Aktualijos

Nors vasara tik įpusėjo, tačiau artėjanti naujų mokslų metų pradžia primena apie galimybę studijuoti bei kelia klausimų ne tik abiturientams, bet ir pirmosios pakopos studijas aukštosiose mokyklose baigusiems absolventams. Dalis absolventų, baigusių bakalauro studijas šiais metais arba dar anksčiau, dvejoja: ar reikia, ar bus naudos? Ar pavyks suderinti darbą ir studijas? „Reikia, verta“, – patirtimi dalijasi humanitarinės krypties magistro studijas baigusios Vilniaus universiteto Kauno fakultete (VU KnF) absolventės Ligita Veselgaitė ir Domantė Vaišvylaitė bei pirmąjį magistrantūros studijų kursą baigusi Ieva Malinauskaitė.

Magistro studijos – tai papildomos kompetencijos ir karjeros galimybės

VU KnF magistrantams sudarytos galimybės derinti darbą ir studijas, todėl dažnai studijuoja jau dirbantys studentai, kurie studijų metu įgytas žinias pritaiko savo darbe. Taip magistro studijų metu jie įgyja ne tik daugiau žinių ir kompetencijų, bet ir tobulėja kaip asmenybės.

Ekspertai įvardija ne vieną priežastį, dėl ko verta rinktis aukštesnės pakopos studijas, pavyzdžiui: noras keisti darbo specifiką, kilti karjeros laiptais ar išlikti konkurencingais darbo rinkoje. Vertinamos magistrantūros studijų metu išugdytos papildomos kompetencijos (kūrybiškumas, gebėjimas dirbti komandoje, kompleksinių sprendimų priėmimas), kurios yra aktualios ir pritaikomos ne vienoje srityje.

Humanitarinės krypties magistro studijos, siekiantiems gilinti žinias

Audiovizualinio vertimo magistro studijas baigusi Ligita Veselgaitė džiaugėsi visuomet pasiryžusiais padėti dėstytojais ir atskleidė, kam šios studijos būtų vertingos: „Studijos – puikus pasirinkimas jau turintiems žinių šioje srityje ir siekiantiems jas pagilinti, t. y. sužinoti viską apie naujausias šios srities technologijas bei metodikas. Taip pat šios studijos puikiai tinka ir tiems, kurie neturi žalio supratimo, ką reiškia žodis „Audiovizualinis“, nes paskaitų metu nuolat primenami svarbiausi srities aspektai, pakartojama, ką kiekvienas audiovizualinio vertimo specialistas turėtų žinoti.“

Magistro studijų programos Viešojo diskurso lingvistika absolventė Domantė Vaišvylaitė (studijas toliau tęsianti doktorantūroje) skatina studijuoti teigdama: „Magistro studijų pakopa iš pažiūros – tik dar vienas žingsnis gyvenime, kuriam ne visi pasiryžta ar jaučia reikiamybę žengti. Tiesa, kartais paties mažiausio žingsnelio ir užtenka, kad viskas pasikeistų neatpažįstamai. Kauno fakultetas išties atveria kelią į žvaigždes, kartais – netgi visai kitus pasaulius.“ 
Studijų programos absolventės įžvalgos apie programą turėtų sudominti tuos, kurie domisi kalbos viešojo diskurso analize, tyrimais, paveikiųjų tekstų kūrybos procesu, taikymu. „Universitete siūloma Viešojo diskurso lingvistika – studijų programa, keičia pamatinį mus kasdien supančios kalbos supratimą. Studentai čia mokosi konstruoti paveikiuosius diskursus, juos analizuoti, suprasti žmonių mąstymo sudėtingumą bei jo atspindžius kalbinėje išraiškoje. Viešojo diskurso lingvistika atveria galimybę iš kitos perspektyvos pažinti pasaulį, kurį manomės jau pažįstantys“, – patirtimi dalijasi absolventė

Su kalba, kūrybinio rašymo procesu, literatūros tyrimų metodologija, vertimais, susijusios dar vienos humanitarinės krypties magistrantūros studijos – Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas. Po pirmųjų magistro studijų metų Ieva Malinauskaitė džiaugiasi savo pasirinkimu ir teigia, kad „šios studijos yra ne tik galimybė mėgautis akademine aplinka. Taip pat tai yra pažintys su bendraminčiais, rūpestingais dėstytojais, o svarbiausia – su pačiu savimi, kaip galinčiu rašyti bei kurti žmogumi. Magistrantūros studijos suteikia galimybę atrasti mokslo pažinimo bei kūrybos džiaugsmą. Mylintys meną ir literatūrą, tikiu, čia atras tai, kas arti širdies.“

Studentė atkreipė dėmesį į privalumus ir nuoširdžiai apgailestavo tik dėl vieno dalyko: „Vienintelis studijų trūkumas yra tas, kad jos tęsiasi per trumpai.“

Magistrantūros studijos, tai dar vienas pasirinkimas, dar vienas tikslas, kurio siekia jau žinantys mokslo žinių vertę, suprantantys, kad bakalauro studijos buvo dar viena, tačiau ne paskutinė reikalingas žinias ir kompetencijas suteikianti studijų pakopa. Galima prisiminti, kad kuo ant aukštesnio laiptelio užlipi, tuo įvairesnį ir įdomesnį pasaulį matai. Siekite matyti ir suprasti daugiau, rinkitės studijas Kauno fakultete.

Daugiau apie šias ir kitas magistrantūros studijų programas rasite: KnF magistrantūros studijos

Siekiant studijas Vilniaus universitete (VU) nuo rugsėjo vykdyti kontaktiniu būdu, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas kreipėsi į bendruomenę, primindamas svarbią universiteto misiją – atsakomybę visuomenei ir valstybei.

„Esu dėkingas už iki šiol demonstruotą racionalumą ir lyderystę. Jūs aktyviai skiepijatės, tapdami pavyzdžiu visai akademinei bendruomenei ir visuomenei. Tik tokio jūsų supratingumo ir nuoširdžių pastangų dėka artėjančius studijų metus galėtume pasitikti bendroje šventėje, o sugrįžę į auditorijas – džiaugtis pilnaverčiu studijų procesu“, – sako VU rektorius.

Prof. R. Petrauskas pabrėžia, kad šiuo metu, lyginant imunizuotų bendruomenės narių skaičius Lietuvos universitetuose, VU užima lyderio poziciją, nes imunitetą turinčių darbuotojų procentas organizacijoje siekia 88,96 proc. ir tikisi, kad šis skaičius pasieks maksimumą. Dar nespėjusius pasiskiepyti VU rektorius skatina nedelsti ir pasinaudoti galimybe, kai nei vakcinų, nei pasiskiepyti kviečiančių vakcinacijos punktų šalyje netrūksta ir taip apsaugoti savo artimuosius, universiteto bendruomenę bei save.

„Kviečiu VU dėstytojus, darbuotojus bei studentus tapti vakcinacijos ambasadoriais: skleiskite mokslu paremtas žinias, skatindami pasiskiepyti ir skeptiškai nusiteikusius savo artimuosius, draugus bei pažįstamus. Pasirūpinkite, kad jų abejones išsklaidytų kruopščiu kolegų mokslininkų darbu surinkta informacija ir faktai. Jūsų pilietinis aktyvumas dabar reikalingas kaip niekada. Nuoširdžiai prašau nelikti abejingais ir išnaudoti visus turimus socialinius ryšius, sukauptą autoritetą bei pedagoginę patirtį tam, kad vakcinacijos procesas išjudėtų iš stagnacinio taško, o galimos naujų koronaviruso atmainų bangos būtų sutiktos saugesnėmis sąlygomis“, – skatina prof. R. Petrauskas.

Birželio mėnesį Švietimo mainų paramos fondas baigė vertinti 30 mėnesių vykusį tarptautinį Erasmus+ KA2 strateginės partnerystės projektą, kuriam suteiktas gerosios praktikos (angl. Good Practice) statusas. Tai reiškia, kad Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) vadovaujamo tarptautinio mokslininkų konsorciumo darbas buvo įvertintas labai aukštais balais ir bus pristatomas kaip pavyzdys Erasmus+ projektus rengiantiems ir įgyvendinantiems mokslininkams visoje Europoje.
 

Vieni geriausių savo šalyse – Vilniaus, Tartu, Kopenhagos universitetai ir Dortmundo technologinis universitetas – sudarė „strateginės partnerystės“ konsorciumą Europos Komisijos finansuojamam projektui „BlockNet“ (https://www.knf.vu.lt/en/blocknet) (angl. BlockChain Network Online Education for Interdisciplinary European Competence Transfer (BlockNet) įgyvendinti. Projekto tikslas buvo sukurti pirmąjį Europoje (ir pasaulyje) tarpdisciplininį, į blokų grandinės technologiją (BCT) orientuotą,  internetinį dalyką.
 
Kuriant tarpdisciplininį dalyką buvo siekiama įsigilinti į blokų grandinės technologiją (BCT), ištirti jos poveikį verslo aplinkai, ypač finansų ir logistikos institucijoms, bei atskleisti teikiamas galimybes. Taip pat mokslininkų komanda siekė parengti kursus, suteikiančius žinių būsimiems blokų grandinės technologijų specialistams, kurių paklausa rinkoje nuolat auga. „BlockNet“ – pirmasis  Erasmus+ projektas, kuriame VU KnF yra konsorciumo vadovas, o fakulteto mokslininkas (prof. V. Fomin) – viso projekto koordinatorius.

Projektas atitiko tendencijas

Projektai, gavę „Good Practice“ įvertinimą, yra publikuojami Europos Komisijos portale, kur kiti paraiškų rengėjai, mokslininkai ar kitos suinteresuotosios šalys gali rasti idėjų ar pasisemti įkvėpimo iš sėkmingai įgyvendintų projektų.

Pasak konsorciumo vadovo prof. Vladislav V. Fomin, svarbiau už gerosios praktikos įvertinimą yra kiti pasiekimai, susiję su projektu.

Pirma – pavyko sudaryti konsorciumą iš keturių vienų geriausių Europoje universitetų.  Tokia partnerystė yra labai naudinga Vilniaus universitetui, turinčiam ir įgyvendinančiam tikslą gerinti savo reitingus pasaulio geriausių universitetų sąraše. Fakulteto ir universiteto strateginiai ryšiai su (žymiai) aukštesnius reitingus turinčiais universitetais (daugiau apie reitingus: https://www.topuniversities.com/university-rankings/world-university-rankings/2022)  prisidės prie VU augimo strategijos įgyvendinimo.

Antra, projektas atitiko ir prisidėjo prie itin populiarios tendencijos – augančio nuotolinių mokymų populiarumo. Nors projekto idėja ir tikslai buvo suformuluoti prieš COVID-19 pandemiją, sukurti nuotoliniams mokymams pritaikyti blokų grandinės technologijos tarpdisciplininiai moduliai anglų kalba stiprina VU poziciją kaip lankstų, atvirą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio studentams, universitetą.

Dar viena aktuali ir vis dar sunkiai pritaikoma Lietuvoje tendencija, sėkmingai panaudota projekte – tarpdiscipliniškumo aspektas, kuriuo pasižymi „Blockchain“, apjungianti kompiuterijos, ekonomikos, inžinerijos, finansų, verslo ir teisės sritis. Todėl projekto vadovas prof. V. Fomin dar kartą pabrėžė projekto svarbą ir parengtus tarpdisciplininius kursus, į kuriuos įsitraukė aukštųjų mokyklų studentai. Dalyviams buvo suteikiamos pagrindinės žinios apie „Blockchain“ technologiją ir supažindinta su jos poveikiu bei galimybe pritaikyti skirtingoms verslo aplinkoms.

Projekto veiklą ir medžiagą vertino konsorciumo universitetų studentai

Įprasta praktika, rengiant Erasmus+ strateginės partnerystės projektus, universitetų bendradarbiavimas su pramonės partneriais. „BlockNet“ projekto atveju, dalyviais buvo ne tik pramonės partneriai, bet ir Kauno fakulteto tarpdisciplininės magistro studijų programos Finansų technologijos (FinTech) studentai (kaip ir studentai kituose partnerių universitetuose). Projekto BlockNet rezultatai įtraukti į Kauno fakulteto FinTech studijų programą. Finansų technologijų magistrantai kartu su Tartu, Kopenhagos, Latvijos, ir Dortmundo technologijos universitetų studentais dalyvavo virtualiose mokymosi veiklose ir vertino projekte sukurtą medžiagą. Taip būsimi finansų (VU), logistikos (TUDO), informacijos saugos (UT), bei sistemų inžinerijos (KU) sričių specialistai pagilino studijų metu įgytas žinias apie „Blockchain“ technologiją bei įgijo naujų.

Projekto veikla ir rezultatai

„Blockchain“ (BCT) tarpdisciplininio mažo tinklo internetinių kursų (SNOC) projekto metu atliktas lyginimasis tyrimas (analizuoti „Blockchain“ kurso pavyzdžiai, gauti iš įvairių švietimo įstaigų); įvardytos ir ištirtos darbo skelbimuose minimos kompetencijos; nustatyti geriausi BCT pritaikymo praktikoje atvejai, rekomenduojami įgūdžiai ir sukurta jų koncepcija. Taip pat projekto komanda parengė tarpdisciplininę „Blockchain SNOC“ koncepciją, palengvinančią mokymąsi internetu ir padedančią kursus pritaikyti švietimo įstaigose. Sukurta minėtos koncepcijos multimedalioji mokomoji medžiaga.

Projekto metu sukurti keturi kursai pažengusiems: 2 ECTS kursai, skirti keturioms disciplinoms: Informacijos saugumas; Kompiuterija; Logistika ir tiekimo grandinės valdymas; Ekonomika, vadyba ir finansai. Ir trys įvadiniai tarpdisciplininiai kursai (5, 1 ir 1 ECTS).

Kursų dalyviai gali naudotis projekto metu sukurta kursų medžiaga: skaidrėmis (jų yra daugiau nei 1500), garso įrašais (daugiau nei 16 val.), vaizdo įrašais (daugiau nei 10 val.). Dalyviai taip pat gali patikrinti savo žinias, naudodami savitikros testus bei rasti nuorodų į išorinius šaltinius.

Projekto komanda atkreipia dėmesį, kad net ir pasibaigus „BlockNet“ projektui galima naudotis visa mokymo(si) medžiaga. Medžiagą galima pasiekti per VU atvirų mokymų platformą adresu www.knf.vu.lt/en/blocknet arba
www.atviri.emokymai.vu.lt/blocknet.
 VU atvirų mokymų platformos registracija išlieka prieinama visiems norintiems, ne tik strateginio konsorciumo universitetų studentams. Taip pat „BlockNet“ dalyko mokamieji moduliai bus panaudoti skirtingų Europos universitetų mokymo programose jau 2021 m. rudens semestro metu.

„BlockNet“ projekto vadovas prof. Vladislav V. Fomin

Projektas „Blocknet“(Nr. 2018-1-LT01-KA203-047044) finansuojamas Europos Komisijos pagal „Erasmus+“ KA2 programą. Daugiau informacijos apie projektą: www.project-blocknet.eu

Kokią studijų kryptį pasirinkti? Ką studijuoti, kad būtų ne tik įdomu, bet ir vertinga? Ką dar galima veikti universitete? Panašių klausimų kyla ne vienam abiturientui. „Mano kelias lietuvių filologijos ir reklamos link buvo ganėtinai vingiuotas, tačiau šiandien su džiaugsmu galiu sakyti, kad šio kelio nekeisčiau į jokį kitą“, – įsitikinusi bakalauro studijų programos Lietuvių filologija ir reklama studentė Lijana Savickienė.

Kas paskatino rinktis Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programą? Ar nekilo dvejonių dėl studijų krypties?

Mokykloje visada žavėjausi lietuvių kalba ir literatūra. Nuo pat pirmos klasės dalyvaudavau tiek skaitovų, tiek poezijos konkursuose ir visur, kur tik galėdavau viešai kalbėti. Pamenu, kai vyresnėse klasėse lietuvių kalbos mokytoja skatino rinktis humanitarinės krypties studijas, tačiau tuo metu buvau pasiklydusi tarp filologijos ir gamtos mokslų sričių. Visgi, po baigiamųjų egzaminų pasirinkau sveikatos mokslus. Studijuodama pajaučiau kūrybos, literatūros stygių, todėl nusprendžiau dar kartą peržvelgti studijų programas ir apsvarstyti antrąsias studijas. Taip dar kartą atradau Kauno fakultetą ir jau seniau svarstytą Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programą.

Kuo ši studijų programa išskirtinė?

Studijų programos visapusiškumu. Tai mokslas, kuriame sklandžiai apsijungia klasika ir modernizmas. Juk tekstas, žodžio stiprybė yra visai kaip klasikinė muzika – turi amžiną galią, o apjungus ją su šių dienų modernumu – reklama ir jos augančiomis perspektyvomis – gaunasi nenugalimas derinys. Mane tai labai žavi.

Kokiomis savybėmis pasižymi šios programos studentai?

Iš tiesų, Lietuvių filologija ir reklama apjungia įvairius studentus. Vienus čia mokytis patraukė filologinė dalis, kitus – sužavėjo reklama, bet galiu drąsiai sakyti, kad visi iki šiol sutikti studentai pasižymi tomis pačiomis savybėmis, t. y. jie imlūs, kūrybiški, ypač motyvuoti ir, žinoma, visapusiški.

Baigėsi pirmieji studijų metai. Ar požiūris į studijas keitėsi? Ką naujo atradai?

Įstojus į šią studijų programą turėjau didelių vilčių, bet jos buvo vienareikšmiškai pranoktos jau pirmaisiais mėnesiais. Prasidėjus paskaitoms, seminarams pastebėjau, kiek dėstytojams svarbus studentų susidomėjimas ir aktyvus įsitraukimas – nuolat buvome skatinami konsultuotis, diskutuoti, reikšti savo nuomonę ir efektyviai mokytis. Labai greit įsidėmėjau, kad klydimas, kartojimas ir tobulėjimas yra tolygios mokymosi dedamosios.

Per studijų metus sukūrei studentams skirtą žurnalą „Visažinis“, tapai VU SA KnF pirmininke. Rodos, universitete suteikiamos galimybes įgyvendinti savo idėjas. 

Kartais susimąstau, kokie reikšmingi ir neeiliniai buvo šie metai. Pamenu, kai stodama peržvelgiau visas papildomų veiklų galimybes Fakultete ir nustebau, kad turėdami tiek filologų, studentai neorganizuoja kokio nors leidinio. Kartu dingtelėjo ir kita mintis, kad įstojusi galėčiau įkurti laikraštį. Taigi, šios minties pagauta, jau rugsėjo gale turėjau konkrečią idėją – įkurti nebe laikraštį, o žurnalą, kuriame vietą po saule ras kiekvienos studijų krypties studentas. Visur norėjosi įvairiapusiškumo, o čia jo turime daug, todėl reikėjo ir pavadinimo, kuris atitiktų Kauno fakulteto studentą. Taip gimė „Visažinis“ – žurnalas, kuris ir apibūdina mūsų studentų imlumą, drąsą, didelius tikslus ir siekį pažinti.

Tavo istorija rodo, kad, nors kelias ir vingiuotas, tačiau dabar esi ten, kur ir norėjai. Ką patartum abiturientui, stovinčiam pasirinkimų kryžkelėje?

Pirma patarčiau atsižvelgti į tai, kas ne tik sekasi, bet ir patinka. Manau, kad kiekvienas galime savyje atrasti intuiciją, kuri rodo, kuria kryptimi turėtume sukti, tačiau ne kiekvienas jaunas žmogus renkasi tą vidinį vedlį. Dažnai pasirinkimo atspirties tašku tampa baimė išeiti iš komforto zonos ir požiūris, kad ne visos studijų programos yra perspektyvios. Toks mąstymas yra klaidingas. Perspektyvumas gimsta tada, kai darai tą, kam jauti aistrą, nes tik tokio požiūrio nešinas gali užsitikrinti, kad studijuosi / dirbsi neskaičiuodamas valandų, turėsi konkrečių tikslų ir užsispyrimo bei energijos jiems įgyvendinti. Taigi, patarčiau nusipurtyti visus įsitikinimus ir rinktis tą studijų programą, kuri prikelia sielą (šypsosi).

2021 m. birželio 17 d. vyko virtuali diskusija „Kūrybinės transformacijos keramikoje: tradicija, inovacija, bendruomeniškumas“. Tai yra dalis projekto „Baltų raštai keramikoje: iš praeities į ateitį“, kurį bendradarbiaudami parengė Lietuvos liaudies buities muziejus, Vilniaus universitetas, Vilniaus dailės akademija, menininkė Teresė Jankauskaitė bei rėmėjas UAB „TeleSoftas“. Projekto tikslas – puoselėti etninės kultūros pažinimą, istorinį palikimą, skatinant bendruomenės aktyvų įsitraukimą į meninę kūrybinę veiklą inovatyviais būdais.

Projekto šeimininkė – Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Gita Šapranauskaitė – sveikino pranešėjus ir gausiai susirinkusius dalyvius bei linkėjo atrasti tuos kūrybinius kelius tarp praeities, tradicijos ir meninio virsmo, išsaugant istorinį palikimą. Tokias kultūros puoselėjimo iniciatyvas Lietuvoje palaikantis socialiai atsakingas verslininkas, UAB „TeleSoftas“ direktorius, Algirdas Stonys kvietė visus nesustoti kurti, nes tai yra mūsų visų ateitis, o tradicijos puoselėjimas, menas ir kultūra yra gyvybiškai svarbūs žmonijai.

Šioje nuotolinėje diskusijoje buvo pristatyti 7 įvairių sričių lektorių pranešimai. Profesionali menininkė Teresė Jankauskaitė, savo gyvenimo neįsivaizduojanti be juodosios keramikos ir kūrybos, daugiau nei 50 metų deganti juodosios keramikos dirbinius pagal senąją technologiją savo pastatytoje krosnyje Merkinėje, sutiko savo žiniomis ir istorija pasidalinti su jaunąja karta. Menininkė džiaugėsi, kad vyksta toks projektas, kuriame ne tik jaunimas, bet ir visi kiti besidomintys keramika, senosiomis tradicijomis gali susitelkti, bendrauti, ieškoti būdų tęsti juodosios keramikos istoriją ir perduoti ją iš kartos į kartą, nes ji yra tokia unikali. Degti juodąją keramiką galėdavai išmokti tik iš senųjų meistrų, taip išmoko ir ši menininkė, kuri žavėjosi tądien Vilniaus dailės akademijos lektorių pristatytais pranešimais apie juodosios keramikos inovatyvius kelius.

Lietuviai, be mažiausios abejonės, turėjo ir turi savitą, turtingą ir nepaprastai gilias šaknis išlaikiusią kultūrą. Pasaulinio lygmens žymiosios mokslininkės Marijos Gimbutienės tyrinėjimus apie baltų ištakas, baltišką kultūrą pristatė profesorė dr. Virginija Jurėnienė.

Svečias iš Lenkijos, juodosios keramikos tyrinėtojas dr. Jaroslaw Wowak, apžvelgė juodosios keramikos paplitimą Lietuvos pasienyje – Lenkijoje, Baltarusijoje, Vakarų Ukrainoje bei pateikė lyginamąją analizę, kurioje įžvelgiama, kad juodosios keramikos ornamentika Lietuvoje lyginant su kaimyninėmis šalimis nors ir negausiai, bet puikiai išplėtota.

Vilniaus dailės akademija – profesionalių menininkų kalvė. Čia buvo ir menininkės Teresės Jankauskaitės kūrybinio kelio pradžia. Neatsiejamas studijų ir mokymo procesas, kuriame plėtojama ir vystoma taikomosios keramikos tradicija, perdavimas jaunajai kartai. Taikomoji keramika šiemet švenčia 90 metų. Apie idėjos ir juodosios keramikos sintezę bei jaunųjų keramikų juodosios keramikos darbus, eksperimentinius ieškojimus pranešimą skaitė Vilniaus dailės akademijos keramikos katedros vedėja doc. Rasa Justaitė-Gecevičienė, kuri teigė, kad studentai renkasi juodąją keramiką savo baigiamiesiems darbams ne tik dėl traukiančios juodos spalvos be glazūros, bet ir įkvėpti etninės kultūros tradicijos puoselėjimo. Tuo tarpu Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 4D katedros Taikomosios keramikos studijų programos vadovas doc. Remigijus Sederevičius pristatė tuos juodosios keramikos inovatyvius kelius, kuriais keliavo kartu su savo studentais realizuojant šiuolaikinio dizaino idėjas. Tai iš ties įspūdingi atradimai ir jaunosios kartos žingsnis pirmyn.

Be mokslo ir švietimo organizacijų indėlio, sutikime, labai svarbią tradicijų, paveldo saugojimo ir edukacijos funkciją atlieka muziejus. Juk buitinė keramika neatsiejama istorijos dalis, tradicija, su kuria savo pranešimu supažindino Lietuvos liaudies buities muziejaus vyresnioji muziejininkė Janina Samulionytė, o kolega vyresnysis muziejininkas Justas Rimavičius papasakojo apie puodžiaus amatą tradicinėje kultūroje ir jo atspindžius muziejaus ekspozicijoje.

Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos liaudies buities muziejui, Vilniaus universitetui, Vilniaus dailės akademijai, menininkei Teresei Jankauskaitei, projekto rėmėjui ir visiems, prisidėjusiems prie virtualios diskusijos organizavimo! Esame dėkingi dalyviams už ypač aktyvų dalyvavimą!

Straipsnį parengė projekto koordinatorė Neringa Grigarienė