Aktualijos

Tarptautinę mokslininkų komandą – prof. habil. dr. Vladislav V. Fomin (Vilniaus universiteto Kauno fakultetas, Lietuva), prof. habil. dr. Michael Henke (Dortmundo technikos universitetas, Vokietija), prof. dr. Raimundą Matulevičių (Tartu universitetas, Estija) ir assoc. prof. dr. Boris Düdder (Kopenhagos universitetas, Danija) – 2018 metais pasiekė geros naujienos – jų parengtas projektas „BlockNet: Europos tarpdalykinių kompetencijų sklaida“ (angl. BlockChain Network Online Education for interdisciplinary European Competence Transfer) http://www.knf.vu.lt/en/blocknet laimėjo Europos Komisijos finansavimą pagal Erasmus+ programą „KA2-bendradarbiavimas dėl inovacijų ir gerosios praktikos dalinimosi. Strateginės partnerystės aukštojo mokslo srityje“ (Project No: 2018-1-LT01-KA203-047044).

Darbuotojų ir ekspertų, turinčių specifinių žinių ir įgūdžių blokų grandinės technologijos srityje, paklausa yra labai didelė ir ji nuolat auga. Tačiau iki šiol nėra parengtų tarpdisciplininių kursų, kurie, skirtingų studijų programų studentams, suteiktų informacijos apie pagrindinius įgūdžius ir žinias, reikalingas blokų grandinės technologijų specialistui.

Siekiant spręsti šią problemą buvo atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga, darbo skelbimų analizė ir atlikti interviu su įmonėmis. Taip buvo siekiama nustatyti kompetencijas, reikalingas blokų grandinės technologijų specialistui. Šios analizės pagrindu buvo sudarytas blokų grandinės technologijų kompetencijų sąvadas, kurio validumą patvirtino kolegos iš mokslo institucijų ir projekto patariamoji taryba.

BlockNet projekto patariamoji taryba sudaryta iš organizacijų: IT University of Copenhagen, European Blockchain Center, Fraunhofer Institute for Material Flow and Logistics (Fraunhofer IML), IPSERA The International Purchasing and Supply Education and Research Association (IPSERA), Spectro Finance, Payally.eu, The competence center NRW Mittelstand Digital, The research center Logistik und IT, UAB „Vikimedija“ ir „Tieto“. Projekto metu mokslininkai glaudžiai bendradarbiavo su atitinkamais industrijų / sektorių atstovais.

Remiantis išskirtomis kompetencijomis buvo parengta mokymo plano metodinė priemonė, kurios pagrindu buvo parengti tarpdalykiniai blokų grandinės technologijos moduliai. Blokų grandinės technologijų kompetencijų sąvadą ir mokymo plano metodinę priemonę rasite: https://www.knf.vu.lt/en/blocknet#publications. BlockNet tarpdalykiniuose blokų grandinės technologijos kursuose sujungtos projekto partnerių dalykinių žinių sritys: ekonomika ir vadyba (Vilniaus Universiteto Kauno fakultetas), logistika ir paskirstymo kanalų valdymas (Dortmundo Technikos Universitetas), kompiuterinių sistemų inžinerija (Kopenhagos Universitetas) ir informacinių sistemų saugumas (Tartu Universitetas).

BlockNet tarpdalykiniai blokų grandinės technologijos kursai:
1. Introduction in Blockchain Application (5 ECTS)
1b. Introduction in Blockchain-Enabled Business Processes (1 ECTS)
1c. Introduction in Blockchain And Applications Development (1 ECTS)
2. Blockchain Foundations and Development (2 ECTS)
3. Blockchain For Logistics and Supply Chain Management (2 ECTS)
4. Blockchain For Enterprise It Security (2 ECTS)
5. Blockchain For Business (2 ECTS)

„BlockNet“ tarpdalykiniai kursai buvo paruošti nuotoliniam mokymuisi, siekiant studentams suteikti išsamių žinių apie pažangiausias blokų grandinės technologijas, jų vystymą ir saugumo principus bei pritaikymą šiuolaikinėje verslo aplinkoje. „Projektas yra svarbus Europos bei Lietuvos universitetų tarpdisciplininių mokslo ir studijų skatinimo / vystymo kontekste – tarpdisciplininių „tiltų“ sukūrimas visada buvo ir yra iššūkis, kurį mes sėkmingai įveikėme šiame projekte“, – teigia VU profesorius ir projekto vadovas Vladislav V. Fomin.

2020 m. gruodžio 3 d. vyko projekto virtualus sklaidos renginys (angl. Virtual Multiplier Event). Šio renginio tikslas – skatinti „BlockNet“ projekto rezultatų plėtrą ir informuoti apie virtualias mokymosi veiklas. Šio renginio metu projekto dalyviai iš įvairių universitetų pristatė tendencijas, susijusias su blokų grandinės technologija. Taip pat buvo diskutuojama apie tarpdisciplininę edukaciją blokų grandinės technologijų srityje (Renginio medžiagą galite atsisiųti: https://www.knf.vu.lt/en/blocknet#blocknet-project-multiplier-event-december-2020).

2020 m. – gruodžio 7–11 d. vyko virtualios mokymosi veiklos (angl. Virtual Learning Activities), kurių metu 56 studentai išbandė „BlockNet“ kursus ir suteikė grįžtamąjį ryšį. Gauta informacija buvo panaudota tobulinant kursus.

Net ir pasibaigus „BlockNet“ projektui, galima naudotis visa mokymosi medžiaga!
Naudotis „BlockNet“ kursais galima prisijungus prie VU atvirų mokymų platformos: https://atviri.emokymai.vu.lt/
Ką rasite prisijungę prie „BlockNet“ kursų per VU atvirų mokymų platformą?

• 7 tarpdisciplininiai kursai.
• 34 paskaitos.
• Daugiau nei 1300 skaidrių.
• Daugiau nei 16 val. originalių paskaitų medžiagos (audio formatu).
• Daugiau nei 10 val. vaizdo medžiagos ir atvejo analizių.
• Daugau nei 200 testo klausimų.
• Iš viso 15 ECTS kreditų.

*Projektas „Blocknet“ (Nr. 2018-1-LT01-KA203-047044) finansuojamas Europos Komisijos pagal „Erasmus+“ KA2 programą. Daugiau informacijos apie projektą: http://www.project-blocknet.eu

Vasario 11–12 d. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakultetas organizuoja kibernetinio saugumo varžybas „Cyberthon 2021“. Tai – pirmosios ir didžiausios VU Kauno fakulteto kibernetinio saugumo specialistų organizuojamos virtualios varžybos, kuriose paskaitų klausys ir užduotis nuotoliniu būdu spręs moksleiviai, studentai ir kibernetinio saugumo entuziastai iš viso pasaulio.

Kibernetinio saugumo varžybomis „Cyberthon 2021“ organizatoriai siekia įkvėpti ir paskatinti jų dalyvius savarankiškai analizuoti kibernetinio saugumo problemas, ugdyti kritinį mąstymą ir kūrybiškumą sprendžiant kibernetinius iššūkius.

Vienas iš „Cyberthon 2021“ organizatorių VU Kauno fakulteto dekanas ir kibernetinio saugumo ekspertas doc. Kęstutis Driaunys dirbdamas šioje srityje pastebi šiandieninei visuomenei reikalingų specializuotų įgūdžių stiprinimo poreikį.

„Varžybų dalyviams šis renginys bus itin naudinga patirtis ir puiki proga padiskutuoti apie kibernetinių atakų tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje, kartu su ekspertais paanalizuoti kylančias kibernetines grėsmes, dažniausiai daromas jų suvaldymo klaidas. Renginio metu bus mokoma ir kaip nuo jų apsisaugoti“, – pasakoja doc. K. Driaunys.

Anot jo, spendžiant kibernetinio saugumo problemas labai svarbios yra techninės žinios, loginis ir kritinis mąstymas, naujų technologijų taikymas.

Pirmąją dieną, kol dalyviai ruošis varžyboms, kviestiniai lektoriai savo pranešimuose apžvelgs kibernetinio saugumo situaciją Lietuvoje, duomenų saugumą debesyse, sukčiavimą ir socialinę inžineriją, netikrų naujienų atpažinimo temas.

Varžybų metu IT srities specialistai ir mėgėjai pritaikys savo žinias spręsdami su kibernetiniu saugumu susijusias užduotis: interneto programėlių saugumo užtikrinimo, kriptografijų ir steganografijų, skaitmeninio turinio analizės, socialinės inžinerijos ir sukčiavimo (phishing) atakų.

Varžybų nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti turnyro pabaigoje.

Kibernetinio saugumo varžybų „Cyberthon 2021“ programa

Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto studijų programų Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba), Finansų apskaitos ir taikomosios sistemos bei Ekonomika ir vadyba anglų kalbos dėstytoja Giedrė Dubauskienė pripažinta geriausia 2020 m. dėstytoja. Dėkodama studentams dėstytoja teigė, kad tai svarbus įvertinimas, skatinantis tobulėti ir rodantis, kad dirbama tinkama linkme. G. Dubauskienė pasakoja apie šį įvertinimą, studijas bei dėstytojos kelią.

Kokiomis savybėmis, Jūsų nuomone, pasižymi geras dėstytojas?

Geras dėstytojas – tai savo srities specialistas, kuris sudėtingus dalykus geba paaiškinti taip, kad suprastų net šešiametis. Pedagogikoje yra svarbus emocinis klimatas ir nuotaika, tad svarbi gero dėstytojo savybė yra humoras. Nuoširdus juokas, žaismingumas puikiai mažina įtampą, padeda suartėti, o ankstyvą rytą gerai pražvalina užsnūdusius. Štai, galiu parekomenduoti „Komplimentų sakymo žaidimą“ – kiekvienas bus priverstas pakrutinti smegenis, atsitraukti nuo telefono ir pabendrauti, be to, nejučia bus lavinami tiek kalbiniai įgūdžiai, tiek gramatika.

Kaip pasikeitė dėstymas perėjus į nuotolinį mokymąsi?

Žinoma, pajuokavimai tampa retesni, nes ne visuomet matau studentų veidus, todėl gana sudėtinga matyti reakcijas, gauti grįžtamąją ryšį. Tiesa, studentams sukuriu sąlygas bendrauti grupelėmis virtualiai atskiruose „MS Teams“ platformos kambariuose, o man belieka tik įsiterpti ir papokštauti, jog jau girdžiu šnekučiuojantis ne angliškai.

Kaip kuriate ryšį su studentais?

Studentus padeda pažinti ir tai, kad esu trijų paauglių mama, todėl suprantu su kokiomis problemomis susiduria jauni žmonės, kas juos džiugina, o kas liūdina. Taip pat dirbu ir privačioje anglų mokykloje, turiu galimybę stebėti įvairaus amžiaus žmones ir pasisemti patirties. Kartais pakanka parodyti, kad viskas yra įmanoma, jei bus įdėta daugiau pastangų ir darbo. Net ir mažytis studentų postūmis į priekį man teikia džiaugsmo. Studentams esu tarsi tarpininkė tarp jų ir žinių, padedanti rasti geriausius būdus informacijai įsisavinti.

Kas Jus paskatino pasirinkti anglų kalbos studijas bei profesiją?

Kauno J. Jablonskio gimnazijoje turėjau nuostabią anglų kalbos mokytoją Jadvygą Kovienę, kuri iki dabar yra sektinas pavyzdys. Galiu drąsiai teigti, kad tai mokytoja iš didžiosios raidės, o vedamos pamokos – įsimintiniausios ir įdomiausios. Jos buvo orientuotos į mokinį: deklamuodavome eilėraščius, dainuodavome, šokdavome, vaidindavome. Tada suvokiau, kad tokios pamokos yra efektyviausios ir įdomiausios. Kitų pamokų metu buvo orientuojamasi į mokytoją, todėl dauguma jų man kėlė nuobodulį, kartais slapčia skaitydavau ant kelių padėtą knygą arba megzdavau. Ar patikėsite, kad iki dabar prisimenu daineles ir eilėraščius, kuriuos mokiausi prieš keturiasdešimt metų? Beje, iki šiol esu išsaugojusi sąsiuvinį, kuriame viską rašiau. Mokykloje įgyta patirtis dažnai išgelbėdavo pedagoginės karjeros pradžioje.

Koks buvo Jūsų kelias iki Angų kalbos studijų VU Kauno fakultete?

Studijas pradėjau būdama dvidešimt penkerių metų, turėdama ketverių metų fortepijono mokytojos darbo patirtį, taigi atėjau siekti ilgai brandintos svajonės – anglų kalbos studijų VU Kauno fakultete.

Akivaizdu, kad, norint kažką pakeisti, vien tik svajoti nepakanka, reikia dar pasiryžti ir daryti. Tad aš pati daug mokiausi savarankiškai ir labai savimi didžiavausi, kai buvau priimta į viduramžių dvasia alsuojantį Kauno fakultetą. Nors buvau 7 metais vyresnė už grupės drauges, tai netrukdė įsilieti į kolektyvą. Fakultete mane žavėjo viskas – įdomių istorijų apie Napoleoną apipinti pastatai ir juose tvyranti Alma Mater aura, puikūs dėstytojai bei galimybė studentauti.

Dar studijuodama magistrantūroje gavau pasiūlymą dirbti anglų kalbos dėstytoja gimtajame Kauno fakultete. Kas gi tokiu pasiūlymu nesusigundytų! Taigi Kauno fakultete dirbu jau 23 metus. Žinoma, buvo visko – ir bemiegių naktų, ir nusivylimų, kai ne viskas vyko taip sklandžiai, kaip norėjosi, tačiau niekada nesudvejojau savo pasirinkimu tapti dėstytoja. Būtent klaidos ir jų refleksija padėjo tobulėti bei pelnyti geriausios dėstytojos apdovanojimą.

Kokius metodus taikote savo dėstomų paskaitų metu?

Man svarbu, kad anglų kalbos paskaitos būtų naudingos ir įdomios, todėl labiausiai džiaugiuosi, kai pastebiu studentų siekį išmokti ir sužinoti daugiau. Pavyzdžiui, jei mokomojoje medžiagoje yra daug sudėtingų terminų apie finansus (angl. Professional Discourse Analysis: English for Finance, Legal English; English for Specific Purposes), mano manymu, motyvacija tiesiog būtina, be to, ji turi būti pagauli, įtraukianti. Todėl iš pradžių padedu suprasti bendriausių tarptautinių terminų (recesija, fiskalinė ar monetarinė politika) kilmę (juk akivaizdu, kad žodis moneta susijęs su monetarinis, ar ne?). Taip šie terminai tampa aiškesni tiek angliškai, tiek lietuviškai.

Kokie įgūdžiai, Jūsų nuomone, turi būti lavinami norint sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje?

2020 metų pavasario semestro patirtis parodė, kad viena svarbiausių sričių, kurioje reikia tobulėti – informacijos technologijos. Paskelbus karantiną, per keletą dienų daugumai reikėjo išmokti naudotis nuotoliniam mokymui(si) skirtomis programomis, nes negebantys ar nenorintys greitai prisitaikyti tampa nereikalingi konkurencingai darbo rinkai.

Taip pat svarbu suvaldyti laiką: gebėti organizuoti, planuoti taip, kad užduotis būtų atlikta laiku, nes tai turės įtakos įmonės pelnui ir įvaizdžiui. Tačiau pati svarbiausia savybė – gebėjimas savarankiškai išspręsti užduotį. Šią savybę studentams visuomet labai akcentuoju. Pavyzdžiui, galėčiau pateikti vieną iš mėgstamiausių užduočių – naujienų reportažo kūrimą, kuris ugdo įvairius gebėjimus, ypač bendradarbiavimą ir kūrybiškumą. Perėjus prie mokymosi nuotoliniu būdu, reportažo filmavimas grupėse atrodė neįmanomas, todėl studentai dvejojo, ar gebės tinkamai atlikti užduotį. Taigi, kaip išspręsti problemą ir nufilmuoti reportažą grupėse būnant namuose? Studentų sukurti reportažai pranoko visus lūkesčius! Jie buvo ir nufilmuoti, ir sumontuoti be priekaištų.

Kokie kiti Jūsų pomėgiai, sritys, kuriomis domitės?

Daug laiko tenka praleisti prie kompiuterio, todėl didžiausią atgaivą mano sielai ir kūnui suteikia įvairios sporto šakos – lankau baseiną, važinėju dviračiu ir riedučiais, slidinėju tiek lygumų, tiek kalnų slidėmis, mėgstu keliones pėsčiomis. Taip pat labai mėgstu plušėti savo gėlyne, skaityti, megzti, siūti.

Tad ir studentams norėčiau palinkėti būti aktyviems, smalsiems ir išnaudoti visas universiteto siūlomas galimybes, įgyti kuo daugiau žinių, lavinti įvairius įgūdžius, bet svarbiausia – kuo daugiau bendrauti ir leisti laiką kartu su bendrakursiais, kurie gali tapti tikrais draugais visam gyvenimui.

Viliamės, kad ateitis bus šviesi ir 2021-2022 mokslo metų ruduo bus palankus kelionėms! O Jūs? Su šia viltimi ir kviečiame registruotis ERASMUS+ ar dvišalių mainų atrankai.

SVARBU! Galite teikti paraiškas kelioms atrankoms tuo pačiu metu.

Registracija ERASMUS+ mainų atrankai čia.
Informacija apie universitetų sąrašą ir turimas kvotas.

Registracija ARQUS ir Coimbra group mainų atrankai čia;
Registracija dvišaliams mainams čia.

Vasario 9 d. 14val. (lietuvių k.). Prisijunk arba peržiūrėk įrašą čia!
Vasario 11d 13 val.(anglų k.). Prisijunk arba peržiūrėk įrašą čia!
Sekite naujienas Facebook’e - VU Tarptautiniai ryšiai (@VUTarptautiniaiRysiai)

Daugiau informacijos apie mainų galimybes čia.

Kilo klausimų? Kreipkitės į tarptautinių ryšių skyrių el. p.: arba 

VU Kauno fakulteto (VU KnF) studentų iniciatyva buvo sukurtas žurnalas „Visažinis“, skirtas universiteto bendruomenei ir visiems, esantiems už jos ribų. Žurnalas jau yra pasiekiamas elektroninėje erdvėje. Tiesa, „Visažinio“ komandos nariai tikisi, kad po pandemijos atsiras ir popierinė žurnalo versija. Studentams skirtas žurnalas pasirodys kartą per ketvirtį. Žurnalo kūrėjų komandą sudaro studentai iš keturių skirtingų studijų programų, todėl tikimasi idėjų įvairovės bei kūrybiškų sprendimų.

Žurnalo „Visažinis“ idėjos autorė ir vyr. redaktorė Lietuvių filologija ir reklama programos pirmakursė Lijana Savickienė teigė, kad „idėja kurti VU KnF žurnalą užgimė, tiesą sakant, vos įstojus į Kauno fakultetą. Literatūra, kūryba ir skaitymas yra trys man labai artimos sąvokos, tačiau visada buvau ir labai organizuota, veikli ir mėgstanti imtis iniciatyvos. Pastebėjusi, jog tuomet Kauno fakultete nebuvo atviro studentams leidinio, nusprendžiau, kad tai yra puiki galimybė apjungti savus pomėgius ir savybes bei kartu su komanda realizuoti idėją.“
Pasak vyr. redaktorės L. Savickienės, komandos tikslas yra tobulėti, nesustoti vietoje ir kiekviename naujame numeryje pateikti iki tol negirdėtos bei įdomios informacijos.

Pirmajame žurnalo numeryje skaitykite:
„Iš pirmų lūpų“ – interviu su VU KnF akademinių reikalų prodekane prof. dr. Daiva Aliūkaite bei doc. dr. Laura Niedzviegiene.
„Studentai kalba“ – pokalbis su VU SA KnF Pirmininke Neda Žutautaite apie jos šaknis, polėkį siekti aukštumų ir keistis.
„Kaip nenustoti kurti?“ – praktinių patarimų rinkinys kuriančiam žmogui.
„Kintančios tradicijos: kaip neprarasti istorijos?“ – papročiai, kurie kinta kartu su visuomene.
„Per mokslo prizmę“ – įspūdingi mokslo pasiekimai iš viso pasaulio.
„Kai norisi ne mokslo“ – filmų ir poezijos rekomendacijos.
„Sociumas“ – virtualių ir individualistinių veiklų pasiūlymai, pateikti atsižvelgiant į dabartinę situaciją Lietuvoje.
„(Ne)slaptai talentingi“ – Kauno fakulteto studentai dalijasi savo įgūdžiais, talentais bei pasiekimais.
Kryžiažodis – kai norisi pamažu tapti tikru visažiniu.
Skaitykite: https://www.knf.vu.lt/visazinis#skaityk

„Visažinis“ komandos nariai:
Lietuvių filologija ir reklama pirmakursės Lijana Savickienė, Samanta Bagdonaitė, Marta Smaliukaitė ir Milda Šimoliūnaitė bei antro kurso studentė Eglė Navickaitė; Audiovizualinis vertimas pirmo kurso studentė Beata Mongird, Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba) programos trečio kurso studentas Darius Balandis bei Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas pirmo kurso magistrantė Laima Stonkutė.
Žurnalo redakcijai galite rašyti el. paštu