Vilniaus universitetas Kaune – daugiau nei 55 metus
Vilniaus universiteto Kauno fakultetas buvo įkurtas 1964 m. kaip humanitarinių studijų atsvara tuo metu Kaune dominavusioms techniškosioms aukštosioms mokykloms. Vilniaus universiteto Kauno bendramoksliniu fakultetu pavadintame akademiniame padalinyje, kol jis veikė nuomojamose patalpose, buvo pasirinkta vakarinė studijų forma. Steigiant Vilniaus universitetą Kaune buvo manyta, jog čia bus dėstomi tik bendrieji, fundamentiniai humanitarinės pakraipos mokslai, o specialybės studijos tęsiamos neakivaizdiniu būdu. Kai 1984 m. fakultetas persikėlė į dabartines patalpas senamiestyje, atsirado galimybės išplėsti studijų formas ir kryptis – nuo 1989 m. pradėtos vykdyti ir dieninės studijos. Kelis dešimtmečius Kauno humanitariniu fakultetu vadintame VU padalinyje buvo plėtojamos ne tik humanitarinių, bet ir socialinių bei fizinių (informatikos) mokslų studijų programos ir moksliniai tyrimai. Fakultetas kelis kartus keitė pavadinimą: 1964–1966 m. – Vilniaus universiteto Kauno bendramokslinis fakultetas, 1966–1989 m. – Vilniaus universiteto Kauno vakarinis fakultetas, 1989–2016 m. – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. Nuo 2017 m. jis tapo Vilniaus universiteto Kauno fakultetu (VU KnF), kuriame vykdomos humanitarinių, socialinių ir fizinių bei technologinių (informatikos) mokslų sričių studijų programos ir tarpkryptiniai moksliniai tyrimai, organizuojamos visų trijų pakopų nuosekliosios (bakalauro, magistro, doktorantūros) studijos. Visų trijų pakopų studijų programas ir tarpkryptinius mokslinius tyrimus Vilniaus universitete Kaune koordinuoja du institutai: Kalbų, literatūros ir vertimo studijų; Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas.
VU KnF architektūrinio ansamblio istorija
Vilniaus universiteto Kauno fakultetas įsikūręs vienoje iš seniausių Kauno vietų – dviejuose jaukiuose senamiesčio kvartaluose Nemuno krantinėje, Muitinės gatvėje. Ši per šimtmečius mažai tepasikeitusi Kauno senamiesčio dalis yra glaudžiai susijusi su liuteronų bendruomenės gyvavimo istorija mieste. Mūriniai gyvenamieji pastatai, iš kurių vėliau susiformavo kompleksas, pastatyti XVI a. ir XVII a. pradžioje. Vakariniame kvartale V–VI a. aktyviai veikė karališkoji Kauno muitinė, šalia gyvenamuosius ir ūkinius pastatus statėsi Kaune apsigyvenę turtingi vokiečių tautybės pirkliai, kurie po reformacijos Vokietijoje tapo liuteronais. Siekdami įsikurti vienoje miesto dalyje, jie pamažu supirko šiame kvartale esančius sklypus ir pastatus. Vienas iš pirklių, J. Naugardas, supirko visus vakarinio kvartalo pastatus, kuriuos po jo mirties žentas pardavė liuteronų bendruomenei. Viso kvartalo, dar vadinamo liuteronų, puošmena – 1682–1683 m. pastatyta evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčia. Bažnyčios statyba buvo užbaigta tik po 200 metų, kai 1860–1862 m. pagal architekto Jokūbo Volerio projektą buvo pristatytas varpinės bokštas.
Dabartinis Vilniaus universiteto Kauno fakultetas čia įsikūrė 1984 m., po dešimtmetį trukusių restauravimo ir remonto darbų (nuo 1974 m.). Restauratoriai puikiai suderino senąją architektūrą ir atstatytus pastatus bei jų dalis. Puošniausiame pastate – buvusioje bažnyčios konsistorijoje – įsikūrusiame fakulteto dekanate išsaugotos Renesanso laikų pastatų detalės: langų angos, frontonai, auditorijose – drožinėtos sijos. Rytiniame kvartale susiliejusiuose dviejuose pastatuose išlaikyta siaurutė viduramžių gatvelė, romantiški plytų ir akmens rišimo rūsiai, o viena iš auditorijų ištinkuota senuoju metodu, kalkes maišant su druska. Išlikusi dabartinio IV korpuso fachverko architektūros laiptinė liudija, kad pastatai priklausė vokiečių kilmės miestiečiams. Įspūdingiausias šio kvartalo pastatas – taip vadinamas Napoleono namas unikaliu renesansiniu frontonu, kuriame kelis dešimtmečius veikė Lietuvių filologijos, Filosofijos ir kultūros studijų bei Finansų ir apskaitos katedros, o šiuo metu dirba VU KnF Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto mokslininkai ir dėstytojai. Dar vieno kvartalo pastatai kol kas nerestauruoti.
Vilniaus universiteto Kaune ansamblis – reikšmingas miesto reprezentacijai
Kauno miesto klestėjimą XVI a. menantys Vilniaus universiteto Kauno fakulteto pastatai, įsikūrę reprezentacinėje senamiesčio dalyje, slepia turtingą čia gyvenusių vokiečių pirklių istoriją ir iki šiol žadina vaizduotę. Į viduramžių kultūros klubą „Youth Hansa Kaunas“ 2008 m. susibūrę fakulteto studentai, vadovaujami Rimos Kubiliūtės, iki 2011 m. miesto švenčių metu persirengdavo XV–XVI a. apdarais ir pokštaudami viduramžių istorijos temomis nors trumpam atgaivindavo senąjį miestiečių gyvenimą. Miesto gyventojus ir svečius teatralizuotomis ekskursijomis ir nuotaikingais renginiais žavėję klubo „Youth Hansa Kaunas“ nariai atstovavo miestui ir tarptautinėse Naujosios Hanzos Sąjungos jaunimo konferencijose.
Ko gero, žinomiausias Vilniaus universiteto Kaune pastatas – Napoleono namas unikaliu renesansiniu frontonu, garsus legenda iš XIX a., kai Napoleono armija pusmetį siaubė Kauno miestą. Šiame name prancūzų kariuomenė laikė ginklų ir parako atsargas. Legendoje pasakojama, kad vieną lietingą birželio naktį pats Napoleonas atjojo patikrinti, ar jo kareiviai tinkamai saugo šį sandėlį. Pasipylus žaibams, jis liko čia nakvoti...
Dabar į šį pastatą įeinančius pasitinka lietuvių raštijos klasiko Kristijono Donelaičio skulptūra, 50 metų stovėjusi prie Vilniaus universiteto centrinių rūmų, o 2014 m. padovanota fakultetui jo veiklos Kaune penkiasdešimtmečio proga. Švęsdamas savo jubiliejų Vilniaus universitetas Kaune ant vieno iš savo pastatų sienos įrengė saulės laikrodžio instaliaciją. Reikšminga miesto veido dalimi tapęs laikrodžio kontūras tamsiuoju paros metu sušvito „šypsena“ ir nuotaikingai pasitinka kauniečius bei jų miesto svečius.
