Maloniai kviečiame dalyvauti akademinėje popietėje diskusijoje ir tyrimo „(Ne)atrasti Pakaunės turtai: kalbinis variantiškumas sociogeolingvistikos požiūriu“ pristatyme 2023 m. kovo 1 d. 14 val. Vilniaus universiteto Kauno fakultete J. Jablonskio auditorijoje adresu Muitinės g. 12, Kaune.

Į storos kolektyvinės monografijos puslapius jau sugulė Pakaunėje vykdyto kompleksinio kalbos tyrimo rezultatai, atskleidę Kauno rajono kalbos turtus – vietinių kalbinių variantų įvairovę ir daugiasluoksniškumą.

Pakaunės tarminėje ar tarmiškoje kalboje (nelygu tarmiškumo laipsnis) dažniausiai atsispindi vakarų aukštaičių kauniškių patarmės, kurios pagrindu formavosi lietuvių bendrinė kalba, ypatybės. Todėl nemaža Pakaunės teritorijos dalis gali būti laikoma ir bendrinės (ar standartinės) lietuvių kalbos zona.

Istoriškai ši teritorija kalbininkų siejama su Užnemune, seniau priklausiusia Rytų Prūsijai. Su šiuo kraštu ją sieja ir bene seniausias šioje teritorijoje vykdytas tyrimas – tai įžymiojo vokiečių kalbininko Karlo Brugmanno garliaviškių šnektos aprašas.

Kauno rajonui išskirtinumo teikia vietinė lenkų kalba, ankstesniais amžiais plačiai vartota ne tik bajorų, bet ir valstiečių šeimose. Besitraukianti kartu su senąja gyventojų karta, apie buvusį prestižą ji pasakoja seniausiais antkapiniais užrašais...

Iš atminties laiko pozicijų kalbininkai bando rekonstruoti ir tai, kas nuskandinta Kauno mariose.

Išskirtinis moderniosios Pakaunės bruožas – vietinių kalbos variantų gyvybingumas, kurį liudija kalbininkų sudaryti sociokultūriniai tinklai, vietinės istorinės ir kultūrinės atminties įprasminimas (pavyzdžiui, gatvėvardžiai) ir kalbinės jaunosios kartos nuostatos, leidžiančios prognozuoti šviesią ateitį vietinėms kalbos atmainoms.

Su empirine medžiaga, panaudota šioje monografijoje (ir ne tik su ja), skaitytojai jau gali susipažinti Kauno rajono duomenų pagrindu sukurtame Lietuvių kalbos instituto Tarmyne (interneto prieiga https://maps.lki.lt/portal/home/). Šį tyrimą rėmė Kauno rajono savivaldybė.

Apie tai pasakos akademinės popietės dalyviai – Kauno rajono kalbinį variantiškumą tyrę  Lietuvių kalbos instituto mokslininkai: prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, doc. dr. Rima Bakšienė, dr. Laura Brazaitienė, dr. Simona Vyniautaitė, dokt. Aidas Gudaitis, dokt. Žydrūnas Šidlauskas.

Akademinėje popietėje dalyvauja Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, renginio moderatorė – direktoriaus pavaduotoja dr. Aurelija Tamulionienė.