Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Germanų filologijos katedros vedėja doc. dr. Danguolė Satkauskaitė ir doktorantė Jurgita Astrauskienė bendradarbiavo su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjais.
Vertimo vertintojų „desantas Kaune“
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) šįmet pirmą kartą bendradarbiavo su Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ rengėjais ir rinko geriausią filmo vertimą. Prieš festivalį buvo sudaryta ekspertų grupė, kurios užduotis – vertinti „Kino pavasario“ filmų subtitrų kokybę. Žinoma, tokia užduotis turėjo ir malonų aspektą – pažiūrėti kuo daugiau filmų, kurių, pasak šio festivalio vertimų koordinatorės Austės Zdančiūtės, buvo parodyta apie 150. Filmus iš įvairių kalbų šiemet vertė apie 50 vertėjų. Jų darbą įvertinti ir turėjo ekspertų grupė, sudaryta iš LLVS narių, lituanistų, kino kritikų. Kaip taikomųjų mokslų atstovės į grupę buvo pakviestos Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Germanų filologijos katedros dėstytojos Jurgita Astrauskienė ir Danguolė Satkauskaitė. Jas kolegos dar šmaikščiai vadino „desantu Kaune“, nes Jurgita ir Danguolė lankė Kaune rodomus filmus.
Ekspertai turėjo pažiūrėti ne mažiau kaip 8 „Kino pavasario“ filmus, kai kurie per dvi festivalio savaites (2014.03.20 – 04.03) sugebėjo aplankyti daugiau kaip 20 filmų. Tačiau filmų žiūrėjimas nebuvo vien maloni pramoga, nes dauguma ekspertų prisipažino, kad paprastai neskaito subtitrų, o seka tik filmo originalą. Šįkart jie ne tik gilinosi į subtitruose pateikiamą filmo vertimą, bet ir tamsoje bandė užsirašinėti savo pastebėjimus, klaidas, pasiūlymus.
Geriausius filmų vertėjus įvertino ekspertai
Jų aptarti balandžio 10 d. į Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos biurą susirinko LLVS ekspertai Kristina Sprindžiūnaitė, Virgis Čepliejus, Diana Bučiūtė, Laima Masytė, Irena Potašenko, VU Kauno humanitarinio fakulteto dėstytoja Danguolė Satkauskaitė ir filmų vertėjai Laura Vilkaitė, Aleksandra Fomina, Tadas Klimavičius bei Vilniaus kino festivalio vertimų koordinatorė Austė Zdančiūtė.
Geriausiems festivalio filmų vertėjams apdovanojimai buvo įteikti balandžio 1d. Jais įvertintas Ievos Mažeikaitės, gyvai, sodriai, žodingai ir su polėkiu išvertusios komediją „Neapolio dainos“, ir Godos Lučiūnienės, apdovanotos už puikiai perteiktą stilių įvairovę filmų „Raketa” ir „Virtiniai” lietuviškuose tekstuose, darbas. O balandžio 10 d. per vertimo ekspertų pasitarimą paskatinamieji prizai įteikti ir ceremonijoje naujajame Kino klasterio paviljone negalėjusiems dalyvauti, bet labai gerai įvertintiems vertėjams Laurai Vilkaitei, Aleksandrai Fominai ir Tadui Klimavičiui. Pastarojo išverstą filmą „Kongresas“ apdovanoti pasiūlė būtent VU KHF dėstytoja Jurgita Astrauskienė.
Daugiausia diskusijų sukėlė žargono ir kitos nenorminės leksikos vertimas. Pasak doc. D. Satkauskaitės, tokiu atveju didžiausias iššūkis vertėjui – sakytine forma filmo veikėjų vartojamą žargoną, keiksmus, dialektą perteikti raštu subtitruose. O parašytas žodis ne tik veikia stipriau, bet ir vertinamas kritiškiau. Taip pat ekspertai atkreipė dėmesį, kad titruojant vis dar nevienodai perteikiami vardai ir pavardės, pasitaiko rašybos ir skyrybos klaidų.
Vis dėlto visi susitikimo dalyviai pastebėjo, kad šių metų filmų vertimų kokybė žymiai pagerėjo, palyginus su 2013 metų „Kino pavasaryje“ rodytų filmų vertimais. LLVS skatina vertėjus tobulėti – organizuoja geriausio filmų vertėjo konkursus, kviečia ekspertų susitikimus, rengia specialius seminarus vertėjams.
Rezultatyvi VU KHF ir LLVS bendrystė
Germanų filologijos katedros dėstytojos Jurgita Astrauskienė ir Danguolė Satkauskaitė džiaugiasi, kad abipusėmis pastangomis plečiasi bendradarbiavimas su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga. Fakultete buvo surengti keli vertimo seminarai, kuriuos vedė vertėjai iš LLVS, vertėjų sąjungos atstovai skaitė pranešimus Germanų filologijos katedros organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tarp Eilučių: Lingvistikos, Literatūrologijos, Medijų Erdvė: TELL ME’14“.
„Vykdydamos įvairias bendras veiklas kuriame planus tolimesniems projektams,“ – sako šauniosios šios katedros dėstytojos, kurioms niekada nepritrūksta idėjų.
Germanų filologijos katedros informacija