Eil. Nr.

Projekto rekvizitai

Privalomi atsakymai

1.

Projekto pavadinimas

HEUROPA

2.

Projekto mokslo sritis

Humanitariniai mokslai

3.

Projekto statusas

Įvykdytas

4.

Projekto pradžia

2011-01

5.

Projekto pabaiga

2013-12

6.

Vykdančioji institucija

Dresden University of Technology - STUDY CENTRE FOR LANGUAGES AND AREA STUDIES (LSK)

7.

Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakulteto Lietuvių filologijos katedra

8.

Projekto partneriai

Vilniaus universiteto, Prahos Karlo, Dresdeno Technikos universiteto mokslininkai, Krokuvos, Paryžiaus, Londono kalbų mokymo centrų atstovai, profesionalūs garso įrašų studijų, dizaino specialistai, dailininkai. Vilniaus universitetui atstovauja Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedra

  1. Czech School Without Borders Paris Entract en France, non – profit organization
  2. fictionfarmer* Christian Nink & René Kockisch GbR
  3. Univerzita Karlova v Praze, Ústav a odborné přípravy (Liberec) Charles University Prague, Institute for Language and Preparatory Studies 
  4. Zrzeszenie Nauczycielstwa Polskiego za Granicą Association of Polish Teachers Abroad
  5. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedra
  6. Schola ludus Deutsch-tschechisch-slowakischer Bildungsverein e.V

9.

Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje

Projekto vadovas: Karin Schöne, Antje Neuhoff, Ewa Zschäbitz (Dresden University of Technology - STUDY CENTRE FOR LANGUAGES AND AREA STUDIES (LSK))

Projekto dalyviai: Doc. dr. Saulutė Juzelėnienė, doc. dr. Rita Baranauskienė (Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedra)

10.

Finansavimo šaltinis

Europos Sąjungos viso gyvenimo mokymosi kalbų mokymosi programa. Europos Komisija

11.

Projekto biudžetas

527.024 Eur

12.

Trumpas projekto aprašymas

Projekto veiklų planas

Projekto tikslas: sukurti interaktyvų kalbų mokymosi portalą dvikalbiams vaikams ir jų kitakalbiams tėvams mokytis lietuvių, čekų, lenkų kalbų. Atsižvelgiant į mokinių specifiką – dvikalbystę – siekiama pagal tinkamą metodiką sukurti kalbos mokymo ir mokymosi užduočių. Mokymo medžiaga siejama su šiek tiek tikslinę kalbą mokančiais vaikais, todėl kalbos mokymosi lygis pasirinktas A2—B1. Dvikalbiai vaikai projekte pagal amžių skirstomi į tris grupes: ikimokyklinio, 5—9 m., 10—13 m. Lietuvių, čekų, lenkų kalbų dvikalbiai vaikai ir jų kitakalbiai tėvai skatinami mokytis interaktyviai, per žaidimus, siejant mokymo medžiagą su nuo amžiaus priklausomomis domėjimosi sritimis.

Pavadinimas Heuropa! siejamas su dviem žodžiais Europa ir žymiuoju Archimedo šūkiu Heureka!, todėl tikimasi, kad tiek maži, tiek dideli Heuropos! vartotojai visoje Europoje, mokydamiesi kalbų per žaidimus, patirs atradimo džiaugsmą.

Atlikus dvikalbių vaikų, jų tėvų ir mokytojų poreikių analizę nustatyta, kokie gebėjimai turėtų būti skatinami, kaip tėvai turėtų padėti savo vaikams mokytis kalbų, koks mokymosi būdas tinkamiausias. Rengiant mokymo(si) medžiagą kiekvienos amžiaus grupės vaikams remtasi ir bendraisiais vaikams skirtais užsienio kalbų mokymo planais.

Projektu siekiama, kad mokiniams būtų smagu mokytis kalbų. Tai yra viena iš svarbių sėkmingo ankstyvojo kalbų mokymosi sąlygų. Todėl žaidimų platformoje siūlomi: įtraukiantys  žaidimai, žaismingi paveikslėliai, skatinantys ne tik fantazuoti, bet ir kalbėti; klausymosi ir skaitymo užduotys, skatinančios mokytis žodžių jungimo ir kalbos struktūros taisyklių.

Mokymo(si) žaidimais siekiama skatinti laisvai reikšti mintis, plėsti vaikų žodyną įvairiais posakiais ir frazėmis, skatinti vartoti formaliojo ir neformaliojo stiliaus kalbą.

Tam, kad ankstyvasis mokymas(is) būtų sėkmingas, svarbu, kad: tėvai padėtų ir palaikytų vaikus, vaikai teigiamai vertintų kalbą ir išdrįstų ją vartoti, tėvai nuolat arba bent tam tikrose kasdienėse situacijose su savo vaiku kalbėtų savo gimtąja kalba, o vaikai nuolat turėtų iš ko mokytis – mokymosi medžiagos.

Dvikalbių vaikų ankstyvas  kalbų mokymasis turi daug pranašumų! Iki paauglystės vaikai įsisavina antrąją kalbą savaime, jei su vienu iš tėvų nuolat bendrauja šia kalba.Tyrimai rodo, kad dvikalbiai vaikai turi geresnę atmintį ir gali greičiau išspręsti įvairias užduotis. Nekyla abejonių, kad dvikalbystė ir dviejų kultūrų supratimas teikia daugiau galimybių mokantis, studijuojant, siekiant tarptautinės profesinės karjeros.

13.

Trumpas rezultatų aprašymas (pagal darbų planą)

Projekto metu sukurtas interaktyvus kalbų mokymosi portalas dvikalbiams vaikams ir jų kitakalbiams tėvams mokytis lietuvių, čekų, lenkų kalbų. Atsižvelgiant į mokinių specifiką – dvikalbystę – pagal specialią metodiką sukurtos kalbos mokymo ir mokymosi užduotys. Mokymo medžiaga sieta su šiek tiek tikslinę kalbą mokančiais vaikais, todėl pasirinktas A2—B1 kalbos mokymosi lygis. Lietuvių, čekų, lenkų kalbų vaikai, augantys dvikalbėse šeimose, ir jų kitakalbiai tėvai skatinami mokytis interaktyviai, per žaidimus, siejant mokymo medžiagą su nuo amžiaus priklausomomis domėjimosi sritimis.

Kalbos gali mokytis trijų amžiaus grupių vaikai

Ikimokyklinukai

Šis kursas skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie dar nemoka skaityti ir rašyti. Čia jie galės spręsti galvosūkius, žaisti žaidimus: turės rasti ir pakartoti žodžius, sakinius, kartu su mamyte ar tėveliu pagal vaizdingus paveikslėlius pasakoti savo sukurtas istorijas.

5—9 metų vaikai

Šis kursas skirtas 5—9 metų vaikams, kurie mokosi ar jau moka skaityti ir rašyti. Šiame kurse jie mokysis žaismingai iš raidžių sudaryti žodžius, spręs įvairius galvosūkius, atliks kalbos užduotis, kur svarbiausia –  gerai įsiklausyti.

10—13 metų vaikai

Šis kursas skirtas 10—13 metų vaikams. Čia jie atliks klausymo užduotis, drauge su superherojais spręs galvosūkius, rašys nedidelės apimties tekstus.

  1. Projekto svetainė
  2. Kalbų mokymo(si) platforma
  3. Apklausos rezultatų analizė ir jos įtraukimas į diskusiją dėl ankstyvosios dvikalbystės ir daugiakalbystės (vokiečių kalba)

14.

Skelbiama projekto informacija

www.heuropa.eu

Eil. Nr.

Projekto rekvizitai

Privalomi atsakymai

1.

Projekto pavadinimas

 Key Cultural Texts in Translation

2.

Projekto mokslo sritis

AHRC – Jungtinės Karalystės Mokslo Tarybos  projektas (Arts and Humanities Research Council, UK)

3.

Projekto statusas

įvykdytas

4.

Projekto pradžia

2013

5.

Projekto pabaiga

2014

6.

Vykdančioji institucija

Lesterio universiteteas (JK) (University of Leicester, UK)

http://isg.urv.es/publicity/isg/projects/2012_DGT/tll.html.

http://isg.urv.es/publicity/isg/projects/2012_DGT/tll.html

7.

Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte

KHF – dalyvauja rengiant mokslinius pranešimus, seminarus, straipsnių rinkinius/kolektyvinę monografiją.

8.

Projekto partneriai

Visų šalių atstovai/tyrėjai besidomintys kultūrinių tekstų vertimu

9.

Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje

Prof. dr. Loreta Ulvydiene (dalyvavimas rengiant mokslinius pranešimus, seminarus, straipsnių rinkinius/kolektyvinę monografiją)

10.

Finansavimo šaltinis

AHRC– Jungtinės Karalystės Mokslo Tarybos  projektas (Arts and Humanities Research Council, UK)

11.

Projekto biudžetas

Skirtas tik Jungtinei Karalystei

12.

Trumpas projekto aprašymas

Projekto veiklų planas

Projekto metu analizuoti kultūriniai tekstai ir jų vertimai. Tarpkultūrinis vertimas susiduria su problemomis, kurios kyla dėl kultūrinių faktų, išreikštų per kalbą, neatitikimo skirtingose kultūrinėse terpėse; istorinė patirtis bei kultūrinis kontekstas, užkoduoti tekste, pateikia vertėjui dvigubą iššūkį: jis turi ne tik sugebėti teisingai dekoduoti tekstą kaip tam tikros visuomenės kultūrinių ženklų visumos atspindį ir išraišką, bet ir dar kartą užkoduoti jį, vartodamas kalbos, į kurią, verčiama, ženklų sistemą. Kaip teigia vienas žymiausių vertimo teoretikų E. Nida (1964), „skirtumai tarp kultūrų gali sukelti vertėjui daug rimtesnių sunkumų nei skirtumai tarp kalbų struktūrų“. Taigi, pagrindinė tarpkultūrinio vertimo studijų problematika yra susijusi su kultūrinių ekvivalentų tekste atradimu, bandant atrasti ženklo signifikatus vertimo kalboje (ženklas ir kodavimo procesas būtų nagrinėjami semantiniu požiūriu, atskiriant jį nuo pragmatinio ir formaliojo požiūrių).

Tikslas. Tyrimo tikslas yra išnagrinėti kultūrinių ženklų sistemas originalo kalbos ir vertimo kalbos tekstuose ir išanalizuoti galimų ekvivalentų taikymą pagal ryšius tarp signifikato ir signifikanto kultūrinėse sistemose.

13.

Trumpas rezultatų aprašymas (pagal darbų planą)

Analizuoti Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos, Olandijos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Irano, Kinijos, Prancūzijos kultūriniai tekstai. Parengti kolektyvinės monografijos skyriai.

14.

Skelbiama projekto informacija

 

Eil. Nr.

Projekto rekvizitai

Privalomi atsakymai

1.

Projekto pavadinimas

Naujos strategijos bendradarbiavimui su darbo rinka (angl. New Strategies for Working Life Collaboration)

2.

Projekto mokslo sritis

 

3.

Projekto statusas

Vykdomas

4.

Projekto pradžia

2014 m. rugsėjis

5.

Projekto pabaiga

2016 m. rugpjūtis

6.

Vykdančioji institucija

Vilniaus kolegija

7.

Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte

VU Kauno humanitarinis fakultetas

8.

Projekto partneriai

EE-Tallinn University Haapsalu College (EE-TLÜ HK)

EE-Kuressaare Regional Training Centre (EE-RTC)

EE-Tallinna Tehnikakõrgkool / University of Applied Sciences (EE)

IS-Bifrost University (IS-HB)

FI-Turku University of Applied Sciences Ltd (FI-TUAS)

9.

Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje

Doc. dr. Raminta Pučetaitė

10.

Finansavimo šaltinis

Nordplus Horizontal programa

11.

Projekto biudžetas

60 000 EUR

12.

Trumpas projekto aprašymas

Projekto veiklų planas

Projekto tikslas yra sukurti naujas strategijas efektyviam bendradarbiavimui tarp ugdymo įstaigų ir darbinę patirtį turinčių (privačių ir juridinių) asmenų. Šiam tikslui pasiekti ketinama pasitelkti Šiaurės-Baltijos regiono patirtį. Novatoriškas projekto aspektas yra sisteminis požiūris į bendradarbiavimą tarp švietimo įstaigų ir darbinio gyvenimo . Bendradarbiavimas yra labai svarbus tiek švietimo, tiek profesinio, darbinio gyvenimo įstaigose. Šis projektas išplės abiejų pusių perspektyvas ir suteiks joms strategiškumo ir vertės bendradarbiaujant. Informacija bus renkama iš 6 teminių sričių (patariamoji valdyba, alumnai, karjeros planavimas, praktika, projektinės užduotys, visuomenės intereso tenkinimas).

13.

Trumpas rezultatų aprašymas (pagal darbų planą)

Šio projekto rezultatas bus duomenų bankas – švietimo vadybininkams strateginis įrankis nustatyti platesnį ir strateginį bendradarbiavimą tarp profesinio gyvenimo ir švietimo įstaigų siekiant reaguoti į ekonominius poreikius.

14.

Skelbiama projekto informacija

 

Eil. Nr.

Projekto rekvizitai

Privalomi atsakymai

1.

Projekto pavadinimas

Kalba Vilnius II: miestas ir kalbos įvairovė (2012–2014) 

2.

Projekto mokslo sritis

Humanitariniai mokslai

3.

Projekto statusas

Vykdomas

4.

Projekto pradžia

2012

5.

Projekto pabaiga

2014

6.

Vykdančioji institucija

Lietuvių kalbos institutas

7.

Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte

VU KHF

Lietuvių filologijos katedra

8.

Projekto partneriai

 

9.

Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje

Vykdytoja:

Doc. dr. Daiva Aliūkaitė

10.

Finansavimo šaltinis

Lietuvos mokslo taryba

11.

Projekto biudžetas

 

12.

Trumpas projekto aprašymas

Projekto veiklų planas

Pagrindinis Lietuvių kalbos instituto vykdomo tyrimo tikslas – ištirti, kokios fonetinės ir leksinės kalbos ypatybės būdingos vilniečių kalbai, kurios iš jų vartojamos TV ir radijuje, kaip kalba Vilniaus jaunimas, ką patys vilniečiai mano apie savo kalbą.

Daugiau apie projektą žr.

http://www.sociolingvistika.lt/kalba-vilnius.htm

13.

Trumpas rezultatų aprašymas (pagal darbų planą)

Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus projektas susideda iš dviejų dalių: (1) suaugusiųjų vilniečių kalbos ir nuostatų tyrimo ir (2) Vilniaus jaunimo kalbos ir tapatybės tyrimų: (2.1) kitų kalbų intarpai jaunimo kalboje ir (2.2) paauglių socialinės kategorijos.

Apie projekto rezultatus žr.

http://www.sociolingvistika.lt/kalba-vilnius.htm

14.

Skelbiama projekto informacija

 

Eil. Nr.

Projekto rekvizitai

Privalomi atsakymai

1.

Projekto pavadinimas

Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida  

2.

Projekto mokslo sritis

Humanitariniai mokslai

3.

Projekto statusas

Įvykdytas

4.

Projekto pradžia

2010

5.

Projekto pabaiga

2014

6.

Vykdančioji institucija

Lietuvių kalbos institutas

7.

Universiteto šakinis padalinys, kuris dalyvaujaprojekte

VU KHF

Lietuvių filologijos katedra

8.

Projekto partneriai

 

9.

Projekto vadovas ir dalyviai Vilniaus universitete/padalinyje

Vykdytojai:

Doc. dr. Daiva Aliūkaitė

Prof. dr. Gabija Bankauskaitė-Sereikienė

doc. dr. Rita Barnauskienė

doc. dr. Ilona Mickienė

doc. dr. Robertas Kudirka

10.

Finansavimo šaltinis

Lietuvos mokslo taryba

11.

Projekto biudžetas

 

12.

Trumpas projekto aprašymas

Projekto veiklų planas

Vykdytas pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę VP1-3.1-ŠMM- 07-V  „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“

Mokslinio tyrimo tikslai. Išsamūs lietuvių tarmių duomenys buvo renkami tik kelis kartus (1941–1943 m., 1951–1970 m.). Per 60 metų pasikeitė politinė, socialinė, kultūrinė ir demografinė situacija Lietuvoje ir už jos ribų, todėl buvo būtina: 1) surinkti ir paskelbti naujos medžiagos iš visų lietuvių tarmių; 2) patikslinti lietuvių kalbos tarmių ir patarmių ribas; 3) vienu metu surinkti svarbiausius sociolingvistinius duomenis iš viso lietuvių kalbos ploto ir atlikti pirminę jų analizę.

Daugiau apie projektą žr. http://www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=2

13.

Trumpas rezultatų aprašymas (pagal darbų planą)

Atlikta visų 735 punktų Lietuvoje ir 15 punktų užsienyje patikra (identifikuoti išnykę punktai, išskirti nauji); optimizuotas toliau tirtinų punktų tinklas; sukurta bendrą sociolingvistinių ir geolingvistinių tarmių tyrimų metodika; iš optimizuoto tinklo punktų surinkti kontroliniai skaitmeniniai garso įrašai ir iš jų sudarytas atvirasis XXI a. lietuvių tarmių garso įrašų archyvas; šių įrašų pagrindu atlikta pirminė fonetinė analizė, kuri padėjo patikslinti tarmių ir patarmių ribas; atlikta pirminė sociolingvistinių ir geolingvistinių tarmių duomenų analizė; parengtas ir išleisti XXI a. pradžios lietuvių tarmių atlasas: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai ir jų komentarai) ir kt.

TYRIMO REIKŠMĖ. Pirmą kartą baltų kalbų šalyse atliktas tokio pobūdžio tyrimas leidžia

užtikrinti lietuvių tarmių tyrimų tęstinumą ir teikia naujų duomenų baltistikai ir lyginamajai

kalbotyrai. Taip pat jis sudaro sąlygas prognostiniams sociolingvistiniams tyrimams ir leidžia

modeliuoti tolesnę lietuvių tarmių ir kalbos raidą. Tikėtina, kad atliktu tyrimu ir šiuo atlasu

Lietuvoje bus įtvirtinta geolingvistinė tyrimų kryptis ir sociolingvistinis lietuvių tarmėtyros aspektas.

Daugiau žr. http://www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=2, http://www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=3

14.

Skelbiama projekto informacija