Tarptautinės studentų dienos proga lapkričio 19 d. VU Kauno fakulteto IV korpuso II aukšto fojė atidaryta VU KnF kultūros vadybos programos IV kurso studentės Julijos Selezniovos fotografijų paroda „Į save ar nuo savęs?“.
Tradicinėje fakulteto studentų kūrybinių ieškojimų pristatymo vietoje – DXC Technology laisvalaikio erdvėje šį kartą galima susipažinti su egzistencinius klausimus savo darbuose keliančios autorės kūryba. Julija Selezniova (1996) – iš Kupiškio kilusi Vilniaus universiteto Kauno fakulteto ketvirto kurso kultūros vadybos studentė, savo gyvenimo neįsivaizduojanti be kultūrinių veiklų, labiausiai įnikusi į alternatyvią muziką ir vaizduojamuosius menus. Fotografijai daugiau laiko skirti pradėjo būdama dvylikos, skatinama šeimos surengė kelias parodas ne tik savo gimtajame mieste. Po keletą metų trukusios kūrybinės tylos, išsigryninusi savo stilių ir tematinį lauką, 2017 m. gruodį savo darbus eksponavo Kaune, muzikos klube „Largo“, kur pristatė nuotraukų seriją „Kur link“.
Ekspozicijos atidarymo metu Juliją pristatė jos dėstytoja – VU KnF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto docentė dr. Audronė Rimkutė. Docentė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad Julija – tiesiog tobula kultūros vadybos studijų programos studentė, nes pasižymi ne tik kūrybiškumu ir intelektualumu, bet ir organizuotumu.
Julijos parodos atidarymo metu gyvai skambėjo muzika, kurią gitara atliko pats muzikinės improvizacijos autorius Ignas Šoliūnas.
Daugiau apie parodoje pristatomus darbus – pačios autorės lūpomis:
„Į save ar nuo savęs?
Kito veido link, kitos stotelės link, kitos krizės link, kito džiaugsmo link, kitos galimybės link, kitos primestos tiesos link, kitų atsakymo neturinčių klausimų link... Šiomis nuotraukomis siekiu perteikti plonytės, nuolat išnykstančios ir iš naujo susiformuojančios ribos tarp vidinio triukšmo ir ramybės suvokimą. Tai fotografijų apie blaškymąsi ir nežinią serija.
Ėjimą suvokiu kaip veiksmą, galintį išprovokuoti filosofinę nuotaiką ir sutelkti asmenį pokalbiui su savimi. Tuo pačiu klausiu, ar begalinis judėjimas gali reikšti bėgimą nuo savęs ir kryptingą pasirinkimą nežinoti.
Nuotraukas jungia tirpstantys siluetai, kaip įvairiais gyvenimo etapais mus lydintys nežinios ir baimės vaizdiniai, kurie yra bejėgiai prieš žmogaus begalinį judėjimą.
Trys fotografijos tyrinėja nuoširdumo, atvirumo tematiką. Nuotraukos „Tu“(1) ir „Tu“(2) vaizduoja tarpusavio komunikacijos trikdžius, nutylėjimus, kylantį antagonizmą.
„Puslapio pusė“ kvestionuoja žmonių atvirumą sau. Net ir atsakius į klausimą, kiek esame pajėgūs būti nuoširdūs, kviečiama darkart pažvelgti į veidrodį ir pagalvoti: „Ar tai tikrai yra viskas, ką gali pasakyti?“.
