Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkai prof. habil. dr. Remigijus Čiegis, prof. habil. dr. Dalia Štreimikienė ir dr. Aidas Dilius atliko kolektyvinį mokslinį tyrimą, kurio rezultatus pristato Vilniaus universiteto leidyklos išleistoje e. monografijoje „Pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui ir darniam vystymuisi vertinimas Europos Sąjungos šalyse“(https://bit.ly/2RoWktm).
Tyrėjai siekia supažindinti skaitytoją su pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui Europos Sąjungos (ES) šalyse (iki 2017 m.) vertinimu. Monografijoje ne tik sistemiškai nagrinėjamos gausios ir dažnai prieštaringos šios tematikos teorinės prieigos, bet ir sudarytas pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui vertinimo modelis, kurį autoriai empiriškai patikrino analizuodami situaciją skirtingose ES šalių grupėse. Be to, akcentuodami pajamų nelygybės ir išteklių produktyvumo ryšį, knygos autoriai siekė įvertinti pajamų nelygybės poveikį darniam vystymuisi.
„Tikimės, kad šis darbas bus naudingas tiek akademinei bendruomenei – ekonomikos, vadybos ir politikos mokslų katedrų dėstytojams aukštosiose mokyklose ir jų studentams visose trijose studijų pakopose (daktaro, magistro, bakalauro), tiek valstybės institucijų darbuotojams ir verslo atstovams. Tiesiog visiems, kurie domisi ekonominių teorijų ir ekonometrinių tyrimo metodų taikymu analizuojant labai svarbų ekonominį ir socialinį fenomeną – pajamų nelygybę“, – sako vienas iš monografijos autorių profesorius habil.dr. Remigijus Čiegis.
Augantys pajamų ir turto skirtumai kelia pavojų visuomenės stabilumui ir pažangai
Atlikto tyrimo aktualumą, pasak VU KnF mokslininkų, lemia dabartinė pavojinga situacija daugelyje aukštų, vidutinių ir žemų pajamų šalių. Globaliame pasaulyje stebimas radikalus augančios ekonominės nelygybės, dažniausiai suprantamos kaip pajamų ir turto skirtumai tarp žmonių ir namų ūkių, o mokslininkų įvardijamos kaip vertikali nelygybė, poveikis ekonominei plėtrai, visuomenių stabilumui ir pažangai. Besiplečiančią pajamų nelygybę Tarptautinis valiutos fondas vadina mūsų laikų esminiu iššūkiu, pabrėždamas, kad pažangiausiuose, priešakiniuose ūkiuose drastiškai didėja skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų.
Kadangi pajamų nelygybė kaip dinamiškas reiškinys nuolat kinta, jo pokyčiai nevienareikšmiškai veikia ekonomikos augimą. Viena vertus, didėjanti pajamų nelygybė gali riboti šalies ekonomikos augimą, lėtindama vartojimo lygio, investicijų, išsilavinimo lygio kilimą, blogindama besiskolinančiųjų paskatas bei kurdama makroekonominį kintamumą. Kita vertus, kylantis pajamų nelygybės lygis gali daryti ir teigiamą įtaką ekonomikos augimui, skatindamas investicijas, inovacijų kūrimą, technologinę pažangą, ypač turtingose šalyse Todėl pajamų nelygybės kitimo stabilizavimui ir orientavimui į ekonomikos augimo skatinimą reikalingi tam tikri teoriniai pagrindimai ir praktiniai sprendimai, mokslininkų pagrįsti ir empiriškai patikrinti.
Mokslinių tyrimų objektas – ryšys tarp pajamų nelygybės ir ekonomikos augimo
Viso pasaulio mokslininkai siekia suprasti judėjimo link didesnės pajamų nelygybės priežastis ir nustatyti jos paveikio darniai visuomenės plėtrai veiksnius. Daug dėmesio pajamų nelygybei ir jos sąlygojamoms pasekmėms skyrė Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatai S. Kuznetsas, J. E. Stiglitzas ir A. K. Sen bei kiti mokslininkai.
Savo knygoje VU KnF mokslininkai apžvelgia daugybę ekonominio augimo teorijų, padedančių suprasti galimus sąryšius tarp ekonomikos augimo ir pajamų paskirstymo, ir nurodo esant du požiūrius į jų sąveiką: pirmasis nagrinėja ekonominės plėtros poveikį pajamų paskirstymui ilguoju laikotarpiu, o antrasis – atvirkštinį priežastingumą tarp pajamų nelygybės ir ekonomikos augimo. Tyrėjų dėmesys sutelkiamas į svarbias pajamų nelygybės ekonomikoje problemas: kaip matuoti pajamų nelygybę; kokie veiksniai lemia jos didėjimą; kokie pajamų nelygybės padariniai vartojimui, investicijoms, išsilavinimui, gyventojų sveikatai, skurdui, migracijai, aplinkosaugai ir kt.
Pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui problema yra aktuali tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu, nes dažnoje valstybėje vyriausybė, atsižvelgdama į pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui, vykdo pajamų perskirstymo politiką ir siekia sumažinti pajamų nelygybę bei paskatinti ekonomikos augimą. Labiau nelygiose šalyse siekiama perskirstyti daugiau, o mažesnė grynoji nelygybė yra linkusi užtikrinti greitesnį ir tvaresnį augimą esant tam tikram perskirstymo lygiui.
Didėjanti pajamų nelygybė skatina diskusijas apie pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui. Plataus pobūdžio nelygybės tyrimai yra atliekami įvairiuose pasaulio mokslinių tyrimų institutuose (Luxembourg Income Study, Luxembourg Institute of Socio-Economic Research, Stone Center on Socio-Economic Inequality, International Inequalities Institute ir kt.). Tačiau ryšys tarp pajamų nelygybės ir ekonomikos augimo vis dar nepakankamai ištirtas, o tyrimuose naudojami skirtingi pajamų nelygybės rodikliai ir remiamasi skirtingais ekonomikos augimą lemiančiais veiksniais.
Monografijos mokslinis naujumas ir praktinis reikšmingumas
Monografijos „Pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui ir darniam vystymuisi vertinimas Europos Sąjungos šalyse“ autoriai nurodo, jog jų atliktas tyrimas skiriasi nuo kitų tyrimų trimis aspektais: 1) monografijoje siekiama įvertinti, kaip skirtingą pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui galima susieti su šalių pajamų nelygybės lygiu ir išsivystymo lygiu, todėl ES-28 šalys sugrupuotos į keturias grupes pagal pajamų nelygybės lygį ir pajamų vienam gyventojui lygį; 2) pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui tiriamas šiais (transmisijos) kanalais: taupymo, kreditų rinkos netobulumo, socialinių politinių neramumų, fiskalinės politikos ir aplinkos; 3) vertinant pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui, naudojami keturi skirtingi pajamų nelygybę atspindintys kintamieji. Be to, monografijoje išanalizuotas pajamų nelygybės poveikis darniam vystymuisi.
Monografijoje išanalizuotos pajamų nelygybės ir ekonomikos augimo sampratos, apibendrintos ekonomikos augimo ir pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui teorijos, apžvelgti diskusiniai pajamų nelygybės matavimo klausimai ir pajamų nelygybę lemiantys veiksniai bei nelygybės poveikio ekonomikos augimui kanalai. Įvertinę pajamų nelygybės poveikį darniam vystymuisi ir atlikę kitų autorių, nagrinėjusių pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui, empirinių tyrimų analizę, VU KnF mokslininkai suprojektavo tiriamo fenomeno vertinimo modelį, pagrįstą pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui vertinimo metodika su empiriniame tyrime naudojamais kintamaisiais. Pagal pajamų nelygybės lygį ir pajamų vienam gyventojui lygį sugrupavę ES šalis jie išanalizavo pajamų nelygybę, ekonomikos augimą, darnų vystymąsi ir transmisijos kanalus atspindinčius rodiklius. Taip pat empiriškai patikrino siūlomo modelio pritaikymo ES šalių grupėms galimybes, o gautus rezultatus įvertino dinaminiu požiūriu.
Šioje monografijoje pagrindžiamas poreikis vertinti pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui ne tik tiesiogiai, bet ir transmisijos kanalais. Tyrėjai pradžioje naudojo keturis pajamų nelygybės rodiklius, įgalinusius identifikuoti transmisijos kanalus atspindinčius kintamuosius. Autorių nuomone, jų sudarytas pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui vertinimo modelis gali būti taikomas skirtingose šalių grupėse. Tyrėjai iš VU KnF nustatė, kad žemesnio pajamų nelygybės lygio ir skirtingo pajamų vienam gyventojui lygio šalių grupėse būdingas neigiamas pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui, o aukštesnio pajamų nelygybės lygio ir skirtingo pajamų vienam gyventojui lygio šalių grupėse – teigiamas. Skirtingas nelygių pajamų poveikis ekonomikos augimui priklauso nuo transmisijos kanalų, juos atspindinčių kintamųjų ir nuo pajamų nelygybę atspindinčių kintamųjų. Mokslininkai į savo modelį įtraukė ir penktą pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui transmisijos kanalą – aplinkos kanalą, nustatydami pajamų nelygybės poveikį darniam vystymuisi per pajamų nelygybės ir išteklių produktyvumo rodiklių tiesinį ryšį.
Monografijoje pristatyti VU Kauno fakulteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai gali būti naudojami kuriant ir plėtojant šalies ar šalių grupių ekonominio augimo strategijas. Pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui ir darniam vystymuisi vertinimo rezultatai gali būti svarbūs ir praktiškai naudojami institucijose, kuriose yra priimami sprendimai siekiant šalyje mažinti pajamų nelygybę ir skatinti ekonomikos augimą bei užtikrinti darnų vystymąsi.