Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) alumnė, poetė, literatūrologė Lina Buividavičiūtė sako jau nuo vaikystės jautusi, kad filologijos kelias yra jos tikrasis pašaukimas. Nors teko save išbandyti ir kitose srityse, pasak šios jaunos talentingos moters, ji augo filologiniame pamušale. Todėl neverta stebėtis, kad visas tris studijų pakopas baigė gilias filologijos tradicijas nuo pat įkūrimo (1964 metais) puoselėjančiame VU Kauno fakultete: bakalauro studijoms Lina pasirinko programą Lietuvių filologija ir reklama, magistrantūroje studijavo Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas, o dabar rengiasi ginti filologijos mokslų daktaro disertaciją.

Lina pirmąjį eilėraštį parašė būdama vos aštuonerių

Mažos mergaitės eilėraštukas, skirtas mylimam vaikystės žaisliukui, buvo pirmasis signalas, kuris parodė, kad ji vienaip ar kitaip savo gyvenimą sies su kūryba. Tą pastebėjo ir jos močiutė, kuri nuo mažų dienų anūkę mokė skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Kai Lina paaugo, mokykloje aktyviai dalyvaudavo skaitovų konkursuose. Ji buvo tas vaikas, kuris jautė, kad turi gerai mokytis ir siekti aukščiausių rezultatų. Nors tiksliesiems mokslams reikėdavo daugiau pastangų, tačiau mergaitei dešimtukas atrodė lyg būtinybė. Moteris pripažįsta, kad ne visi konkursai buvo laimėti, ne visada buvo pasiekti aukščiausi rezultatai, tačiau tai jos nesustabdė ir toliau stengėsi įgyvendinti savo tikslus.

Teko pabūti ir odontologės kailyje

Nors Liną išties traukė literatūra, tačiau ne ką mažiau patiko biologija bei chemija, ji net dalyvaudavo šių dalykų olimpiadose. Tačiau, kai jau atėjo laikas rinktis savo kelią, pirmuoju numeriu Lina nurodė žurnalistiką. Deja, nors ir su labai gerais rezultatais, įstoti nepavyko. O tada, kaip ji pati sako, nutiko išties juokingas dalykas – pasiūlymas studijuoti odontologiją. Taip ir padarė. Tačiau po dvejų studijų metų tapo aišku, kad jos prigimčiai tai – visiška nesąmonė. Mokykloje visi rankdarbiai ir kiti kruopštūs darbeliai jai buvo kančia, o šioje srityje to labiausiai ir reikėjo. Tad Lina nusprendė, kad nei savęs kankinti nenori, o juolab būsimų pacientų. Tada ėmė galvoti, kad reikia rinktis tai, kas užprogramuota jos kraujyje ir jaunos moters dėmesį patraukė VU Kauno fakultetas.

Ištikima VU Kauno fakultetui

Lina Buividavičiūtė VU Kauno fakultete pasirinko ne tik bakalauro, magistrantūros, bet ir doktorantūros studijas. Lina pasakoja, kad šio fakulteto programa Lietuvių filologija ir reklama labiausiai sudomino dėl to, kad čia siejamos dvi, iš pirmo žvilgsnio, skirtingos sritys. Ji prisimena, kad panašiai sakydavo ir kurso draugės bei pabrėžia, kad tai – puikus kabliukas. Lina išties vertina ir klasikinę lietuvių filologiją, bet mano, kad toks pasirinkimas ypač tinka tiems, kuriuos labiau traukia akademinis kelias. O štai studijos Lietuvių filologija ir reklama Vilniaus universitete Kaune atveria dar didesnes ir įvairesnes galimybes. Moteris pastebi, kad čia studentas gauna daug naudingos informacijos, plečiamas jo akiratis. Ir tai leidžia galvoti apie įvairesnę karjerą. Nereikia pamiršti ir to, kad vėliau galima rinktis tolimesnes magistrantūros studijas ir savo gyvenimą sieti su kalbotyra arba kūrybiniu rašymu. Lina ypač džiaugiasi, kad studijų metu gautas žinių bagažas jai pasitarnauja, kai tenka dirbti su komerciniais tekstais. Kaip ji pati sako, studijuojant šią programą, ne tik išmokstama reklamą analizuoti iš filologinės pusės, bet ir atsiranda supratimas, kaip ją kurti, kokias technikas naudoti. Jos manymu, toks mokymasis yra lyg labai įdomi kelionė.

Visada galvojo, kad nori dėstyti

Linos močiutė svajojo būti mokytoja, tačiau dėl karo ir represijų gyvenimas susiklostė kitaip. Jos anūkė mąstė labai panašiai. Jau nuo pirmųjų studijų metų moteris ėmė galvoti apie dėstymą. Ją ypač žavėjo galimybė dirbti su jaunais žmonėmis, suteikti bazę literatūrologiniam suvokimui. Taip pat pastebėjo, kad tai puiki galimybė pasimokyti ir iš studentų. Lina pabrėžia, kad dėstyti pradėjo gana neseniai ir kartais užklumpa dvejonės, ar ji turi pakankamai talento dirbti tokį darbą. Todėl stengiasi įdėti kuo daugiau pastangų ir labai džiaugiasi tais momentais, kai skaito studentų darbus, kuriuose atranda naujų įžvalgų. Tada ateina malonus jausmas, kad pavyko perduoti informaciją, o jei kartais ir nepavyksta – nenusimena ir stengiasi tobulėti toliau.

Pirmoji knyga „Helsinkio sindromas“

Knygos rašymas Linos pasąmonėje glūdėjo ilgą laiką, tačiau nežinojo nei apie ką, nei kaip. VU KnF alumnė neslepia, kad gyvenime teko susidurti su išties sunkiu momentu, kai nieko negalėjo daryti, tik rašyti ir tai buvo lyg žūtbūtinė kova. Linos Buividavičiūtės „Helsinkio sindromas“ yra knyga, kurioje nevengiama parodyti, kad ne viskas yra gražu ir miela, o egzistuoja įvairūs rakursai. Pirmasis parašytas eilėraštis nustebino ją pačią, nes niekada negalvojo, kad gali rašyti tokią tamsią, niūrią ir necenzūrinę poeziją. Tiesa, gyvenimo ir knygos rašymo patirtimi jauna moteris dažnai dalijasi su studentais ne tik savo, bet ir kitų dėstytojų paskaitose, kurių metu poetė ragina nebijoti kurti.

Randa artimą ryšį ir su žinomais žmonėmis

Lina išties nemažai pasiekė ir dabar Lietuvoje yra gana žinomaJi dirba su tokiais žiniasklaidos atstovais, kaip 15min.lt , bernardinai.lt, Naujasis Židinys-Aidai, dėsto VU Kauno fakultete, rašo knygų recenzijas, moderuoja kitų autorių kūrinių pristatymus įvairiose mugėse, dirba mokslinį darbą ir dar kuria pati. Tad natūralu, kad tenka atsidurti ir tarp garsių žmonių, tačiau į tai ji reaguoja labai paprastai ir nuoširdžiai. Jos manymu, svarbiausia, kad bendravimas būtų ne kaip su žymiu rašytoju, o kaip su paprastu žmogumi. Lina džiaugiasi, kad tarp jos artimiausių draugų yra poetė, žurnalistė, kultūros laidų autorė ir vedėja Indrė Valantinaitė (beje, VU Kauno fakultete baigusi kultūros vadybos studijas). Nors anksčiau, kaip pati sako, tik stebėdavo Indrę televizijos ekrane.

Svarbiausia – balansas

Lina Buividavičiūtė turi labai daug veiklų, be to, jos manymu, žmogus nėra sukurtas vien intelektualiai veiklai, todėl būtina išlaikyti balansą. Nors Linai patinka skaityti kokybiškus trilerius, keliauti, ji stengiasi atrasti džiaugsmą ir fizinėje veikloje. Daug jėgų atima ir mamos vaidmuo, tačiau viską tikrai įmanoma suderinti...

To ir linkime šiai pripažintai poetei ir tiesiog žaviai moteriai, dėkodami alumnei Linai Buividavičiūtei už ištikimybę kūrybai, lietuvių filologijai ir VU Kauno fakultetui.

Deimantė Meldaikytė,

Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programos IV kurso studentė.