Šiai programai vadovaujanti docentė dr. Ilona Kiaušienė, kaip ir kiti dėstytojai iš ekonomikos ir vadybos studijas Vilniaus universiteto Kauno fakultete (VU KnF) kuruojančio Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto, siekia parengti kvalifikuotus ekonomistus, turinčius ir vadybininko kompetencijų.

Makroekonomikos ir ekonominės statistikos paskaitose docentė savo studentus skatina mąstyti, moko analizuoti ir vertinti, kad jie gebėtų ne tik sėkmingai integruoti įgytas žinias iš skirtingų sričių, bet ir galėtų kurti savo verslą ateityje. Doc. Ilona Kiaušienė įsitikinusi, kad tarpdalykinių studijų metu įmanoma padėti tvirtus pamatus tiek sėkmingai asmeninei Ekonomika ir vadyba absolventų karjerai, tiek ir visuomenės gerovei. Tik būtina nuosekliai ugdyti studentų analitinį ir kritinį mąstymą, jų verslumo gebėjimus, tikslingai lavinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius bei kūrybiškumą, įtraukti studentus į projektinę veiklą.

Kuo Ekonomika ir vadyba išsiskiria iš kitų VU KnF studijų programų?

Šioje programoje rengiami ekonomistai, turintys vadybininko kompetencijų. Ekonomikos žinios, analitinis mąstymas ir gebėjimas priimti atsakingus valdymo sprendimus yra trys dedamosios, kurios turi didelę įtaką jaunam žmogui integruojantis į darbo rinką ir planuojant savo karjeros perspektyvas. Mūsų studentai ne tik ieško atsakymų į klausimus, kokie turi būti sėkmingai veikiančios įmonės finansiniai rodikliai ar strateginiai sprendimai, bet mokosi spręsti visuomenės gerovės problemas, nagrinėja verslo, šalies vaidmenį globalioje ekonomikoje, įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus, ir bando išsiaiškinti, kodėl reikia rūpintis klimato kaita, ir, pavyzdžiui, ar reikia priimti Gretos Tunberg, Švedijos aplinkosaugos aktyvistės klimato kaitos klausimais, metamus „iššūkius“.

Kuo aktualūs ir reikšmingi visuomenei Jūsų dėstomi dalykai?

Dėstau makroekonomiką, ekonominę statistiką ir kitus dalykus šios programos studentams. Vienas iš svarbiausių mano tikslų yra suteikti ekonomikos žinių ir išmokyti studentus mąstyti, analizuoti, vertinti. Ekonominis mąstymas individui, kaip rinkos ekonomikos dalyviui, padeda tinkamai nuspręsti, kokia veikla jam užsiimti, kaip užsidirbti ir kaip išleisti savo uždirbtus pinigus, kiek laiko skirti darbui ir kiek poilsiui ir pan. Be to, jam svarbu suprasti, kaip dirba valdžia, ar efektyviai naudojami valstybės finansai, kaip vykdomas valstybės biudžetas, kodėl priimami vienokie ar kitokie sprendimai, kokios yra ekonomikos perspektyvos, kaip jos susijusios ne tik su jo, bet ir su visos visuomenės gerove bei gyvenimo kokybe. Kiekvienas mūsų pasirinkimas kainuoja. Jeigu jaunas žmogus moka kritiškai įvertinti gaunamos naudos ir to, kas bus prarasta priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, santykį, vadinasi, jis pagrįstai pasveria savo pasirinkimo kainą. Būtent tokie jauni žmonės mums ir reikalingi.

Koks turėtų būti šiuolaikinis dėstytojas ir kaip derėtų bendrauti su studentais?

Nėra paprasto ar vieno atsakymo į šitą klausimą. Mes visi esame skirtingi ir savaip įsivaizduojame pasaulį, net ir tai, kaip norėtume mokyti ar mokytis. Todėl mano, kaip dėstytojos uždavinys, yra stengtis, kad kuo didesnė dalis grupės studentų užsiėmimų metu jaustųsi gerai, nebijotų klausti, norėtų „įsivelti“ į diskusijas, priimtų kad ir ne visada teisingus sprendimus. Juk mes visi mokomės. Tad, mano nuomone, dėstytojas turi būti daug žinantis, bet vis dar besimokantis, atsižvelgiantis į studentų poreikius, bet derinantis juos su savaisiais. Mokantis įsiklausyti ir greitai prisitaikantis prie šiandienos pokyčių.

Kaip apibūdintumėte dabartinį akademinį jaunimą?

Kai išgirstu žodžius „akademinis jaunimas“ užplūsta dvejopi jausmai. Kartais jauni žmonės atrodo pernelyg atsipalaidavę, mokantys gyventi tik pagal iš anksto parengtas taisykles ir besidomintys tik savimi. Kartais žiūri ir stebiesi, kiek daug jiems visko reikia: faktais ir pavyzdžiais pagrįstų teiginių, paaiškinimų, laisvės ir pasitikėjimo veikti. Džiaugiuosi, kad jie visi tokie skirtingi, ir manau, kad tai yra didžiausias Lietuvos turtas.

Kokias vertybes siekiate diegti studentams? Kaip juos motyvuojate?

Kiekvienas universitete studijuojantis jaunas žmogus turi savo jau susiformavusias vertybes. Neturiu tikslo jų pakeisti, tačiau visada išsakau savo nuomonę, jei matau, kad kai kurių visuotinai pripažintų vertybių yra nepaisoma. Juk vertybės jaunam žmogui dažnai padeda pasirinkti tai, kas gyvenime iš tikrųjų yra reikšminga. Pati vertinu sąžiningumą, supratingumą ir atsakomybės jausmą, jas stengiuosi įdiegti ir studentams. Savo principų visada laikausi, ir manau, kad praktiniai pavyzdžiai yra geriausias studentų motyvavimo būdas.

Kaip nusprendėte tapti dėstytoja?

Mano atveju pasitvirtino posakis „niekada nesakyk niekada“. Kai studijavau universitete, tikinau save, kad dėstytoja tikrai nenorėčiau būti, o kai buvau dar tik bebaigianti mokyklą abiturientė, nuolat sau kartodavau, kad nenoriu sekti tėvų pėdomis ir tikrai nebūsiu pedagogė ar inžinierė. Svarsčiau ir vis ieškojau atsakymo į klausimą, ką studijuoti universitete: lietuvių kalbą, nes ji man sekėsi puikiai be didelių pastangų, ar ekonomiką, nes mėgstu konkretumą ir skaičių pasaulį. Skaičiai, o ne raidės, man buvo reikšmingesni, todėl pasirinkau studijuoti ekonomiką VU Kauno fakultete. Bakalauro studijos, kaip ir daugumai jaunų žmonių, buvo įvairios: kai kurios paskaitos įdomios ir įsimintinos, kai kurios ne tokios įtraukiančios. Tik studijuodama magistrantūroje supratau, kad man patinka ieškoti faktų ir rasti teiginius pagrindžiančių argumentų, todėl pasiūlymas baigus studijas dėstyti fakultete mane nudžiugino. Neslėpsiu, mąsčiau, ar rinktis dėstytojos kelią, bet norėjosi pabandyti... Ir nors kartais būna sunku, tenka spręsti įvairias dilemas, tačiau savo pasirinkimo nesigailiu.

O kokie Jūsų moksliniai interesai?

Gilinuosi į darbo rinkos, lyčių lygybės įgyvendinimo, institucinių pokyčių valdymo, darnaus vystymosi problemas. Visi šiuolaikiniame pasaulyje vykstantys pokyčiai susiję su bene svarbiausiu jo dalyviu – žmogumi, todėl juos svarbu nuolat stebėti ir vertinti, moksliškai pagrįsti jų reikalingumą. Tarkime, šiandienos situacija, susidūrus su pasaulį užkariavusiu koronavirusu, yra sudėtinga ir, manau, turės ilgalaikių pasekmių. Kokie bus mūsų prioritetai? Ar ir kaip būsime pasirengę toliau kurti darnią visuomenę? Ar turėsime sąlygas gyventi kokybiškoje aplinkoje? Ar vyriausybė operatyviai ir adekvačiai reaguos į kylančias ekonomines problemas? Tai klausimai, į kuriuos, kaip ir į daugelį kitų, reikia ieškoti mums visiems tinkančių atsakymų.

Ar turite autoritetų profesijoje, gyvenime? Kokios asmenybės Jus žavi labiausiai?

Nesu tas žmogus, kuris galėtų įvardyti konkrečias pavardes, kai kalbama apie autoritetus. Greičiausiai todėl, kad žinau savo gyvenimo tikslus ir turiu viziją, kaip jų siekti. Man autoritetas tiek gyvenime, tiek profesijoje yra žmogus, kuris nuolat veržiasi į priekį, žino, ko siekia ir daro tai kryptingai, pernelyg netriukšmaudamas ir perdėtai nesididžiuodamas. Jis pasitiki savimi, kitais, sako tiesą. Kaip yra pasakęs M. D. Bebkokas, „Gyvenime reikia stengtis aplenkti ne kitus, o patį save“. Vertinu tokius žmones.

O ką veikiate laisvalaikiu?

Mėgstu skaityti ne tik su akademine veikla susijusias knygas, bet ir grožinę literatūrą, domiuosi psichologija, patinka mezgimas. Lankausi kultūros ir meno renginiuose, įsimintinose vietose. Kai turiu galimybę, aktyviai laiką leidžiu gamtoje, daug vaikščioju, važinėju dviračiu. Laisvalaikiu darau tai, kas suteikia man džiaugsmo.

Docentę I Kiaušienę klausinėjo Lietuvių filologijos ir reklamos absolventė Dovilė Žiauberytė.