Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria kiekvienas studentas – tai baigiamojo darbo rengimas. Dažnai kyla klausimų, susijusių su temos formuluote, teorijos paieška ir kitais dalykais. Todėl patarimai tų, kurie jau turi darbų rašymo ar vadovavimo patirties, gali padėti suprasti, į ką derėtų atkreipti dėmesį, ir išvengti nesklandumų. Tad kaip prašyti apdovanojimo vertą baigiamąjį rašto darbą? Į klausimą sutiko atsakyti Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) antrosios pakopos studijų programų absolventės Dovilė Peseckienė (Meno vadyba), Indrė Višinskaitė (Audiovizualinis vertimas) ir jų baigiamųjų rašto darbų vadovės Kauno fakulteto profesorės Virginija Jurėnienė ir Jadvyga Krūminienė.

Reikalingi įgūdžiai formuojami nuo studijų pradžios

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premiją už geriausius aukštųjų mokyklų mokslinius darbus humanitarinių mokslų srityje laimėjusios studijų programos Audiovizualinis vertimas absolventės I. Višinskaitės teigimu, svarbiausi veiksniai, kurie padėjo parašyti kokybišką darbą ir vystyti mokslinę veiklą, – tai kantrybė, kritinis mąstymas, analitiniai gebėjimai ir pomėgis skaityti. Minėtus įgūdžius magistrė ugdė jau nuo magistro studijų Kauno fakultete pradžios.

„Manau, kad studijos neabejotinai turėjo įtakos mano gebėjimams mokslinių tyrimų srityje, nes ten ir pradėjo formuotis įprotis skaityti kuo daugiau šaltinių, pritaikyti kritinį mąstymą ir perteikti informaciją struktūrizuotai bei nuosekliai. Perskaičius galybę mokslinių straipsnių, tampa daug paprasčiau išsigryninti savo tyrimą, t. y. iškelti tikslus, išsirinkti metodą, medžiagą ir t. t.“, – teigia LMA premijos laureatė I. Višinskaitė.

KnF absolventei Indrei pritaria ir socialinių mokslų srityje LMA premiją laimėjusi studijų programos Meno vadyba absolventė D. Peseckienė, kuri teigia, kad svarbu ne tik kritinis, analitinis mąstymas, bet ir motyvacija, kūrybiškumas, smalsumas, darbštumas, kantrybė, kompiuterinis raštingumas bei gebėjimas planuoti laiką.

Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė Virginija Jurėnienė, dėstanti studijų programoje Meno vadyba, taip pat užsiminė apie laiko planavimą: „Antrosios pakopos studijose nėra nemotyvuotų studentų. Didžiausia problema yra laiko valdymas, nes dauguma studentų ne tik studijuoja, bet ir dirba.“

Kitus svarbius veiksnius, reikalingus studijuojančiam bei siekiančiam parašyti išskirtinį mokslinį darbą, vardija Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto profesorė Jadvyga Krūminienė, dėstanti studijų programoje Audiovizualinis vertimas: „Svarbiausia – atsakomybė. Tikrai vertingo mokslinio darbo (ypač taikančio literatūrologinę metodologiją) taip lengvai nesutalpinsi į suskaidyto laiko grafiko rėmus. Reikalingas įkvėpimas. Viskas turi susigulėti, išsikunkuliuoti ir tada išsiveržti. Ugnikalnio principas.“

Studento ir darbo vadovo bendrystės rezultatas – kokybiškesnis baigiamasis darbas

Tiek Kauno fakulteto absolventės, tiek jų darbų vadovės tvirtina, kad kokybiškų rezultatų galima pasiekti tik bendradarbiaujant. Tiesa, susitikimas su dėstytojais ir būsimais darbų vadovais įvyksta pirmaisiais studijų metais, todėl pakanka laiko vieniems kitus pažinti, dalytis idėjomis ir atrasti ypač dominančią sritį.

Profesorės V. Jurėnienės teigimu, lengviau baigiamuosius darbus parašo tie studentai, kurie nuo studijų pradžios įsitraukia į mokslinę veiklą – atlieka tyrimus, o vėliau juos pristato nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose. Pirmieji savarankiški mokslo atradimai studentui sukelia pasitenkinimo jausmą ir įkvepia į išsikeltą darbo tikslą pažiūrėti dar giliau ir novatoriškai, taigi atsiranda aktyvesnis bendradarbiavimas su vadovu. Todėl studentams itin naudinga teikti projektų paraiškas LMT vasaros studentų mokslinei praktikai ir įgyti patirties, kuri pravers rašant mokslinius darbus.

Darbo vadovo žinios ir patirtis, anot D. Peseckienės, praverčia viso darbo proceso metu. Pradžioje jis įvertina norimas analizuoti problemas, nes mato platesnį kontekstą; tuomet suveria jas ant vienos ašies ir neleidžia nukrypti; dalijasi ne tik fiziniais ištekliais (skiria laiko ir energijos teikdami patarimus), bet ir savo simboliniu kapitalu (dalijasi nuveiktais darbais, kontaktais).

Absolventei pritaria profesorė V. Jurėnienė: „Dėstytojo ir studento požiūris į darbą ir „bendradarbystė“ yra vienas iš svarbių faktorių, lemiančių puikų galutinį rezultatą. Vadovas turi ne tik reikalauti iš studento, bet ir padėti patarimais, pasiūlymais, o kartais tiesiog išklausyti prie puodelio kavos. Kiekviena konsultacija gali tapti postūmiu kokybiškesniam darbui parašyti.“

Studijų programos Audiovizualinis vertimas absolventės I. Višinskaitės teigimu, darbo vadovas yra savotiškas vedlys, kuris pasuka tinkama linkme ir neleidžia nuo jos nukrypti, užduoda kritinius klausimus, prašo pagrįsti vieną ar kitą teiginį.

Vadovo kaip vedlio palyginimui pritaria ir I. Višinskaitės baigiamojo darbo vadovė profesorė J. Krūminienė, atkreipdama dėmesį į tai, kuo pasižymi studentai, kurie ryžtasi bendradarbiauti ir siekia parašyti kuo kokybiškesnį darbą: „Aš, kaip tas anglų poeto S. T. Coleridge'o Senasis Jūrininkas, nesunkiai atpažįstu potencialius mokslinių nuotykių dalyvius. Studentus, kurie ryžtasi rašyti baigiamąjį darbą, t. y. leistis į mokslinių tyrimų kelionę, mano vedini, vadinčiau drąsiais, nes jie žino, kad jų laukia iššūkiai ir sunkus darbas. Ne kiekvienas studentas gali atlaikyti mokslinės patirties svaidymąsi idėjomis, čia reikia moksliškai pagavių antenų. Džiaugiuosi, kai tokių atsiranda.“

Kaip jau minėta, baigiamasis darbas yra studento ir darbo vadovo bendrystės rezultatas, todėl, pasak profesorės J. Krūminienės, mokslinio darbo rašymo procesas dažnai perauga akademines ribas – studentas ir mokslinis vadovas, jei ši veikla nėra mechaniškai atliekama, tampa šeima.

Patarimai studentams, siekiantiems parašyti kokybiškus darbus

Viena svarbiausių užduočių, kurią turi išspręsti studentas, – tai darbo pavadinimas. Kaip randasi temos formuluotė? Apie tai užsimena profesorė J. Krūminienė: „Taiklus, provokatyvus darbo pavadinimas, kaip nuolat kartoju studentams, yra pusė darbo. Todėl pirmiausia skatinu susirasti įdomią, vertą mokslinio tyrimo empirinę medžiagą, o tada ieškome metodinės prieigos.“

Studentai, rašantys baigiamuosius darbus, įprastai susiduria su tam tikromis problemomis, pavyzdžiui, nesupranta, kaip analizuoti pasirinktą empirinę medžiagą. Žinodamos šią problemą, Kauno fakulteto dėstytojos prašo nedelsti ir kreiptis į darbo vadovą. „Nereikėtų vadovo bijotis – ir tokių atvejų pasitaiko. Tuomet delsiama, bendravimas nevyksta, paskui paaiškėja, kad be reikalo nuogąstauta, o laiko darbui pataisyti lieka tik keletas dienų ir naktų“, – tvirtina profesorė J. Krūminienė ir duoda dar vieną patarimą, paveldėtą iš savo mokslinio vadovo profesoriaus šekspyrologo Algio Tomo Geniušo: „Susitelkus į mokslinį bet kurios studijų pakopos tyrimą, tiek studentui, tiek vadovui derėtų užmiršti patį save; suvokti, kad svarbiausias studento-vadovo-darbo trejybėje yra pastarasis narys.“

Profesorė V. Jurėnienė pritaria kolegei ir teigia, kad mokslinis vadovas visada padės studentui, susidūrusiam su iššūkiais atliekant tyrimą ir rašant darbą, o taip pat skatina įsidėmėti svarbiausius patarimus, kurie padės pasiekti itin gerų rezultatų: „Prisijunkite prie studijų programoje veikiančių mokslininkų grupių ir pradėkite mokslinį tiriamąjį darbą. Taip įgysite patirties; žinokite, kokią problemą norite tirti arba apie ką norėtumėte rašyti baigiamąjį darbą; tada įsigilinkite į rašomą temą ir tikėkite tuo, ką rašote; skaitykite kuo daugiau mokslinės literatūros rašoma tema; pradėję darbą būtinai kelkite kuo daugiau klausimų ir ieškokite į juos atsakymų, kad pajustumėte tyrimų ir atradimų džiaugsmą.“

Daugiau apie Kauno fakulteto absolvenčių baigiamuosius darbus skaitykite:
https://www.knf.vu.lt/aktualijos/2746-lma-apdovanojimai-iteikti-kauno-fakulteto-absolventems