MicrosoftTeams-image_3.pngBalandžio 14 ir 16 dienomis Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) studijų programos Audiovizualinis vertimas dėstytojos doc. dr. Jurgita Kerevičienė ir dr. Jurgita Astrauskienė vedė mokymus „Subtitravimas: galimybės ir iššūkiai“ LRT darbuotojams. 

Mokymų metu dr. J. Astrauskienė supažindino LRT darbuotojus su audiovizualiniu vertimu (toliau AVV), pristatė AVV būdus, įvertino AVV terminų variantiškumą, nurodė techninius subtitravimo parametrus, diskutavo apie kultūrinių realijų ir nenorminės leksikos perteikimą.

Doc. dr. J. Kerevičienė pasidalijo žiniomis apie AVV kūrinių šnekamosios kalbos perteikimo subtitruose specifiką ir aptarė subtitrams taikomus teksto kalbinės informacijos segmentavimo aspektus. Taip pat LRT darbuotojus mokė pagrindinių audiovizualinio turinio perteikimo subtitruose principų, apžvelgė teksto glaudinimo strategijas.

Tam, kad mokymų dalyviai geriau įsisavintų teorinę medžiagą, dėstytojos dalinosi įžvalgomis apie konkrečius subtitravimo atvejus, aptarė televizijoje rodytų filmų ir laidų subtitruotus pavyzdžius, pasidalino gerąja patirtimi, kaip kokybiškai rengti subtitrus su subtitravimo programa. Taip pat pristatė subtitravimą kurtiesiems ir neprigirdintiems bei šio AVV būdo specifiką ir reikalavimus.

Mokymuose buvo kalbama ne tik apie vertėjų darbo iššūkius, bet ir vertėjo atsakomybę bei įvairialypę subtitrų naudą. Pasak dr. J. Astrauskienės, skaitydamas subtitrus kitatautis žiūrovas gali mokytis lietuvių kalbos, plėsti savo žodyną, vaikams tai galimybė išmokti labiau koncentruoti dėmesį, stiprinti skaitymo įgūdžius, todėl ypač svarbu atsakingai ir kokybiškai paruošti subtitrus.

Doc. dr. J. Kerevičienė įvardijo subtitrų segmentavimo problemas, kurias išsprendus palengvinamas skaitymo ir teksto suvokimo procesas. Kauno fakulteto dėstytojos teigimu, vertėjai turėtų vadovautis tam tikromis segmentavimo taisyklėmis, pavyzdžiui, neperkrauti subtitruojamo teksto sudėtingais žodžiais, atkreipti dėmesį į teksto prasminio vieneto skaidymą, atsižvelgti į tikslinės auditorijos amžių ir poreikius.

Mokymų dalyviai puikiai įvertino mokymus, jų teikiamą naudą ir skatino dėstytojas apsvarstyti lietuviškų subtitravimo gairių rengimą, kurios ateityje „galėtų virsti parankine knyga dirbantiems su subtitrais“. „Atvėrėte man akis – supratau, koks tai įdomus ir platus mokslas, – džiaugėsi kita mokymuose dalyvavusi LRT darbuotoja ir davė dėstytojoms patarimų: – Siūlyčiau populiarinti šią profesiją, aš pati nieko iki šiol nežinojau. Ir siūlyčiau daugiau apie tai viešai kalbėti, nes matantys ir girdintys žmonės nesuvokia, kaip audiovizualinis turinys turi būti perteikiamas klausos ar regos negalią turintiems žmonėms“. VU KnF dėstytojos viliasi, kad šie mokymai bus prasmingo dialogo pradžia, kuri paskatins tolimesnį bendradarbiavimą siekiant tobulinti subtitravimo praktiką Lietuvos televizijoje.

 

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku