Bakalauro studijų programos Audiovizualinis vertimas ketvirto kurso studentė Austėja Armonaitė džiaugiasi, kad studijų metu galima patiems pritaikyti audiovizualinius produktus tikslinei auditorijai, dirbti su šios srities specialistais, jausti jų palaikymą ir sulaukti atgalinio ryšio. Studentė jau dabar žino, kad savo ateitį sies su vertimo veikla. Kviečiame susipažinti su A. Armonaite ir sužinoti, kodėl studentė rekomenduoja turėti draugų iš Audiovizualinio vertimo studijų programos. 

Papasakokite, kodėl pasirinkote šias studijas?

Nepaisant to, kad mokykloje buvau visiška humanitarė, man gerai sekėsi lietuvių ir anglų kalbos, gana ilgai neapsisprendžiau, ką norėčiau studijuoti. Mintyse sukosi du pasirinkimai: žurnalistė arba lietuvių kalbos mokytoja. Tačiau mintis sujaukė Audiovizualinio vertimo programos aprašas, kuris ir apjungė viską, kas man sekėsi ir buvo įdomu: filologiją ir informacines technologijas. Neliko dvejonių, kad būtent šios studijos yra tai, su kuo ir norėčiau sieti savo gyvenimą.

Ar turėjote tam tikrą įsivaizdavimą, koks yra vertėjo darbas? Galbūt esate susidūrusi su vertimo veikla anksčiau?

Įsivaizdavau, kad šis darbas reikalauja ypatingo atidumo, kalbų išmanymo, plataus suvokimo apie pasaulį, reikia nuolat domėtis daugybe dalykų. Tačiau prieš studijas prie vertimo buvau prisilietusi tik labai mėgėjiškai: išversdavau tėvams, bendraklasiams.

Kokie įgūdžiai ir kompetencijos ugdomos šioje studijų programoje? Kokios, jūsų manymu, studijų programos stiprybės?

Audiovizualinio vertimo programa rengia specialistus, kurie mokėtų dirbti ne tik su rašytiniais tekstais, bet ir su audiovizualiniais produktais: filmais, muzika, vaizdo žaidimais, spektakliais. Nors pirmaisiais studijų metais labiau koncentruojamasi į teoriją, anglų, lietuvių kalbų išmanymą, vėliau prasideda visas „smagumas“: praktika ir darbas su autentiška medžiaga. Manau, kad programą stipria daro dėstytojai, kurie mėgsta savo darbą ir jam atiduoda visą save. Dėstytojai yra savo dalykų specialistai, todėl nuoširdžiai stengiasi perteikti studentams visas sukauptas žinias. Nuolatinis naujos, autentiškos medžiagos ieškojimas, susitikimai su savo srities specialistais, galimybė pamatyti, kaip daromi įvairūs audiovizualiniai produktai, kaip jie pritaikomi tikslinėms auditorijoms, patiems prie to prisiliesti: visa tai daro šią programą unikalia ir inovatyvia.

 Kokios užduotys, kurias tenka atlikti studijų metu, jus domina labiausiai?

Labiausiai studijose man patinka praktinės užduotys: galimybė patiems dubliuoti, subtitruoti, surtitruoti, pritaikyti užklotinį vertimą. Tikrai tenka pasukti galvą, kaip kuo įdomiau ir taisyklingiau tai padaryti, tačiau galutinis rezultatas atperka visą vargą. Ypač sudomino garsinis vaizdavimas, todėl norėdama labiau pasigilinti atlieku praktiką pas garsinio vaizdavimo specialistę, dėstytoją dr. Laurą Niedzviegienę. Šis dalykas padeda žmonėms su regos negalia suprasti, kas yra rodoma ekrane. Garsinis vaizdavimas reikalauja plataus žodyno bei suvokimo apie pasaulį, kadangi reikia sugalvoti, kaip viską aprašyti taip, kad suprastų ir įsivaizduotų tikslinė auditorija.

Kokie iššūkiai, kuriuos jau įveikėte studijuodama, atlikdama tam tikras užduotis, jus skatina tobulėti toliau?

Mane tobulėti skatina dėstytojų atgalinis ryšys. Atlikus sudėtingą, daug laiko ir pastangų reikalaujantį darbą visada smagu išgirsti komentarus, pagyras ir kritiką, tai skatina domėtis ir kitą kartą viską atlikti tik geriau. Didžiuojuosi darbu garsinio vaizdavimo paskaitose, ypač pasakojimu, rengtu Kauno karo muziejui, pritaikytu akliesiems ir silpnaregiams. Taip pat dubliavimo paskaitoje rengėme tekstą filmo dubliavimui, kurį, tikiuosi, išvysime ir išgirsime kino teatruose.

Ar studijų metu pasikeitė jūsų požiūris į rodomus filmus su subtitrais, kitus dalykus?

Požiūris tikrai pasikeitė. Viena vertus, supranti, kad įgavai daug žinių. Kita vertus, sunku. Dažnai sunku stebėti filmą su subtitrais, nes vis ieškau rašybos, skyrybos, subtitrų išdėstymo klaidų, o tai vargina. Jeigu pamatau klaidą, dažnai net susierzinu. Jeigu žiūriu lietuviškai dubliuotą filmą, atkreipiu dėmesį į įgarsinančių aktorių balsus, galvoju, kad  galbūt reikėtų kito žmogaus.

Ar savo ateitį siejate su vertimais?

Tikrai taip. Kaip ir minėjau, labai susidomėjau garsiniu vaizdavimu, todėl norėčiau kuo daugiau praktikuotis ir ateityje rengti audiovizualinius produktus su garsiniu vaizdavimu.

Kas, jūsų nuomone, svarbiausia, jei sieki užsiimti vertimo veikla?

Vertimo veikla kelia nemažai streso. Dažnai svyra rankos, kai nerandi tinkamo žodžio, nesudedi gražaus sakinio, kai yra per mažai laiko tam, kad sudėtingą darbą galėtum atlikti tinkamai. Tačiau, manau, labai svarbu mėgti tai, ką darai ir prisiminti, kad išversdamas tekstą arba pritaikydamas audiovizualinį produktą tikslinei auditorijai, vienaip ar kitaip padedi žmonėms perskaityti, pamatyti, išgirsti, ko galbūt jie negalėtų padaryti nesuprasdami užsienio kalbos.

Ar vertėjui būtina mėgti kiną, muziką, knygas?

Vertėjui būtina nuolat domėtis ir mėgti šiuos dalykus, nes tai lavina žodyną, suvokimą apie pasaulį, įvairias kultūras. Filmai apie mediciną, mokslą, teisę turės specifinį žodyną, kuris vis tiek išliks kažkurioje smegenų kertelėje, o klausydamas repo išgirsi daugiau slengo, gatvės kalbos. Visa tai tik praturtina vertėjo bagažą ir padeda darbui su kalbomis.

Pasidalinkite naudingu patarimu ar įžvalga su kitų studijų programų studentais

Rekomenduoju visiems turėti draugų, kurie studijuoja Audiovizualinį vertimą. Kai žiūriu filmą su draugais ir susierzinu išvydusi kažką, kas turėtų būti padaryta kitaip, išgirstu klausimą: „O kas čia ne taip?“, tada labai smagu paaiškinti ir padėti suvokti, kaip viskas daroma ir kaip turėtų būti. O kai pradedi girdėti, kad draugai ima suprasti audiovizualinio vertimo terminų skirtumus, pavyzdžiui, kad dubliavimas ir užklotinis vertimas ne tas pats, paglosto širdį.