Screenshot 25 001Gruodžio 10 d. įvyko 14-oji Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslinės grupės ,,Kultūros industrijos ir inovacijos“ organizuojama tarptautinė virtuali mokslinė konferencija ,,Kultūra ir kūrybiškumas“. Jos tikslas – skatinant tarptautines diskusijas ir bendradarbiavimą, įvertinti kintančios aplinkos poveikį kultūros ir kūrybinėms industrijoms rinkodaros, vadybos, ekonomikos, finansų, politikos ir kitose srityse.

Sveikinimo žodį svečiams tarė Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorius dr. Giedrius Romeika ir Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslinės grupės ,,Kultūros industrijos ir inovacijos“ vadovė prof. dr. Virginija Jurėnienė. 

Profesorė džiaugėsi, kad konferencijoje dalyvauja mokslininkai iš 11 šalių: Jungtinės karalystės, Ispanijos, Indijos, Meksikos, Airijos, Lenkijos, Latvijos, Portugalijos, Serbijos, Ukrainos ir Lietuvos. Dr. V. Jurėnienė, linkėdama vaisingų diskusijų konferencijoje, akcentavo, kad kultūros politika, kultūros vadyba ir rinkodara yra labai svarbios sudėtingomis pandemijos sąlygomis, reikalaujančiomis inovatyvių kūrybinių sprendimų. Sprendimų, kurie padėtų kultūrai būti svarbiausiu ramsčiu, kai visuomenės yra izoliuotos, karantinuotos, o išgyventi būtinai reikia. Kultūra buvo, yra ir bus ne tik dvasios peno šaltinis, bet ir emocinės pusiausvyros teikėja bei ekonominio gėrio kūrėja. Profesorė, kalbos pabaigoje, atkreipė dėmesį ir jaunąsias mokslininkes, kurios išdrįso dalyvauti konferencijoje, juk tai pirmieji žingsniai žengiant mokslininkės keliu. 

Screenshot 19 001Pagrindinius tarptautinės konferencijos pranešimus skaitė kviestiniai svečiai iš Airijos ir Serbijos. Prof. dr. Milena Dragićević Šešić pranešime „Pandemic as Catalyser for Best and Worst in Cultural Organisations“ analizavo, kokią naudą ir žalą kultūros sektoriui padarė pandemija. Profesorė nurodė, kad šiuolaikinis kūrybinis sektorius per beveik dvejus neramius pandemijos metus patyrė daug problemų ir iššūkių, todėl ši tema ypač aktuali šiandienos pasaulyje – ji susijusi su etinėmis dilemomis, su kuriomis susiduriame visi – tiek priimantys sprendimus kultūros politikos srityje, tiek praktikuojantys specialistai. Dr. M. Dragićević Šešić pateikė atvejus iš kultūros politikos Serbijos, Kosovo ir kitų Balkanų pusiasalio valstybių.

Akademikas dr. Steven Hadley (Airija) pranešime ,,Are we the baddies? Audience development, cultural policy and ideological precarity“ atkreipė dėmesį į platesnes dabartinės kultūros politikos diskusijas dėl kultūros demokratizavimo ir kultūrinės demokratijos. Jis akcentavo prasmingesnį auditorijos plėtros ir jos santykio su demokratijos diskursais kultūros politikoje supratimą, kuris buvo užgožtas dėmesio sutelkimo į šios praktikos, kaip į procesą orientuotos techninės meno vadybos funkcijos, konceptualizavimą.

14-oje tarptautinėje virtualioje mokslinėje konferencijoje ,,Kultūra ir kūrybiškumas“ savo atliktų tyrimų rezultatais ir naujausiomis mokslo tendencijomis dalijosi kultūros ir kūrybinių industrijų tyrėjai, ekspertai bei jaunieji mokslininkai (magistrantai, doktorantai ir kiti). Kadangi konferencija virtuali, dalyviams buvo patogu prisijungti prie skirtingų sekcijų, klausytis pranešimų ir dalyvauti diskusijose.

Screenshot 22 001Konferencijoje buvo 4 sekcijos:

  • naujos paveldo ir kultūrinio turizmo valdymo tendencijos;
  • kultūros organizacijų rinkodaros sprendimai pandemijos metu;
  • kultūros organizacijų politinių ir švietimo iššūkių sprendimai;
  • studentų sekcija. 

Geriausiais pranešimais pripažinti:

Sekcija A: Naujos paveldo ir kultūrinio turizmo valdymo tendencijos – Lolita Ozoliņa (Latvijos Kultūros akademija, Latvija) ,,Landscape discourse on the formation of the sense of place in the local community. Case of newly discovered hillforts in Latvia 2018-2021“. 

Sekcija B: Kultūros organizacijų rinkodaros sprendimai pandemijos metu – Adrià Harillo Pla (Ispanija) ,,The conditions of success: a change in Bowness model“ ir Marta Szadowiak (SWPS Socialinių ir humanitarinių mokslų universitetas, Lenkija) ,,#Streamosis. Will it stay with us forever?“.

Sekcija C: Kultūros organizacijų politinių ir švietimo iššūkių sprendimai – Irena Alperytė (Vilniaus dailės akademija, Lietuva) ,,Assessing the impact of cultural education activities: the problem of a criterion or when we lose the ability to compare“.

Sekcija D: Studentų sekcija – Rugilė Navickaitė (Vilniaus universitetas, Lietuva) ,,Informational Accessibility of Art in Regions for People with Disabilities“. 

Parengė Ugnė PAVLOVAITĖ

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos Sutinku