Nuo 2011 metų Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) mokslininkai bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis iš Ukrainos. Pirmieji (2016 metais) diplomus Kauno fakultete įgijo septyni Ukrainos nacionalinio maisto technologijų universiteto (NUFT) magistrai. Jiems buvo įteikti abiejų universitetų diplomai. Vėliau studijas fakultete baigė dar šeši ukrainiečiai. O šiais mokslo metais fakultete studijuoja aštuoni ukrainiečiai. Bendradarbiavimą su Ukrainos akademine bendruomene iniciavo gerbiama Kauno fakulteto profesorė Virginija Jurėnienė, kuri sutiko pakalbėti apie užsimezgusią draugystę bei pasidalinti prisiminimais apie bendras patirtis.
Profesore, papasakokite apie prieš vienuolika metų prasidėjusią draugystę su mokslininkais iš Ukrainos
Intensyvi draugystė su kolegomis iš įvairių Kijevo universitetų ir institutų tęsiasi jau vienuolika metų. 2011 metais pradėjome du projektus. Pirmasis – tai Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos projektas „Moters įgalinimas asmeninei karjerai: savipagalbos grupių veiklos bendruomenėje skatinimas“, kuris buvo finansuojamas pagal programą „Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas“. Šį projektą vykdėme kartu su doc. dr. Aiste Vitkūne ir KTU Lyčių studijų centru. Taigi tų metų vasarą įvyko pirmasis ukrainiečių mokslininkių iš skirtingų universitetų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovių vizitas į Lietuvą. Savaitę laiko viešėjusios mokslininkės klausė paskaitų, susitiko su Lietuvos politikėmis, lankėsi moterų NVO Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Anykščiuose. O rudenį jau mes vykome į Kijevą skaityti pranešimų tarptautinėje konferencijoje.
Artima bičiulystė vystėsi greitai, nes tais pačiais metais laimėtas ir iki 2015 metų vykdytas antrasis 7BP projektas „Proekologinis darbo vietos restruktūrizavimas“ (angl. Pro-ecological restructuring for job (PRORES). Projekte dalyvavo Ukrainos nacionalinio maisto technologijų universiteto (NUFT), Pasaulio ekonomikos instituto, T. Ševčenkos universiteto (Lenkija) bei VU KnF mokslininkų komandos. Vis dar bendradarbiaujame: drauge su jaun. asist. Ugne Pavlovaite pernai skaitėme keletą nuotolinių paskaitų Kijevo NUFT Tarptautinės ekonomikos programos bakalaurantams.
Kaip apibūdintumėte savo bičiulius ukrainiečius?
Visų pirma, labai svetingi ir draugiški žmonės, iš kurių visur jaučiau dėmesį, rūpestį ir saugumą. Taip pat įsiminė jų atsakingumas ir iniciatyvumas. Tuo metu man kartais atrodė, kad nėra prasminga skirti tiek laiko ir dėmesio susitikimams. Tačiau dabar tai ypač vertinu, juk tada buvo padėti bičiulystės ir supratimo pamatai.
Kuo ukrainiečiams įsiminė Lietuva, Kauno fakultetas?
Ukrainiečiai studentai, kurie dalyvavo paskaitose, dalijosi gerąja patirtimi apie aplankytą Vilniaus universitetą, centrinius rūmus, biblioteką, įsikūrusią Saulėtekyje Vilniuje bei Kauno fakultetą. Tai jiems paliko didžiulį įspūdį, nes visi fakulteto dėstytojai, sutikę skaityti paskaitas, itin atsakingai ruošėsi paskaitoms. Vertinu tai kaip ypatingai svarbų indėlį į draugystės ir bičiulystės puokštę, kurią rinkome ir surišome kartu.
Tiesa, buvo ir vakarėlių, kuriuose dainuota bei šokta. Kartu su studentais dalyvavau projekte „Mitų laužymas – pažinkime kultūrą“. Jo metu lietuviai ir ukrainiečiai pasakojo apie kultūrinius panašumus ir skirtumus (vienas iš jų – Lietuvoje ypač mėgstamas krepšinis, Ukrainoje – futbolas); Ukrainos studentams įspūdį paliko lietuvių liaudies žaidimas „Jurgeli, meistreli“, o lietuvius ypač sužavėjo ukrainiečių lietuviškai sugiedotas Lietuvos himnas. Įsimintina, kad ukrainiečių rengiamuose vakarėliuose ir kituose įvairiuose susibūrimuose pirmasis tostas visada už moteris. Taigi ne be reikalo Kijeve stovi milžiniška skulptūra-monumentas „Motina Tėvynė“. Taip išreiškiama pagarba ne tik Tėvynei, moteriai, bet ir pačiai tautai.
Kuriuose Ukrainos miestuose teko lankytis? Kokiose veiklose teko dalyvauti?
2012 metais 4 mėnesius stažavausi Kijevo NUFT. Du mėnesius (iš keturių) gyvenau Kijeve, dirbau nacionalinėje bibliotekoje, teko lankytis ir stebėti derybas Ukrainos ir ES parlamente, dalyvauti 3 tarptautinėse konferencijose. 2014 metais kartu su kolegomis pergyvenome Kijevo Maidano revoliuciją. Tai buvo ypatingas laikotarpis, nes turėjau galimybę pažinti žmones ir šalies kultūrą.
Itin stiprų įspūdį paliko Kijevas. Taip pat ypatingą vietą mano širdyje paliko ir Krymas su totorių kultūra, taip pat Užgorodo ir Lvovo miestai. Būtent Lvove galima pažinti vakarų Ukrainos tautinę savimonę. Šio miesto gyventojai, mano nuomone, kaip žemaičiai Lietuvoje. O Užgorode, įsikūrusiame prie sienos su Slovakija ir Vengrija, jaučiama kitų tautų kultūrų įtaka. Minėti miestai skiriasi savo kultūra, nes skirtingą vystymąsi nulėmė istorinė raida. Tačiau svarbiausia, kad visus miestus vienija bendra valstybė ir jos gyventojai.
Apskritai ukrainiečiai itin stiprūs ir labai didžiuojasi savo tauta, kultūra. Jie iš tiesų yra patriotai, neapsimeta. Vertinga sudalyvauti nacionalinėse ukrainiečių šventėse, vykstančiose miestų parkuose, skveruose ir pamatyti tautiniais drabužiais pasipuošusiais šeimas, kurios šoka tautinius šokius ir dainuoja. Mokiniai ir rugsėjo pirmosios proga pasipuošia tautiniais drabužiais. Visa tai patyriau, kai viešėjau Lvive. Mes kitaip išreiškiame savo tautinį pasididžiavimą.
Kaip jūsų bendradarbiavimą pakeitė prasidėjęs karas Ukrainoje?
Kai prasidėjo Karas Ukrainoje, su bičiuliais suartėjome dar labiau. Esame kaip šeimos nariai, skambinamės kiekvieną dieną. Jau pirmąją karo dieną kviečiau savo bičiules ir jų šeimos narius atvykti į Lietuvą pas mane, bet jos yra savo šalies patriotės, todėl tęsia pedagoginį, mokslinį ir savanorystės darbus bei kovoja už laisvę savo žemėje. Kiekvieną kartą, kai viešiu Kijeve, jos mane taip pat priima kaip šeimos narę.
Kaip, jūsų manymu, akademinė bendruomenė galėtų prisidėti prie Ukrainos istorinės atminties išsaugojimo?
Bendrais moksliniais tyrimais ir projektais.
Dėkojame už pokalbį
Primename, kad VU kviečia prisidėti prie paramos Ukrainai. Kaip galite prisidėti, skaitykite čia: Vilniaus universiteto parama Ukrainai.