„Aš negaliu fotografuoti netikrų žmonių – jeigu tai yra fiktyvūs modeliai, kurie pasakoja pseudoistoriją, man yra sudėtinga tai daryti“, – sako Tadas Kazakevičius, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojų ir studentų portretų serijos autorius, portretistas, vienas žymiausių šių dienų lietuvių dokumentinės fotografijos atstovų.

Architekto išsilavinimą turintis T. Kazakevičius fotografuoti pradėjo daugiau nei prieš dešimtmetį. Šiandien jis – Lietuvoje ir pasaulyje įvertintas dokumentinės fotografijos kūrėjas. Ypač didelio atgarsio sulaukė jo nuotraukų ciklas „Tai, ko nebebus“. 2017 m. T. Kazakevičius pateko tarp „Lens Culture Exposure Awards“, 2019 m. – tarp „Leica Oskar Barnack Awards“ finalistų. Kai kurie kadrai buvo atrinkti į „Sony World Photography Awards“, eksponuoti prestižinėje parodoje „The Royal Photographic Society“ ir Kinijos fotografijos festivalyje „Jimei x Arles“. Fotografas įvertintas „Auksinio kadro“ apdovanojimu Lietuvos spaudos fotografijos konkurse

Neliko nepastebėta ir T. Kazakevičiaus nuotraukų serija „Tarp dviejų krantų“, kurioje užfiksuoti Kuršių nerijos vaizdai. 2020 m. Pasaulio spaudos fotografijos konkurso („World Press Photo“) portreto fotografijų serijos kategorijoje ši serija pelnė trečią vietą. Jo nuotraukos publikuotos tokiose žiniasklaidos priemonėse kaip „Time“, „The New Yorker“, „The Sunday Times“ ir „Monocle“, „Le Monde“.

Prie darbų sąrašo šiemet prisidės ir VU pasiūlytas projektas – įamžinti VU dėstytojus ir studentus jų darbo aplinkoje.

„Aš negaliu fotografuoti netikrų žmonių – jeigu tai yra fiktyvūs modeliai, kurie pasakoja pseudoistoriją, man yra sudėtinga tai daryti. Tačiau šios fotosesijos metu sutikau tikrus dėstytojus ir tikrus studentus, buvau dalis jų nuoširdaus bendravimo jiems natūraliose erdvėse“, – sako fotografas.

T. Kazakevičius mėnesį fotografavo 15 VU dėstytojų ir buvusių ar esamų studentų iš įvairių fakultetų. Dokumentinės fotografijos žanras neįmanomas be gebėjimo prakalbinti nepažįstamuosius, tačiau, anot fotografo, šios fotosesijos metu jam puikiai pavyko ne prakalbinti, o paskatinti dėstytoją ir studentą bendrauti tarpusavyje.

„Kuriant šią fotografijų seriją buvo įdomu suprasti, kad nėra taip jau paprasta nufotografuoti kelis tarpusavyje bendraujančius žmones, nepaslepiant jų veidų, ieškant momentų, kada jie, rodos, ir abu kontakte, ir prieš mano objektyvą į mane atsuktais veidais. Tai buvo savotiškas iššūkis.

Kartu man buvo labai lengva, nes jie galėjo bendrauti tarpusavyje. Jeigu pradžioje juos reikėjo prašnekinti, kalbinti, leisti suprasti, koks mūsų bendras tikslas, tai ilgainiui jie bendravo kasdienybės dalykų, jiems bendrų temų klausimais“, – apie fotosesijos užkulisius pasakoja T. Kazakevičius.

Fotosesijos planus keitė ir vasario 24-ąją prasidėjęs karas Ukrainoje: „Man labai sunku suprasti šį faktą, kad kai pradėjome šią fotosesiją, prasidėjo karas Ukrainoje. Vis dėlto tas siekis – sulaukti natūraliai pakilesnės nuotaikos – buvo nelengvas, buvo sunku išvengti šios temos ir mūsų pokalbiuose“, – sako fotografas.

T. Kazakevičius kartu su žurnaliste Lisa Abend JAV naujienų žurnalui „Time“ pasakojo apie Lietuvos gyventojų iniciatyvas prasidėjus karui. Viena naujausių istorijų – apie lietuvių savanorius, pasiryžusius prisijungti prie kovos už Ukrainos laisvę. Paklaustas, ar šiame kontekste galimybė klausti visko įgauna kitą prasmę, T. Kazakevičius sako, kad visus suvienija bendras tikslas.

„Viskas susiveda į dviejų žmonių – arba fotografo ir herojaus, arba dėstytojo ir studento – bendrą tikslą ir aistrą kažką pasiekti ir padaryti. Šiuo atveju arba fotografas sukuria tam tikrą atmosferą, kurioje herojus gali vienaip ar kitaip papasakoti tikrą istoriją, arba dėstytojas sukuria gerą erdvę studentui nebijoti paklausti paties primityviausio klausimo ir nepasijausti kažkaip neteisingai. Man atrodo, kad vienas bendras tikslas labai dažnai suvienija, nes žmonės turi bendrą vardiklį, bendrą aistrą, momentą, dėl kurio jie čia yra susitikę.

Tai neįmanoma, jeigu viena iš pusių yra visiškai nesuinteresuota to daryti. Manau, kad dėstytojas yra neįgalus padėti studentui, jeigu šis nenori. Lygiai taip pat negalėčiau papasakoti tikros istorijos su herojumi, kuris nėra tos istorijos savininkas“, – sako dokumentinės fotografijos atstovas.

Artimas ir atviras mokytojo ir mokinio, dėstytojo ir studento ryšys – didelė siekiamybė, skatinanti mokytis, tobulėti ir drąsiai užduoti rūpimus klausimus. Siekdamas pabrėžti tokio santykio kūrimo ir drąsos klausti svarbą, VU pristato meninį projektą „Atverk pasaulį klausimais“, įgyvendinamą su fotografu T. Kazakevičiumi.

Šis meninis VU projektas – tęsinys praėjusių metų projekto, įgyvendinto su legendiniu fotomenininku, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Antanu Sutkumi ir jo mokiniu, fotografu Artūru Morozovu.