Gegužės 6 d. Vilniaus universitete Filologijos fakultete įvyko lituanistų studentų konferencija „Generalinė repeticija“. Konferencija skirta III ir IV kursų studentų semestrinių ar bakalauro baigiamųjų darbų tyrimams pristatyti, pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis, diskusijoms apie rašto darbuose aktualizuotas problemas.
Konferencijos pavadinime slypi gili prasmė
Sveikinamąjį žodį tarė VU Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimo instituto vedėja prof. dr. Brigita Speičytė. Konferencijos pavadinimas siejamas su modernistine Kazio Binkio pjese „Generalinė repeticija“. Renginys skirtas tobulinti būsimų specialistų įgūdžiams tobulinti, susipažinti su kiek kitokia jaunųjų mokslininkų veikla.
Konferencijos dalyviai ir aktualizuotos problemos
Konferencijoje pranešimus pristatė VU Kauno fakultete vykdomos studijų programos Lietuvių filologija ir reklama ir Filologijos fakultete vykdomos studijų programos Lietuvių filologija IV kurso studentės.
VU Kauno fakultete vykdomos studijų programos Lietuvių filologija ir reklama III kurso studentė Gabrielė Marcinkevičiūtė pristatė pranešimą „Grėsmės raiška straipsnių antraštėse“. Pranešėja atskleidė semantinės grėsmės straipsnių antraštėse raišką. Pristatyta grėsmės semantinei paradigmai priskirtinų leksemų ir jų darinių vartojimo dažnumas straipsnių antraštėse bei išanalizuota, kokioms lokalioms ir globalioms grėsmėms teikiama pirmenybė bei skiriama daugiausia dėmesio lietuviškoje internetinėje žiniasklaidoje.
Tos pačios programos studentė Eglė Navickaitė pristatė pranešimą „Veiverių krašto toponimai: daryba, kilmė, semantika“. Pranešėja atskleidė, kaip sudaryti, iš ko kilę ir kokią semantiką yra įgavę Veiverių krašto toponimai. Iš viso tirti 107 Veiverių seniūnijoje esantys skirtingų klasių toponimai, konferencijoje aptarti aktualiausi, problematiškiausi toponimai.
VU Filologijos fakultete vykdomos studijų programos Lietuvių filologija IV kurso studentė Justė Gadliauskaitė pristatė pranešimą tema „Don Kichoto figūros interpretacijos lietuvių ir ispanakalbėje poezijoje“. Tyrime lyginta lietuvių Vytauto Mačernio, Tomo Venclovos, Aido Marčėno ir ispanų Rubén Darío, Manuel Vilas poezija ir sonetai. Remiantis istoriniu kontekstu, analizuoti Don Kichoto figūros interpretavimo modeliai lietuvių ir ispanakalbėje poezijoje.
Tos pačios programos IV kurso studentės Linos Kalnaitytės pranešimo tema „Emigrantų gimtosios kalbos leksikos atricijos požymiai: Šveicarijos atvejis“. Studentė pristatė tyrimą apie gimtosios kalbos leksikos atriciją – reiškinį, kai asmens ar bendruomenės pirmosios, antrosios, trečiosios ar kurios kitos kalbos išmanymas pradeda silpti ar yra prarandamas. Šiame darbe buvo analizuota Šveicarijoje gyvenančių emigrantų lietuvių gimtoji kalba, tirta iškeliamų žodžių gausa ir žodžių iškėlimo iš atminties sklandumas, pateikta įžvalgų, kokie sociolingvistiniai veiksniai gali lemti tokius rezultatus.
Atliktą tyrimą pristatė ir bendrakursė studentė Rūtos Balsevičiūtė. Pranešimo „Strereotipai neigiamuose internetiniuose komentaruose“ pristatymo metu aktualinta stereotipų pagrindu formuojamų neigiamų komentarų kalbinė raiška: nagrinėti neigiami komentarai, nukreipti prieš LGBT bendruomenę, pabėgėlius ir musulmonus.
Studentės Eglės Jakaitės aktualizuota tema – „Fazinių veiksmažodžių konstrukcijos lietuvių kalboje“. Pristatytos konstrukcijos su faziniais veiksmažodžiais imti, padėti ir baigti lietuvių kalboje.
Bendrakursė Inga Lakytė pristatė pranešimą „Latvių kalbos būdvardžių „augsts“ ir „zems“ semantinė analizė“, tačiau dėl laiko stokos aptarta tik būdvardžio augsts analizė. Tyrimo metu remtasi tekstyno medžiaga ir apklausos duomenimis. Pastebėta, kad tiriamų būdvardžių junginiai su daiktavardžiais žymi konkretų objektą, kokybę, kiekybę ar statusą bei dažniausias tiriamojo būdvardžio junginys – augsts līmenis (aukštas lygis).
Paskutiniosios konferencijos dalyvės IV kurso studentės Guodos Skripkauskaitės pranešimo tema „Suaugusių Kretingos rajono gyventojų gimtosios kalbos žodyno dydis“. Tirtas Kretingos rajono 31–60 metų gyventojų žodyno dydis, teikta įžvalgų, kokie sociolingvistiniai veiksniai gali turėti įtakos – amžius, dažnas grožinės literatūros ir kitų šaltinių skaitymas, tarmių mokėjimas.
Sėkmingai įvykusiose konferencijoje buvo pasidalyta naujausių tyrimų rezultatais, prisidedančiais prie mokslo populiarinimo visuomenėje. Tikimasi, kad ateityje šis renginys sulauks ne mažesnio dalyvių įsitraukimo.
Teksto autorė – VU KnF bakalauro studijų programos Lietuvių filologija ir reklama III kurso studentė Gabrielė Marcinkevičiūtė
Nuotraukų autorius – Martynas Žaronaitis