Vilniaus universiteto Kauno fakultete pavasario semestre studentams buvo pasiūlytas naujas bendrųjų universitetinių studijų modulis – Kurčiųjų bendruomenė ir kultūra. Šias paskaitas studentams vedė Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas, 2020 metais LR Prezidento Gitano Nausėdos apdovanotas „Už nuopelnus Lietuvai“ Kęstutis Vaišnora bei studijų programos Audiovizualinis vertimas dėstytoja asist. dr. Jurgita Astrauskienė. Kviečiame plačiau susipažinti su  nauju VU Kauno fakulteto lektoriumi Kęstučiu Vaišnora bei išgirsti, ką apie paskaitas sako pirmieji šio modulio dalyviai.

Dvikalbystė ir dviejų kultūrų įtaka nuo vaikystės

Modulio lektorius K. Vaišnora užaugo tarp dviejų kalbų – lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos bei dviejų kultūrų – kurčiųjų ir girdinčiųjų. Taigi kitiems jis prisistato kaip dvikalbis ir daugiakultūris žmogus.

 „Gyvenome nuosavame name, kur pirmame aukšte su mama, tėčiu, broliu bendraudavome lietuvių gestų kalba, augau kurčiųjų kultūroje, o antrame namo aukšte, kur gyveno mano a. a. proseneliai, kurie buvo girdintys, bendraudavau žodine lietuvių kalba, nes esu neprigirdintis. Taip pažinau girdinčiųjų kultūrą. Vidurinį išsilavinimą įgijau bendrojo lavinimo mokykloje, socialinio bakalauro ir magistro diplomus – Vytauto Didžiojo Universitete, o į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukiau nuo paauglystės kurčiųjų nevyriausybinėse organizacijose“, – dalijasi mintimis modulio lektorius.

Idėja parengti BUS’ą Kurčiųjų bendruomenė ir kultūra kilo bendraujant su Kauno fakulteto dėstytoja

Kaip teigia K. Vaišnora, BUS’o iniciatorė buvo Kauno fakulteto dėstytoja asist. dr. J. Astrauskienė. Kartu su Kęstučiu ji parengė modulį bei vedė paskaitas (K. Vaišnora – lietuvių gestų kalbą, kurčiųjų bendruomenės ir kultūros, o J. Astrauskienė  – audiovizualinio vertimo ir prieinamumo tematikas).

„Gali kilti daug idėjų, tačiau jei jos nesulaukia palaikymo, gali ir nepavirsti rezultatu, todėl ačiū Vilniaus Universitetui ir Kauno fakultetui, kad patikėjo“‚ –  nauja veikla džiaugiasi ir dėkoja pašnekovas.

Švietimas mažina atskirtį tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų

„Jungtinėse Amerikos valstijose, Skandinavijos šalyse gestų kalbos pagrindų mokoma, su kurčiųjų bendruomene ir kultūra supažindinama jau nuo darželio – tai svarbu, nes kurtieji ir asmenys, turintys klausos negalią, kurių gimtoji kalba – tos šalies gestų kalba, yra tos valstybės piliečiai. Girdintiems visuomenės nariams tikrai daug paprasčiau išmokti lietuvių gestų kalbą nei kurčiajam kalbėti žodine kalba“, – akcentuoja K. Vaišnora. Besimokydama lietuvių gestų kalbos ir ja itin susižavėjus dėstytoja J. Astrauskienė jau kurį laiką svajojo, kad lietuvių gestų kalbos pagrindų galėtų mokytis ir mūsų fakulteto studentai. „Dabar tai tapo realybe, todėl labai džiaugiuosi mūsų su Kęstučiu V. bendradarbiavimo vaisiais“,  – teigia J. Astrauskienė.

Gestų kalbos mokėjimas suteikia ir daug privalumų

 Lektorius teigia, kad gestų kalba praverčia įvairiose situacijose, su kuriomis susiduria kiekvienas žmogus. Pavyzdžiui, pasak K. Vaišnoros, kai susergama ir apribojamas kalbėjimas balsu, tada atsiranda proga bendrauti gestų kalba. Taip pat galima susikalbėti per langą, esant dideliam atstumui, triukšmingoje aplinkoje.

 Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas atkreipia dėmesį, kad kiekvienoje valstybėje yra vartojamos skirtingos gestų kalbos. Todėl jų mokėjimas – privalumas. „Švietimas keičia ir praplečia požiūrį, praturtina mus, todėl dauguma sudalyvavę, susipažinę, ar išmokę įvardina tai, kaip didelę gyvenimo dovaną ir žinias“, – teigia K. Vaišnora.

Įspūdžiai apie studentus ir dėstymą po pirmojo semestro

„Įspūdžiai – puikūs! Draugiškas kolektyvas, jauki atmosfera, o studentai – žingeidūs, smalsūs, norintys tobulėti ir nebijantys iššūkių“, – džiaugiasi lektorius bei prisimena, kad į paskaitas kai kurie studentai važiuodavo net iš Vilniaus. J. Astrauskienė pridėjo, kad studentų atsiliepimai parodė, kad toks BUS jiems buvo reikalingas ir pasirodė vertingas.

 Kaip teigia K. Vaišnora, jis siekė ne tik dėstyti, mokyti, bet ir pats mokytis iš studentų. O įdėtos pastangos ypač nudžiugino sulaukus studentų grįžtamojo ryšio: paraginti dėstytojos J. Astrauskienės, studentai, pasinaudojo paskaitų metu įgytomis žiniomis ir sukūrė padėkos vaizdo įrašą su daina atliekama lietuvių gestų kalba ir subtitrais.

Linkėjimas VU Kauno fakulteto bendruomenei

K. Vaišnora linki išsaugoti šį BUS ir kituose semestruose bei skatina pagalvoti apie šio modulio įdiegimą kaip privalomo tam tikrose specialybėse. Taip pat priduria: „Nesustokite ieškoti naujovių, tobulėkite ir įtraukite į studijas studentus, turinčius negalią. Siekite kokybės ir įtraukumo, o svarbiausia – laužykite stereotipus, kaip tai nutiko su šiuo BUS!“.

Studentus sužavėjo netradicinės paskaitos

Apie K. Vaišnoro ir asist. dr. J. Astrauskienės paskaitas šiltai atsiliepė ir bakalauro studijų programos Ekonomika ir vadyba antro kurso studentė Darija Baranauskaitė. Ji teigė, kad

BUS’ą pasirinko, nes norėjo išbandyti kažką kito ir naujo. Kadangi paskaitos vyko tyloje, buvo dar įdomiau bei kitaip nei tradicinių užsiėmimų metu. Studentės manymu, paskaitų metu įgytos žinios tikrai praverčia gyvenime, todėl rekomenduotų jas ir tiems studentams, kurie nemėgsta teorijos, o viską nori išmokti per praktiką.

 Gražių žodžių apie modulį negailėjo ir bakalauro studijų programos Audiovizualinis vertimas antro kurso studentė Martyna Mačiuikaitė. Studentė apie modulį sužinojo iš dėstytojos J. Astrauskienės, todėl kartu su kursiokų kompanija nusprendė pasirinkti būtent šį BUS.

„Keisčiausia buvo prieš pačią pirmą gyvą paskaitą, vykusią tyloje – buvo ir baisu, ir neįmanoma įsivaizduoti, kaip galima suprasti dėstytoją, kai paskaitoje niekam negalima kalbėti“, – dalijasi įspūdžiais studentė M. Mačiuikaitė. Vėliau, pasak studentės, ji apsiprato ir nusiramino, nes mokymosi procesas buvo labai smagus ir žaismingas. Gyvos, praktinės paskaitos kiekvieną kartą nustebindavo naujais žaidimais, todėl, kaip teigia studentė, nesijautė, kad studijuoji, o tiesiog ateini į būrelį su draugais smagiai praleisti laiką, todėl modulis tinka bet kuriam studentui.

Šilti atsiliepimai apie pasirenkamo studijų modulio Kurčiųjų bendruomenė ir kultūra dėstytojus ir paskaitas dabar sklinda iš lūpų į lūpas tiek lietuvių gestų kalba, tiek ir lietuvių kalba. Todėl tikimės, kad lietuvių gestų kalbos bei kurčiųjų kultūros žinių sieks ir naujus studijų metus pradėsiantys įvairių studijų programų studentai.