„Visą savo aukštojo mokslo kelionę praleidau VU Kauno fakultete – nuostabaus grožio vietoje įsikūrusios šiltos bendruomenės rate. Baigiau bakalauro studijų programą Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba). O visai neseniai baigiau ir magistratūros studijų programą Viešojo diskurso lingvistika“, – sako Kauno fakulteto absolventė, šiuo metu  reklaminių tekstų kūrėja dirbanti Aurelija Skebaitė. Kviečiame skaityti ir sužinoti, kokios studijų paskaitos (ir kodėl?) absolventei įsiminė labiausiai.

Kaip tapote bakalauro studijų programos Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba) studente?

Gana atsitiktinai. Kadangi jau nuo pirmųjų pamokų ir pirmų išmoktų žodžių antroje klasėje labai mėgstu anglų kalbą (galima sakyti, esu pamišusi dėl anglų kalbos), žinojau, kad greičiausiai ateitį ir siesiu su šia kalba. Tačiau vien anglų kalbą studijuoti atrodė per paprasta, todėl dairiausi įdomesnių studijų variantų. Studijų mugės metu mane pakalbino viena iš fakulteto dėstytojų (viena šilčiausių asmenybių fakultete – doc. dr. Jurgita Kerevičienė), kuri papasakojo apie tuo metu dar tik būsimą studijų programą – Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba). Susidomėjau, juolab kad jau šiek tiek žavėjausi Švedija.

Kokie lūkesčiai buvo atėjus studijuoti, ir kaip pasikeitė po studijų?

Buvau be galo studijavimo universitete idėja susižavėjęs šviežias suaugusysis, todėl tuo metu atrodė, kad studijų metu galėsiu nuversti kalnus. Iš tiesų pirmame kurse dar nelabai žinojau, ko noriu gyvenime ir iš studijų, todėl tiesiog mokiausi visko, ką tik siūlė studijos ir universitetas. Baigusi studijas supratau, kad universitetas mane užaugino kaip žmogų ir leido suprasti, kad nors versti tekstus yra įdomi patirtis, save labiau matau juos kuriant. Nors šiuo metu švedų kalbos gebėjimų kasdien profesionaliai nenaudoju, žinios vis tiek praverčia. Labai mėgstu švedų kultūrą, todėl kasdien pasidomiu kultūriniu Švedijos gyvenimu. Be to, esu skandinaviškų detektyvų mylėtoja, o knygas skaityti originalo kalba visada maloniau.

Ar žinios, įgytos bakalauro studijų metu, pravertė studijuojant magistrantūroje?

Ir taip, ir ne. Iš tiesų magistro ir bakalauro studijos buvo skirtingos ir orientuotos į visiškai kitus dalykus. Labiausiai pravertė iš bakalauro studijų pasiimtas supratimas, kas man kalbų studijose yra įdomu ir miela širdžiai, ko noriu išmokti. Tad magistro studijos savotiškai papildė bakalauro studijų metu įgytas žinias.

Kokios, jūsų nuomone, bakalauro studijų programos stiprybės?

Ši studijų programa yra skirta tiems, kurie domisi ne tik kalba, bet ir kultūra. Vienas didžiausių bakalauro studijų programos pliusų – tuo pat metu domimasi ne viena, bet dviem skirtingomis kultūromis. Taip pat supažindinama ne tik su anglų ar švedų kalba susijusiais dalykais, bet ir įvairiomis lingvistikos kryptimis, kurios labiau praplečia studento, kaip profesionalo, akiratį. O viena didžiausių stiprybių – be galo šiltų, įkvepiančių ir išmintingų dėstytojų komanda.

Įvardykite studijų modulį, kuris jums įsiminė labiausiai

Nors tiek magistro, tiek bakalauro studijų laikotarpiu įsiminė įdomios, mane įkvėpusios paskaitos ir sudominusios sritys, tačiau didžiausią įspūdį paliko dvi – Sociolingvistika ir Kalbos filosofija. Magistrantūros studijų modulis Sociolingvistika – viena labiausiai širdžiai mielų lingvistikos krypčių, kaip ir Kalbos filosofijos paskaitos, kurios parodė, kokia visgi įdomi ir nenuobodi, kaip iki tol maniau, yra filosofija. Minėti dalykai privertė kitaip pažvelgti į pasaulį, šiomis sritimis domiuosi ir po studijų.