Jau kurį laiką nerimaujama dėl kinų socialinio tinklo duomenų apsaugos. Europos Komisija ėmėsi drastiškų veiksmų ir uždraudė savo darbuotojams oficialiuose įrenginiuose naudotis „TikTok“ programėle. Lietuvoje kalbama apie rekomendaciją nesinaudoti šia programėle valstybiniame sektoriuje dirbantiems žmonėms. Atvejį komentuoja Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas.
Pasak kibernetinio saugumo specialisto, veiksmų jau ėmėsi ir tokios šalys kaip JAV, Danija, Nyderlandai, o „TikTok“, priklausanti kinų įmonei „ByteDance“, pastaraisiais mėnesiais sulaukia vis didesnio Vakarų šalių dėmesio nerimaujant, kad Pekinas per platformą gauna prieigą prie naudotojų duomenų. Netrūksta manančių, kad socialiniu tinklu „TikTok“ derėtų uždrausti naudotis viešojo sektoriaus darbuotojams tarnybiniuose telefonuose.
„Dauguma „TikTok“ renkamos informacijos yra naudojama vartotojų patirties pagerinimui ir reklamos tikslams, tačiau susirūpinimas, kad dalis šios informacijos gali būti naudojama kitais tikslais, ne pagal privatumo standartus, nėra nepagrįstas,“ – sako specialistas. Pasak jo, saugoma ir profiliuojama informacija gali būti naudojama ir kenkėjiškiems tikslams. Abejonių dėl Tik Tok kaupiamos informacijos saugumo pastaraisiais metais kyla vis dažniau, o nuo 2023 vasario imtasi veiksmų siekiant apsaugoti Europos Komisiją nuo kibernetinio saugumo grėsmių ir veiksmų, kurie gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms.
Svarbu suprasti, kad kaupiama naudotojo informacija apie naudojamus vardus, slaptažodžius, el. paštus ir kitus asmeninius duomenis, kurie yra susiję su paskyra. Taip pat geografinė informacija apie naudotojų buvimo vietą, naudojantis GPS duomenimis, naudojimo duomenys - kaip naudojamasi platforma, įskaitant peržiūrėtus vaizdo įrašus, komentarus, mėgstamiausius, sekamų naudotojų sąrašus ir kt., bei techninė informacija - apie naudotojų įrenginių tipus, operacines sistemas, naršykles ir kt.
„Gera žinia ta, kad nors „TikTok“ surenka įvairią informaciją apie savo naudotojus, tačiau šios informacijos nepakanka sudaryti visavertį skaitmeninį dvynį. Žinoma, jei vartotojas naudoja kelias socialinių medijų platformas ar internetinius tinklalapius, o greičiausiai taip ir yra, galima sudaryti plačią asmens internetinio elgesio analizę, kuria remiantis galima parengti jų asmeninį profiliavimą ir sukurti personalizuotas reklamas, bei pasiūlyti jam apsisprendimo kelią (tarkim įteigti, už ką atiduoti savo balsą rinkimuose). Tai reiškia, kad visi duomenys, kuriuos renka, gali būti naudojami siekiant sukurti pilną skaitmeninį profilį,“ – aiškina specialistas.
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytojas, kibernetinio saugumo specialistas doc. dr. Šarūnas Grigaliūnas dalijasi keletu patarimų, kaip galite sumažinti riziką bei apsisaugoti nuo „TikTok“ informacijos rinkimo:
- Nepateikite jokių asmeninių duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, adresas, telefono numeris ar mokėjimo informacija. Nepateikdami šios informacijos sumažinsite riziką, kad jūsų duomenys bus nesąžiningai panaudoti.
- Peržiūrėkite savo „TikTok“ paskyros privatumo nustatymus ir įsitikinkite, kad jie yra tinkamai sukonfigūruoti. Galite pasirinkti, kas gali matyti jūsų turinį ir atlikti veiksmus jūsų paskyroje.
- „TikTok“ gali stengtis pasiekti jūsų kontaktus iš jūsų telefono adresų knygos. Norėdami to išvengti, atsisakykite šio leidimo nustatymų. Drauskite prieigą ir prie jūsų užrašų knygutės.
- „TikTok“ gali rinkti informaciją apie tai, kaip ilgai naudojate programėlę. Sumažindami savo naudojimo laiką, sumažinsite kiekvieno seanso metu renkamos informacijos kiekį.
- Pašalinkite savo paskyrą - jei nebenorite, kad jūsų informacija būtų renkama ir saugoma, galite pašalinti savo paskyrą iš „TikTok“.