Balandžio 6 d. VU Kauno fakultete dar viena mokslininkė – Skaistė Jurėnė apgynė daktaro disertaciją. Buvo pristatyta vadybos mokslo krypties disertacija tema  „Kultūros organizacijų pasitelkiamų priemonių tipų ir formų, siekiamo atlygio ir išankstinio žinojimo įtaka auditorijos įsitraukimui”. Sveikiname dr. Skaistę Jurėnę!

Apie disertaciją

Disertacija rengta 2018– 2022 metais studijuojant doktorantūroje Vilniaus universitete.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Dalia Krikščiūnienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S 003).

Disertacijos gynimo tarybą sudarė:

Pirmininkas – prof. dr. Rimvydas Skyrius (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S 003).
prof. habil. dr. Agata Filipovska (Poznanės ekonomikos ir verslo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);
prof. dr. Edmundas Jasinskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S 003);
prof. dr. Dalia Štreimikienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika – S 004);
prof. dr. Biruta Švagždienė (Lietuvos sporto universitetas, socialiniai mokslai, vadyba – S 003).

Su disertacija galima susipažinti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir VU interneto svetainėje adresu: https://www.vu.lt/naujienos/ivykiu-kalendorius/20230406?fbclid=IwAR0kHMy2bXYgJd932pUBupbXVQNzVpd3F5uQyoYVW1mx4xdNJ2df3tOCYlY#11775

Anotacija

Kultūros organizacijų pasitelkiamų priemonių tipų ir formų, siekiamo atlygio ir išankstinio žinojimo įtaka auditorijos įsitraukimui

Vienareikšmiškai sutariama, kad auditorijų įsitraukimas (AĮ) yra ir bus vienas svarbiausių iššūkių kultūros organizacijoms. Tad šios disertacijos tikslas – nustatyti kultūros organizacijų pasitelkiamų skirtingų priemonių, siekiamo atlygio ir išankstinio žinojimo įtaką AĮ. Darbe atliktas AĮ sąvokos konceptualizavimas pasitelkiant sistemingo vaizdo sudarymo metodą kultūros organizacijų kontekste, ne tik identifikuojant AĮ sampratos dedamąsias, bet ir jų sąveikos svarbą. Susistemintos, suklasifikuotos AĮ priemonės ir sudarytas jų žemėlapio prototipas. Kaip AĮ antecedentas darbe analizuojamas išankstinis žinojimas (pažinimas ir išmanymas). Pasitelkiant panaudos ir atlygio teoriją parengta originali, mišriu metodu pagrįsta empirinio tyrimo metodologija, leidžianti nustatyti ir įvertinti AĮ priemonių, išankstinio žinojimo ir siekiamo atlygio įtaką AĮ kultūros organizacijose. Įgyvendinti trys tyrimai integruojant kokybinės turinio analizės, Q metodologijos ir kiekybinio tyrimo (internetinė apklausa paremta eksperimentiniu dizainu) metodus. Atliktų tyrimų metu identifikuotos praktikoje naudojamos AĮ priemonės, jų kategorijos, ekspertų nustatytas jų svoris, pagrįstas panaudos ir atlygio teorijos tinkamumas AĮ priemonių pasirinkimui tirti, išskirti 5 faktoriai ir nustatyta, jog dažniausiai jie siekia funkcinio ir hedoninio atlygio dalyvaudami teatro veiklose, o siekiamas atlygis skiriasi nuo asmens turimo pažinimo ir išmanymo. Taip pat nustatyta, kad AĮ priemonių naudojimo intensyvumas bei išmanymas daro teigiamą įtaką auditorijos įsitraukimui. Tuo tarpu funkcinis ir socialinis siekiamas atlygis bei pažinimas turi įtakos AĮ priemonių naudojimo intensyvumui. Taip pat nustatyta, kad svarbus yra priemonės tipas (didesnę įtaką turi kontekstą praplečiančios priemonės), bet nesvarbi jos forma (online ar offline).