„Dėl požiūrio į gyvenimiškus dalykus – lingvistika į mano mąstymą įnešė rimties ir struktūruotumo, gebėjimo mąstyti pragmatiškai, statistiškai, pagerino analitinius įgūdžius. Visa tai keičia žmogų ir jo kasdieniame gyvenime“, – sako Domantė Vaišvylaitė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Filologijos krypties doktorantė, magistrantūros studijų programos Viešojo diskurso lingvistika alumnė. Kuo Domantę patraukė ši studijų programa, ką gyvenime pakeitė, suteikė ir kokias duris atvėrė, kviečiame skaityti interviu.

Kodėl būtent Viešojo diskurso lingvistika? Kuo patraukė ši studijų programa?

Savo sprendimu stoti į magistrą nenustebinau nieko, visiems šis sprendimas pasirodė savaime suprantamas ir lengvai prognozuojamas. Labiau nustebino mano pasirinkta studijų programa – daug kas manė, kad rinksiuosi literatūrą, apie kurią rašiau baigiamąjį bakalauro darbą ir kuriai jaučiau didžiulę meilę. Nesu tikra, kas paskatino pasirinkti būtent Viešojo diskurso lingvistiką. Atrodė, kad kažkas ten traukia, kviečia. Galbūt suintrigavo galimybė pažinti tą filologijos pusę, kuri dar nebuvo tokia pažįstama ir pasiekiama. O galbūt likimas.

Kokias naujas galimybes atvėrė magistrantūros studijos? Kaip pakeitė požiūrį tiek į gyvenimiškus, tiek į profesinius dalykus?

Iškart po magistro stojau į doktorantūrą, o ši gyvenimo kelio galimybė atsivėrė būtent studijuojant. Iki tol nei minčių tokių buvo, nei įsivaizdavimo, kaip tai pasiekti. Už tai dėkoti reikia programos dėstytojams, pastebėjusiems mano stipriąsias puses ir žinojusiems, kaip jas pritaikyti moksliniame pasaulyje – kur nukreipti, ką pasiūlyti. Labiausiai dėkinga esu baigiamojo magistro darbo vadovei docentei  dr. Eglei Gabrėnaitei. Jos paskatinimo ir entuziazmo dėka dalyvavome įvairiose konferencijose, vykdėme mokslinius projektus. Visos tos galimybės atsivėrė tik dėl sunkaus darbo, tačiau didžiąja dalimi tai buvo komandinis pasiekimas.
Šiandien doktorantūroje neįtikėtinai praverčia magistro studijų metu įgyta informacija, kuri padeda susidaryti įvairiapusį tiriamo diskurso vaizdą, visai kitaip suprasti tekstą, jo intenciją, vartojamų priemonių įtaką bei svarbą tiek kūryboje, tiek jos analizėje.
Dėl požiūrio į gyvenimiškus dalykus – lingvistika į mano mąstymą įnešė rimties ir struktūruotumo, gebėjimo mąstyti pragmatiškai, statistiškai, pagerino analitinius įgūdžius. Visa tai keičia žmogų ir jo kasdieniame gyvenime. Galbūt toks pokytis ne visada akivaizdus aplinkiniams, bet tikrai pastebimas pačiam besikeičiančiajam. Viskas sugula į savo stalčiukus. Mokslas turi tokį poveikį.

Kokių gerųjų patirčių turėjote bestudijuodama Viešojo diskurso lingvistikos studijų programoje?

Mano studijų metu pasaulį sudrebino COVID-19, tad didžiąją dalį užsiėmimų teko perkelti į nuotolį. Patys metai buvo gana baugūs ir permainingi, tačiau universitetas visą tą laiką asocijavosi su ramybe ir stabilumu. Studijų metu daug diskutuodavome, kalbėdavomės, tardavomės tarpusavyje, buvo justi bendrystė ir solidarumas, ko tuo metu labai reikėjo. Šalia jau minėto dalyvavimo konferencijose ir mokslinių projektų vykdymo magistro studijų metu teko ir rengti bei publikuoti mokslinius straipsnius, o tai, ko gero, buvo įsimintiniausia patirtis. Čia sutikau ir artimiausias savo drauges, kurios ir šiandien, net ir baigusios studijas, vienu ar kitu būdu vis sudalyvauja universiteto vykdomose mokslinėse veiklose.

Kuo ši studijų programa išsiskiria iš kitų? Kokios perspektyvos darbo rinkoje nusimato baigus Viešojo diskurso lingvistikos magistrantūros studijas?

Išsiskiria labai nuoširdžiu dėstytojų dėmesiu ir rūpesčiu, o tai man paliko labai didelį įspūdį. Čia koncentruojamasi į aktualumą, inovatyvumą: sprendžiamos modernaus teksto problemos, nagrinėjamas kalbos funkcionavimas XXI amžiaus socialiniame kontekste, ugdomi redagavimo ir kritinio rašymo įgūdžiai. Išskirtinis dėmesys skiriamas tiek kultūrinių, tiek komunikacinių kalbos vartosenos aspektų vertinimui, į užduotis visada įtraukiamas tarptautinis kontekstas, supažindinama su moderniais ir naujoviškais analizės būdais. VDL rengia modernų specialistą, ne tik kuriantį, bet ir dalyvaujantį diskursiniuose procesuose, gebantį juos vertinti ir nuspėti jų būsimą raidą. Iš esmės perspektyvos labai plačios ir ko gero apimančios viską, kas liečia tekstą, žodį ar kalbą. Dirbti galima nacionalinėse ir užsienio organizacijose leidybos, kultūros, švietimo, komunikacijos, žiniasklaidos srityse. Šios studijos vienu metu ir universalios, ir tikslingai orientuotos. Todėl svarbiausia, ką studentas įgyja besimokydamas.

Kaip apibūdintumėte VU Kauno fakultetą iš studento perspektyvos?

Ir iš studento, ir iš darbuotojo perspektyvos VU KnF yra viena didelė šeima.