Nuo 2023 metų sausio Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Švedija, kaip ir Lietuva, daug dėmesio skiria nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai, visapusiškam Europos saugumui, ekonomikos stiprinimui ir energetinei nepriklausomybei. „Pastebimas Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimo stiprėjimas. Ypač gynybos ir saugumo srityje. Švedijai bei Suomijai nusprendus stoti į NATO galima tikėtis, kad Baltijos šalių regionas taps daug saugesnis,“ – sako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto alumnas Tomas Bacevičius, atlikęs 2 mėnesių Erasmus stažuotę Lietuvos Respublikos ambasadoje Švedijos Karalystėje. Toks Tvariųjų finansų ekonomikos magistrantūros studijų programos absolvento kelias prasidėjo nuo metų pradžioje dešimtuku įvertinto baigiamojo darbo „Europos Sąjungos tvaraus energijos balanso plėtra energetinio saugumo kontekste“.

„Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas mokslo srityje taip pat stiprėja – vyksta daug bendrų mokslinių tyrimų projektų. Švedija vertina Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus novatoriškumą, skatina bendras investicijas, bendradarbiavimą ir inovacinius projektus, grindžiamus Lietuvos stipriosiomis pusėmis tokiose srityse kaip lazerių ir medicinos prietaisų technologijos, biologija, informatika ir klinikiniai tyrimai,“ – pasakoja Tomas. Pasak jo, šiuo metu Švedija yra viena didžiausių investuotojų ir prekybos partnerių Lietuvoje. Vystydama verslo ryšius šalis vertina Lietuvos politinį ir ekonominį stabilumą, visuomenės išsilavinimą ir IT įgūdžius darbo rinkoje, skaidrumą ir tvarumą, mokesčių sistemos teisinę bazę, verslo susisiekimo galimybes, artumą Švedijos verslo kultūrai bei puikiai išvystytą IRT ir IT infrastruktūrą.

„Turėjau galimybę pasirinkti stažuotės vietą iš 15-os skirtingų pasaulio šalių, tačiau džiaugiuosi, kad gavau progą praktiką atlikti Švedijoje,“ – sako Tomas. Tokį pasirinkimą lėmė ne tik jo išsikelti tikslai, bet ir nuveikti darbai. Jau pirmo kurso pradžioje jis susidomėjo tvariųjų finansų ir energetinio saugumo temomis. Švedijos lyderystė integruojant tvarų vystymąsi į verslo modelius ir pagrindinę verslo praktiką pasirodė kaip puiki terpė praktikai. „Atlikdamas stažuotę ambasadoje dalyvavau tokiuose renginiuose kaip Švedijos inovacijų dienos, ES gynybos politika – perspektyvos iš Nyderlandų ir Švedijos bei Švedijos nacionalinio Kinijos centro surengtoje apskritojo stalo diskusijoje pagal Chatham House Rule dėl geriausios praktikos stiprinant žinių saugumą aukštojo mokslo ir tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityse, taip pat rašydavau Švedijos nacionalinio saugumo, ekonomikos ir energetikos naujienų apžvalgas, kuriose pastebimas vienas pagrindinių jos tikslų – toliau aktyviai vystyti atsinaujinančių energijos išteklių kartu su branduoline energija plėtrą, siekiant sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir užtikrinti ilgalaikį Švedijos energetinį saugumą. Šiuo atveju Švedija aktyviai skatina kitas ES valstybes nares vystyti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos strategijos, įgyvendinant ES klimato kaitos ir energetikos tikslus, pavyzdžiui, ES žaliąjį kursą ir Fit for 55“ – vardija praktikantas. Jam teko administraciniais klausimais pagelbėti ir į Švediją besiplečiančioms Lietuvos įmonėms.

Kaip pasakoja T. Bacevičius, Švedija, pagal tvarumą, yra viena iš pasaulio lyderių, turinti išskirtinį požiūrį pagal platų aplinkosaugos, socialinio ir valdymo (ESG) komponentų spektrą. Šalies tvarumo vizija yra pagrįsta esminiais investuotojams svarbiais rizikos ir grąžos veiksniais, susidedančiais iš 17 darnaus vystymosi tikslų rodiklių, leidžiančių suprasti su kiekviena šalimi susijusią investavimo riziką ir galimybes. Svarbu suprasti, kad nors perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos, kad būtų pasiektas Paryžiaus susitarimo tikslas, reikalauja įspūdingų investicijų, tačiau žaliųjų obligacijų rinka turi didelį potencialą padėti sutelkti finansinius šaltinius tvarioms investicijoms. Pasak Tomo, Švedijos verslo kultūra ir finansinės institucijos yra orientuotos į tvarumą, kurį taip pat sudaro didelis ir įvairus įmonių sektorius. Švedijos patirtis rodo, kad kitos šalys, norinčios palengvinti žaliųjų obligacijų lėšų panaudojimą, turėtų pabrėžti lyderystę tvarumo srityje, žaliųjų obligacijų emitentų ir investuotojų bendradarbiavimą, aktyvų visų suinteresuotų šalių įsitraukimą, didelį matomumą ir išsamų tvarios finansinės veiklos atskleidimą.

Švedija siekia iki 2045 m. tapti pirmąja klimatui neutralia šalimi pasaulyje. Šiam tikslui pasiekti Švedija sparčiai plėtoja žaliąją ekonomiką – investuoja į žaliojo plieno gamybą, vysto žiedinę ekonomiką, elektrifikuoja transporto sektorių, taip pat investuoja į energiją, išgaunamą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Magistro studijų metu išplėtotos makrofinansų dalykinės srities kompetencijos ir žinios bei tvarumo koncepcijos taikymas padėjo geriau suprasti ir įvertinti tokius aspektus kaip globalią ekonomiką ir darnų vystymąsi, investicijų rizikos valdymą, aplinkos apsaugos ekonominę politiką bei tarptautinių finansų sistemos ypatumus,“ – dalinasi patirtimi Tomas Bacevičius. Jo teigimu didelę reikšmę turėjo magistro darbe analizuota ir susisteminta informacija ES tvaraus energijos balanso vystymosi tema, kuri prisidėjo prie gilesnio suvokimo apie ES energetinės nepriklausomybės galimybių vertinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių kartu su branduoline energija plėtros svarbą siekiant sukurti ES energetikos sistemą, grįstą energetinio saugumo ir darnaus vystymosi tikslais.

„Iš praktikos laikotarpio labiausiai įsiminė galimybė prisidėti prie Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo renginio organizavimo, kuris vyko Lietuvos ambasados iniciatyva Švedijos istorijos muziejuje (šved. Historiska museet) kartu su svečiais iš Švedijos Riksdago (Parlamento – red. pastaba), įvairių užsienio valstybių diplomatinių ir tarptautinių organizacijų atstovybių, ES ir NATO institucijų bei lietuvių bendruomenės, minint 105-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines,“ – pasakoja Tomas. Kaip sako jis, pagrindinis praktikos skirtumas Švedijoje palyginti su Lietuvos institucijomis – tarptautinė patirtis. Tai apima daug skirtingų veiklų, pvz. dalyvavimą įvairiuose renginiuose, kurių metu iš arti susipažįsti su Švedijos ir kitų valstybių ministrais, politikais ar diplomatais, tarptautinių organizacijų ar mokslinių tyrimų institucijų atstovais.

„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos ambasadoje kolegos buvo labai draugiški, supratingi ir palaikantys visą praktikos laikotarpį – suinteresuoti, jog atliekamos užduotys būtų aktualios atstovybei ir būtų įdomios man pačiam. Visuomet šalia buvo mano praktikos vadovas, kuris padėdavo iškilus įvairiems klausimams, suteikdavo papildomos informacijos, paskatindavo mane grįžtamuoju ryšiu. Šie du įdomūs, intensyvūs ir prasmingi praktikos mėnesiai visai neprailgo, kadangi šios patirties metu įgytos žinios ir įgūdžiai stipriai prisidėjo prie mano asmenybės tobulėjimo,“ – džiaugiasi Tomas vertindamas savo praktiką. Mano, kad ji buvo sėkminga ir studijų atžvilgiu, nes pavyko panaudoti universitete įgytas teorines žinias. Vaikinas žingeidžiai naudojosi galimybėmis susipažinti su įvairių šalių diplomatais, praplėsti žinias Švedijos užsienio ir vidaus politikos srityse.

„Atlikdamas praktikos užduotis lankiausi įvairiose Švedijos, ES ir kitų užsienio šalių institucijose bei diplomatinėse atstovybėse, pavyzdžiui, Europos namuose (šved. Europahuset), kuriuose įsikūrę Europos Komisijos atstovybė Švedijoje ir Europos Parlamento informacijos biuras, Švedijos gynybos universitete (šved. Försvarshögskolan) ir Pietų Afrikos Respublikos ambasadoje. Be to, Estijos 105-ųjų nepriklausomybės metinių proga, kartu su kolegomis iš Lietuvos ambasados turėjau progą sudalyvauti Estijos nepriklausomybės dienos minėjimo renginyje, kuris buvo surengtas kruiziniame laive „Baltic Queen“. Kiekvieną pirmadienį kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių ambasadų atstovais dalyvavau Ukrainos palaikymo mitinguose Norrmalmstorg centrinėje miesto aikštėje Stokholme,“ – pasakoja Tomas Bacevičius. Jis džiaugiasi galėjęs iš arti susipažinti su Švedijos užsienio reikalų ministru Tobias Billström, Švedijos gynybos ministru Pål Jonson, Nyderlandų gynybos ministre Kajsa Ollongren, Clingendael instituto vyresniąja mokslo darbuotoja ir Kinijos centro koordinatore Ingrid d’Hooghe, Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) masinio naikinimo ginklų programos direktoriumi Wilfred Wan, Austrijos URM Nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir neplatinimo departamento direktoriumi Alexander Kmentt, Europos Komisijos atstovybės Švedijoje vadove Annika Wäppling, buvusiu pirmuoju nuolatiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininku Herman Van Rompuy, taip pat kitais Švedijos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovais, politikais ir diplomatais.

T. Bacevičius jau ankščiau yra atlikęs praktiką Lietuvos valstybės institucijose, tarp kurių – Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministerijos. Be to, jis yra aktyvus įvairių tarptautinių projektų, savanorysčių ir iniciatyvų dalyvis, pavyzdžiui, anksčiau atstovavo Lietuvos studentus ES karjeros ambasadoriaus pareigose bei dalyvavo Latvijos transatlantinės organizacijos (LATO) ir „Konrad Adenauer Stiftung“ surengtose Baltijos šalių ir Baltijos jūros regiono jaunųjų lyderių akademijose. Studijų metu sukauptos nacionalinio saugumo, ekonomikos ir energetikos žinios bei domėjimasis politinėmis aktualijomis svariai padėjo Tomui geriau suprasti saugumo ir gynybos klausimus nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste ir atlikti praktikos užduotis, susijusias su nacionaliniam saugumui svarbiais klausimais, pavyzdžiui, Švedijos siekiu įstoti į NATO, jos karine parama Ukrainai, tarptautinių ir Baltijos jūros regiono šalių ginklų importo ir eksporto analize, saugumo grėsmių Švedijai apžvalga, Švedijos gynybos pramonės įmonių kontaktų rinkimu ir sisteminimu.

Pasak Tomo, diplomatiniame darbe ne mažiau svarbios yra ir asmeninės savybės – iniciatyvumas, komandinis darbas, dėmesingumas detalėms, nuoseklumas sprendžiant klausimus, gebėjimas prisitaikyti, pozityvumas, atsakomybė ir pagarba aplinkiniams. Be studijų universitete Tomui ypač reikšminga savanoriškoje nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje įgyta patirtis LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione. Čia jis ne tik lavino drąsą ir fizinį parengimą, bet ir tobulino bendradarbiavimo ir disciplinos įgūdžius – visa tai labai pravertė sėkmingai atlikti paskirtas užduotis bei prisitaikyti prie atstovybės kolektyvo ir darbo aplinkos. „Visada buvau itin pilietiškas ir patriotiškas žmogus, todėl iki šiol savanoriškai tarnauju Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP), taip pat dalyvauju Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veiklose,“ – teigia VU Kauno fakulteto alumnas.