„Skaitmeninė retorika ir kūrybiškumas yra du dešimtmečius Kauno fakultete vykdomos tarpdalykinės studijų programos Lietuvių filologija ir reklama specializacija. Studijų programa jungia klasikines universitetines lietuvių kalbos, literatūros studijas su paveikiųjų diskursų, t.y. viešųjų ryšių, reklamos, rinkodarinio turinio komponentais,“ – sako šios studijų programos dėstytoja doc. dr. Skirmantė Biržietienė, daugiau skaitykite interviu.
Kodėl atsirado ši specializacija? Kuo ji skiriasi nuo kitų dviejų dėstomų LFR programų mūsų fakultete?
Skaitmeninė retorika ir kūrybiškumas yra du dešimtmečius Kauno fakultete vykdomos tarpdalykinės studijų programos Lietuvių filologija ir reklama specializacija. Studijų programa jungia klasikines universitetines lietuvių kalbos, literatūros studijas su paveikiųjų diskursų, t.y. viešųjų ryšių, reklamos, rinkodarinio turinio komponentais. Šalia teorinių filologinių žinių suteikiama daug praktinių darbo su paveikiais diskursais įgūdžių. Kadangi didelė dalis šiuolaikinio paveikiojo turinio mus pasiekia per skaitmenines medijas, socialinius tinklus, skaitmeninio diskurso studijoms, jo paveikumo tyrimui ir į įvairias auditorijas nukreipto turinio kūrimui skirta naujoji specializacija. Galima sakyti, kad specializacija orientuota į kūrybišką įtikinančią komunikaciją internetinėje erdvėje.
Trumpai, kas Jūsų nuomone yra retorika?
Retorika – tai bendravimas su auditorija. Tai žmonių teorija, o žmonių pagrindinė bendravimo priemonė yra kalba. Retorikos praktika vadinama oratoryste, arba lietuviškai iškalba. Oratorius yra iškalbus žmogus, išmanantis retorikos taisykles. Retorika – tai gebėjimas pasakyti taip, kad kitas suprastų Tavo mintį ir ja patikėtų. Tai gana sudėtingas procesas, visus jo elementus apima ir aptaria retorikos teorija. Moksliškai sakoma, kad retorika – tai efektyvios komunikacijos teorija. Vadinasi, retorikos teorija, nusako veiksmingo bendravimo, kurio eigoje pasiekiame savo tikslų, prielaidas ir sąlygas.
Kuo Jums žavus Kauno fakultetas?
Kauno fakultetas pirmiausia yra labai bendruomeniškas: tiek erdve, tiek nuolat čia esančių žmonių skaičiumi jis yra labai glaudus, nes gana nedidelis. Kiekvienas jame yra matomas, pastebėtas, svarbus, kiekvienam atsiras pakankamai dėmesio. Labai draugiški ir palaikantys dėstytojai, studijų ir kitų veiklų administratoriai, fakulteto neakademinis personalas. Antras svarbus dalykas – fakultetas tarpdalykinis: jame vykdomos visų, išskyrus gamtos mokslus, krypčių studijos, todėl yra galimybė generuoti įvairesnius tyrimus, greitai gauti kitos srities tyrėjo konsultaciją, studijuojant susidurti su skirtingų studijų programų kolegomis, su požiūrių ir nuomonių įvairove. Ir trečia – tai Vilniaus universitetas Kaune, mažesniame, jaukesniame, bet gyvybingame, jaunatviškame, kultūriškai turtingame mieste.
Koks mėgstamiausias Jūsų lietuvių literatūros kūrinys? Ką rekomenduotumėte perskaityti jaunam žmogui šių dienų perspektyvoje?
Skaitau įvairią literatūrą, ypač mėgstu klasikinius detektyvus, tačiau lietuvių literatūra čia mažai kuo turi pasigirti. Iš esmės turiu dvi aistras: pasakojimai ir poezija. Mano mylimi lietuvių pasakotojai – Danutė Kalinauskaitė, Undinė Radzevičiūtė, Kristina Sabaliauskaitė. Dar, kad nekiltų lygybės klausimų, turiu paminėti bent vieną vyriškį, tada rinkčiausi Sigitą Parulskį, kuris taip mėgsta provokuoti, „vedžioti už nosies“, atrodo, tiesmukai pasakodamas, įtraukia savo skaitytoją į intelektualų prasmių žaidimą. Lietuvių poezijos vyksmas šiuo metu labai aktyvus ir įdomus, daug jaunų poetų, tarp jų ir mūsų absolventė, dabar dėstytoja ir pripažinimo sulaukusi poetė Lina Buividavičiūtė. Šią sritį stebiu su susidomėjimu, tačiau savo malonumui vėl ir vėl vartau „senas meiles“, pirmiausia Henriką Radauską ir Antaną A. Jonyną, dar Dainių Dirgėlą.
Ar reikia studijų, jei turi talentą rašyti ir nori tai daryti visą gyvenimą? Kokios pridėtinės vertės jos duoda?
Filologijos studijos nesuteiks talento rašyti, šiuo metu nėra galimybės įgyti rašytojo bakalauro ar magistro diplomo. Rašytojo instrumentas – kalba, jis įžodina, žodžiais išreiškia mintis, taip jas padarydamas matomas. Lietuvių filologijos ir reklamos studijos išugdo jautrumą kalbai. Specializacija, kuri orientuota į retoriką ir kūrybiškumą, leis akivaizdžiai pajusti, kaip pagauti mintį ir ją įtikinamai perduoti savo klausytojui, skaitytojui, pašnekovui, t.y. efektyviai komunikuoti. Kiekvienas geras rašytojas nuolat kaupia žodžių atsargas ir semiasi idėjų iš jau parašytų knygų. Kad būtum rašytojas, turi būti skaitytojas, turi irtis per knygų vandenyną, aplankydamas ir pažindamas svarbiausius literatūros pasaulio taškus ir taip plėsdamas savo akiratį. Šioje kelionėje taip pat padeda studijos ir patyrę pakeleiviai – dėstytojai. Lietuvių filologijos ir reklamos studijų programos dėstytojai tikrai gali padėti mažiau klaidžioti prieš leidžiantis į savarankišką kelionę. Be to šiuolaikiniai tekstų žmonės turi gerai pažinti leidybinę ir bendrai kultūros rinką, jos dėsnius, naujausias kompiuterijos ir informacines technologijas, o šių žinių ir veikimo įgūdžių taip pat suteikia mūsų studijų programa. Taigi šios studijos žmonėms, kurie turi ką pasakyti ir nori įvaldyti įvairius kalbėjimo būdus, galbūt net pažabodami dirbtinį intelektą.