Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos Marketingas ir pardavimų vadyba antro kurso magistrantai ir dėstytojai kasmet kviečia bendradarbiauti smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmones: studentai, pasitelkę studijų metu įgytas žinias, teikia konkrečios įmonės prekės ženklo tobulinimo planą.
Pernai savo prekės ženklo analizę jiems patikėjo vienas seniausių muziejų Lietuvoje – Vytauto Didžiojo karo muziejus, kuriam dabar yra 102-ji metai. „Įdomu tai, kad tarpukariu muziejus buvo Karo muziejus (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo karo muziejus), o sovietmečiu pavadinimą pakeitė į Valstybinį istorijos muziejų,“ – pasakoja muziejaus Renginių ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Laura Rimkutė-Šimaitė. Atgavus nepriklausomybę, muziejui sugrąžintas Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas. Pasak jos, pasitaiko, kad vyresniosios kartos atstovai muziejų pavadina istorijos muziejumi – tuo pavadinimu, kuris buvo, kai jie jame lankėsi, tačiau bendrąja prasme muziejaus prekės ženklas yra atpažįstamas.
Vilniaus Universiteto Kauno fakulteto dėstytojas dr. Giedrius Romeika konstatuoja, kad taip ilgai gyvuojančio prekės ženklo modifikavimas – išties nelengva užduotis: „Procesas dar vadinamas „rebrandin‘gu“. Tai marketingo strategija, kurioje atsiranda naujas prekinio ženklo identitetas. Dažnai tai susiję su radikaliais prekės ženklo pokyčiais: keičiasi pavadinimas, logotipas, įvaizdis, reklamos žinutės. Tokie sprendimai daromi siekiant atsiriboti nuo buvusio prekės ženklo bei nuosekliai įvesti naują.“
Dabartinis muziejaus vizualinis identitetas (šviesiai žalia ir pilka) puoselėjamas nuo 2018-ųjų. „Esame biudžetinė įstaiga su ribotu biudžetu ir tam tikrais planavimo procesais, tad prireikė maždaug dviejų metų, kol šias spalvas įgyvendinome savo įvaizdyje – nuorodų sistemose, leidiniuose, brošiūrose, aprangoje, internetinėje svetainėje ir kitur,“ – sako Laura Rimkutė-Šimaitė. Dabartinis logotipas pradėtas naudoti 2019 m. Jį kūrė komanda, kurią sudarė muziejaus dizainerė ir įvairių muziejaus sričių specialistai. „Muziejaus ženklą platina visas kolektyvas: vieni tiesiogiai bendrauja su lankytojais, kiti yra palaikantys, t. y. teikiantys informaciją, ruošiantys ekspozicijas, parodas ir t.t.,“ – pabrėžia ji. Pasak L. Rimkutės-Šimaitės, didžiausias iššūkis buvo pakeisti visą kuriamą „produkciją“ pritaikant naująjį įvaizdį.
„Pagrindinės vertybės atsispindi mūsų misijoje išsaugoti Lietuvos kariuomenės istoriją, formuoti istorinę atmintį, aktualiai pristatyti laisvės kovų istoriją, naudoti muziejaus artefaktus kaip pavyzdį, kuris puoselėtų visuomenės patriotiškumą bei pilietiškumą. Mūsų visa muziejaus veikla grįsta šiomis vertybėmis,“ – aiškina muziejaus atstovė. Šios linijos laikomasi visose veiklose: ekspozicijose, edukacinėse programose, renginiuose, leidiniuose, parodose – nuosekliai siekiama atliepti nešamą žinią, ir tai sujungti į bendrą visumą.
„Tinkamai valdomo prekės ženklo užduotis – prisidėti prie organizacijos tikslų įgyvendinimo, vizijos bei misijos puoselėjimo,“ – teigia G. Romeika. Pasak jo, būtinas visos komandos įsitraukimas ir nuoseklus darbas visomis priemonėmis palaikant pasirinktą įvaizdį.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Renginių ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Laura Rimkutė-Šimaitė teigia, kad kultūros lauko paslaugos yra sunkiau apčiuopiamos, tad labai naudinga į savo veiklą įtraukti kuo daugiau marketingo priemonių, analizuoti veiklas per šią prizmę. „Labai svarbu išgirsti nuomonę iš šalies, nes taip kaip mes matome save, tai nereiškia, kad taip mato kiti,“ – dalinasi ji įspūdžiais gavus studentų atliktą tyrimą.
„Prekės ženklo valdymas nėra išskirtinė komercinių organizacijų „privilegija“, – tvirtina dr. Giedrius Romeika. Jo teigimu, šiuolaikiniai marketingo sprendimai naudingi ir lengvai pritaikomi visiems, vykdantiems aktualią, prasmingą ir visuomenei naudingą veiklą, reziumuoja jis.
Daugiau apie konkursą: https://www.knf.vu.lt/aktualijos/3305-vilniaus-universiteto-kauno-magistrantai-kviecia-verslus-bendradarbiauti-gerinant-prekiniu-zenklu-efektyvuma