„Vos tik universitete atsirado ši galimybė, mielai sutikau keliauti. Tai mano pirmasis kartas užsienyje, negaliu viskuo atsidžiaugti“, – sako Veronika Kozhura. Dvidešimtmetė studentė mokosi trečiame sociokultūrinės veiklos vadybos bakalauro studijų kurse Nacionalinėje kultūros ir meno vadybos akademijoje. Šią vasarą ji atlieka praktiką pagal Lietuvos mokslo tarybos parengtą projektą Vilniaus universiteto Kauno fakultete (vadovė dr. Skaistė Jurėnė).

Praktikantė aktyviai dalyvauja akademijos ir kitose veiklose, nuolat ieško naujų pomėgių ir tiki, kad sociokultūrinių veiklų srities specialistas turėtų gebėti daryti viską. Trejus studijų metus ji konsultavo moksleivius karjeros klausimais, organizuodavo atvirų durų dienas ir ekskursijas akademijoje. „Labai susidomiu naujais dalykais ir greitai mokausi. Darau tai su malonumu ir mėgstu dalytis savo patirtimi“, – pasakoja V. Kozhura.

„Pirmaisiais studijų metais (2020 m.) organizavome konkursą ekologijos tema 10–11 klasių mokiniams. Įdomūs ir interaktyvūs mini žaidimai priminė mokiniams, kaip svarbu rūpintis aplinka“, – sako praktikantė. 2021 m. spalį Meno vadybos ir renginių technologijų katedra dalyvavo „Erasmus+“ projekte „Akademinis atsakas į hibridines grėsmes – WARN“. Pagal šį projektą katedra dalyvavo ir „Erasmus“ dienose, kurioms buvo sukurtas interaktyvus žaidimas „Erasmus+ asmeninė motyvacija – kurti savo ateitį“. „Buvau šio projekto vadovė, skirsčiau atsakomybes ir koordinavau pareiškėjų veiksmus besiruošiant renginiui ir jį įgyvendinant“, – apie augantį susidomėjimą turizmu, kaip reikšmingą aplinkos įveiklinimo ir puoselėjimo dalį, pasakoja V. Kozhura.

Veronikai atvykus į Lietuvą, ją pasitiko profesorė Virginija Jurėnienė ir surengė trumpą ekskursiją. „Kaunas yra labai mažas, bet jaukus miestas. Džiaugiuosi viskuo, kas čia vyksta. Nepriprantu prie to, kaip greitai čia gali pasikeisti oras. Be to, čia sutemsta labai vėlai, todėl nepavyksta laikytis savo miego ritmo“, – patirtimi dalijasi praktikantė. Vis dėlto ji prisipažįsta, kad mielai pasinaudotų galimybe pasilikti ilgiau, jei tik tokia pasitaikytų.

Kauno fakultete studentę pasitiko projekto vadovė dr. Skaistė Jurėnė. Kartu jos aptarė projekto etapus ir kitus darbo niuansus. „Mano praktikos vadovė – labai aktyvus ir daug išmanantis žmogus. Man labai pasisekė, kad galiu su ja dirbti ir atlikti mokslinius tyrimus“, – džiaugiasi V. Kozhura.

Vasaros praktikos vadovė dr. S. Jurėnė kartu su studente iš Ukrainos tyrinėja auditorijų įsitraukimo temą kultūros organizacijose, siekiant identifikuoti kultūros organizacijų auditorijos segmentus, remiantis panaudos ir atlygio teorija bei išankstinio žinojimo koncepcija. „Kultūros organizacijoms itin svarbu suprasti, kokį išankstinį žinojimą turintys asmenys lankosi jų organizacijose, kokio atlygio jie galėtų siekti ir kokias priemones jiems galima pasiūlyti, siekiant stiprinti auditorijos įsitraukimą“, – paaiškina mokslininkė. Šiame vasaros tyrime analizuojamos teatro auditorijos.

„Toks bendradarbiavimas tarp Ukrainos ir Lietuvos, mano nuomone, labai svarbus. Pirmiausia, tai skirtingų kultūrų, patirčių ir įžvalgų pasidalijimas, kuris svarbus ne tik studentui, bet ir darbo vadovui. Antra, skirtingų kalbų mokėjimas suteikia galimybę į temą gilintis pasitelkiant daugiau ir įvairesnių mokslinių šaltinių. Ir trečia, toks bendradarbiavimas ir studentų atvykimas vasaros tyrimams išryškina ir mūsų sistemos spragas, o kartu suteikia galimybę ieškoti ir tobulinti procesus ateityje“, – apibendrina mokslininkė.

„Darbas su studentais iš užsienio šalių turi tam tikros specifikos ir iššūkių. Darbinė kalba, kuria vyksta tarpusavio komunikacija, nėra gimtoji, todėl tai riboja išsamesnių diskusijų galimybes. Darbo vadovas tampa ne tik darbo vadovu moksliniame tyrime, bet ir pagrindiniu kontaktiniu asmeniu, mentoriumi, padedančiu studentui įsikurti svetimoje šalyje, atsakyti į kylančius buitinius klausimus ir pan. Vis dėlto aš vertinu tai kaip itin naudingą asmeninę patirtį, naujas užsimezgusias pažintis ir atsirandančias tęstinio bendradarbiavimo galimybes ateityje“, – sako dr. S. Jurėnė.

„Šiuo metu studijuoju, dirbu ir planuoju toliau dirbti kultūros sektoriuje, todėl gilesnis auditorijos segmentacijos kultūros organizacijose supratimas yra viena iš mano interesų sričių. Noriu skatinti kultūros srities modernizavimą ir populiarinimą, kad žmonės lankytųsi muziejuose, teatruose ir kitose kultūros įstaigose ne dėl prievolės, o dėl to, kad to iš tiesų nori. Istorijos muziejuje kone gyvybiškai svarbu sužinoti, kaip gyveno mūsų protėviai, spektaklyje įdomu pajusti personažų emocijas, meno galerijoje įdomu sužinoti, kokia mintis slypi už nuotraukų ar paveikslų. Norėčiau žmonių akyse pamatyti norą, susidomėjimą“, – savo tyrimo „Kultūros organizacijų auditorijos segmentacija remiantis auditorijos įsitraukimo koncepcija” tikslą įvardija V. Kozhura.

„Šiuolaikinės kultūros organizacijos susiduria su iššūkiais, kylančiais dėl vis didėjančios konkurencijos ir sparčiai besikeičiančių santykių tarp auditorijos ir kultūros produktų. Auditorijų pritraukimas ir išlaikymas tampa itin svarbia ir nuolat aktualia tema“, – paaiškina studentė. Ji neabejoja, kad tikslinės auditorijos pažinimas padės kompetentingai parengti organizacijos populiarinimo ir plėtros planą. Todėl, tiriant auditoriją, gali tekti ją suskirstyti į grupes, analizuoti elgseną ir kurti asmeninius pasiūlymus. Pasak praktikantės, auditorijos įtraukimas – tai procesas, leidžiantis sudominti ir išlaikyti susidomėjimą, skatinti dalyvauti kultūros renginiuose, programose, naudotis paslaugomis.

„Kultūros organizacijos gali efektyviau įtraukti kiekvieną segmentą teikdamos auditorijos poreikius tiksliau atitinkantį turinį ir paslaugas. Auditorija tampa kūrybos proceso dalimi, o tai didina jos įsitraukimą ir bendruomeniškumo jausmą. Taip kuriant ir įgyvendinant strategijas ir veiklas siekiama pritraukti ir išlaikyti skirtingas auditorijų grupes. Tai gali būti seminarai, edukaciniai renginiai, skaitmeniniai įrenginiai, tarpkultūriniai metodai, aktyvus visuomenės dalyvavimas ir kt. Didesnis auditorijos įsitraukimas lemia ilgalaikį auditorijos ir kultūros organizacijos bendradarbiavimą“, – auditorijos svarbą pabrėžia V. Kozhura.