„Įgyti naujos patirties studijuojant užsienyje buvo viena didžiausių mano gyvenimo svajonių, o Lietuva buvo ta šalis, kurią visada norėjau aplankyti, todėl labai apsidžiaugiau, kai atsirado galimybė čia studijuoti. Čia nuostabi gamta ir įdomi šalies istorija, kuri mane labai sudomino. Iš visų jėgų stengiausi užsitikrinti vietą Vilniaus universiteto vasaros programoje“, – sako Valeriia. Ji yra Tarptautinės ekonomikos studijų I kurso magistrantė Nacionaliniame maisto technologijų universitete, Kijeve, Ukrainoje. Šią vasarą ji atlieka praktiką pagal Lietuvos mokslo tarybos parengtą projektą Vilniaus universiteto Kauno fakultete (vadovė prof. Ilona Kiaušienė).

Būdama aktyvi ekstravertiška asmenybė, Valeriia labai mėgsta keliauti ir nuolat ieško galimybių išmokti naujų dalykų. Tai paskatino ją dalyvauti vasaros praktikoje Vilniaus universitete. „Tai mano pirmas kartas užsienyje, tad džiaugiuosi viskuo“, – sako Valeriia ir su tokia pat aistra aiškina pasirinkusi temą apie žiedinės ekonomikos principų taikymą turizmo sektoriuje. „Šiandieniame pasaulyje tarptautinė ekonomika turi didelę reikšmę, todėl tai labai svarbi sritis mokslui. Šio projekto metu savo tyrimus skiriu žiedinės ekonomikos principų taikymui turizmo pramonėje“, – sako jaunoji mokslininkė.

Valeriia atvykus į Lietuvą, ją pasitiko profesorė Virginija Jurėnienė ir surengė trumpą ekskursiją. „Vos atvykau į Kauną, susidarė įspūdis, kad žmonės čia yra nepaprastai draugiški ir atviri. Ypač Kauno fakultete, kur šiltai sutiko universiteto darbuotojai ir mano praktikos vadovė Ilonos Kiaušienė“, – sako Valeriia Hladkova.

„Iš viešnagės Kaune liko tik teigiami įspūdžiai. Miestas žavi turtinga istorija ir architektūra, jį supančios gamtos gausa. Žavingo senamiesčio tyrinėjimas ir gyvos kultūros pažinimas buvo nepamirštama patirtis. Nekantrauju vėl apsilankyti Lietuvoje ir daugiau pakeliauti po šalį. Įsimylėjau įspūdingą šalies grožį, turtingą istoriją ir žmonių nuoširdumą. Noriu labiau įsigilinti į savo akademinius užsiėmimus, pasinerti į kultūrą ir atrasti daugiau to, ką gali pasiūlyti ši nuostabi vieta“, – sako Valeriia. Ji teigia, kad pažintis su miestu padėjo suprasti, kaip jį mato turistai.

„Turizmo industrija yra pripažinta vienu didžiausių ir sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje, nešančiu dideles pajamas įvairiems verslams ir kuriančiu darbo vietas. Tačiau tai taip pat kelia didelį iššūkį dėl įspūdingo pasaulyje susidarančių atliekų kiekio – vien Europos Sąjungoje kasmet susidaro daugiau nei 2,2 mlrd. tonų atliekų. Todėl tvarių sprendimų paieška yra ypač svarbi, o vienas iš galimų būdų yra žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas“, – aiškina jaunoji mokslininkė.

„Savo tyrimu tikiuosi atskleisti šios temos svarbą ir prisidėti prie būsimų šios srities tyrinėjimų. Suprasdami ir įgyvendindami žiedinės ekonomikos principus galime siekti tvaresnės ir ekologiškesnės turizmo pramonės, mažinančios atliekų generavima ir neigiamą jų poveikį. Esu pasiryžusi pasidalyti savo atradimais ir įžvalgomis straipsnyje, kurio tikslas – didinti suvokimą apie šią svarbią temą ir įkvėpti kitus prisijungti prie iniciatyvų kuriant tvaresnę ateitį“, – sako praktikantė.

“Žiedinė ekonomika yra vienas tvaraus vystymosi įrankių, o jos tikslas – panaikinti neigiamą įtaką gamtai, kiekviename ekonominės veiklos etape sumažinti susidarančių atliekų kiekį ir taršą ir išvengti neefektyvaus gamtos išteklių naudojimo“, – aiškina sąvoką praktikos vadovė. Pasak jos, šis ekonomikos principas sparčiai populiarėja, vis tik iki šiol nėra plačiai praktikuojamas turizmo sektoriuje, nors būtent jame suvartojama daug energijos ir vandens, išmetama daug maisto atliekų, susiduriama su spūsčių problemomis ir išmetama daug CO2. „Tyrimu siekiama nustatyti, kaip dažnai svetingumo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos taiko žiedinės ekonomikos principus, kokios yra gerosios ir blogosios žiedinės ekonomikos principų taikymo patirtys“, – sako doc. dr. Ilona Kiaušienė. Ji tiki, kad tyrimas padės ištirti žiedinės ekonomikos principų taikymo ypatumus turizmo sektoriuje.

„Mano nuomone, dalyvavimas projekte studentei leis ugdyti gebėjimą savarankiškai organizuoti ir vykdyti kokybinį tyrimą jai naujoje kultūrinėje aplinkoje, atpažinti ir kritiškai vertinti taikomus ŽE principus svetingumo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Tai naudinga patirtis jaunam žmogui, kryptingai siekiančiam profesinių tikslų. Projekto kuriama pridėtinė vertė – bendradarbiavimo tęstinumas tarp Lietuvos ir Ukrainos mokslo institucijų, dalijimasis gerąja patirtimi, diskusijos apie atsakingesnį ir efektyvesnį išteklių valdymą skatinant atsisakyti tradicinio „paimti, naudoti, išmesti“ principo“, – aiškina docentė.