Lokalių ir globalių permainų, išbandymų, pažangos ir pergalių nuspalvintą laikotarpį nuo 50-tojo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto jubiliejaus iki 2024 m. laukiamos 60-osios gyvavimo sukakties, ko gero, geriausiai išmano antrą dekano kadenciją prieš keletą dienų baigęs doc. dr. Kęstutis Driaunys ir jo komanda. Kauno fakulteto alumnas, dėstytojas, ilgametis studentų atstovybės ir folkloro ansamblio „Uosinta“ narys, akademinio personalo darbuotojas, vertinamas kolega ir gerbiamas dėstytojas – žmogus, kuris fakulteto gyvenimą patyrė visais įmanomais būdais.
Didžiausia vertybė – komandos pasitikėjimas
„Akademinė laisvė, atsakomybė už laisvę ir jos poveikį, bendradarbiavimas, pagarba aplinkiniams“, – pamąstęs dekanas vardija svarbiausias vertybes, kurios labiausiai padėjo vadovaujant fakultetui. Pasak jo, sunkiausia buvo padėti bendruomenei patikėti, kad gali daugiau. „Nuo mano kadencijos pradžios gyvenome galimo sujungimo ar net uždarymo nuotaikomis, o toks neužtikrintumas pridaro daug žalos. Nuo 2017 m. Kauno humanitarinis fakultetas tapo Kauno fakultetu (VU KnF), atvertėme naują raidos etapą“, – pasakoja K. Driaunys. Jis neslepia, kad dekano pareigas pradėjo eiti su nežinomybe, o siekdamas pusiausvyros fakulteto finansų ir savalaikių reformų lygmenyse išmoko daug pamokų.
„Ko gero, pateisinu seniai žinomą įsitikinimą, kad primoji kadencija skirta mokymuisi. Teko apsišlifuoti, perprasti sistemos niuansus, kad išsiaiškintumėme kryptį, gautume norimus rezultatus“, – sako dvi kadencijas baigęs dekanas. „Normalu, kad nauja vizija sukelia nepasitenkinimą dėl pokyčių, tačiau tai atlaikius pamažu ateina grąža ir įvertinimas“. Kaip pasakoja dekanas, antrą kartą išrinktas ir gavęs patvirtinimą, kad eina bendruomenei priimtinu keliu, jautėsi daug tvirčiau: „Rezultatai kalbėjo patys už save ir suteikė bendruomenei daugiau pasitikėjimo savo jėgomis“.
„Be abejo, sunkiausia buvo įtikinti žmones nauja ateities vizija, sprendimais ir savo jėgomis. Pavyzdžiui, dėstytojai netikėjo galintys dėstyti anglų kalba, reikėjo laiko priprasti prie darbo dviem kalbomis, tačiau iššūkius įveikėme, kai pradėjome vystyti tarptautinius projektus su partneriais iš užsienio šalių. Jie paklojo pamatus studijų programoms anglų kalba“, – pasakoja doc. dr. Kęstutis Driaunys. Jis tiki, kad komandinis aukštų rezultatų siekimas leido lengviau išgyventi VU valdymo reformą ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemos pertvarką. Svarbu paminėti, kad suplanuotas fakulteto veiklas jau 2014 m. pakoregavo karas Ukrainoje, o 2022-aisiais dėl pandemijos strigo tarptautinių studijų projektų vykdymas.
Savalaikių pokyčių rezultatai – pamatai ateičiai
„Ko gero, svarbiausia, kad fakulteto bendruomenė įgijo daugiau pasitikėjimo savimi. Tai rodo aukšti rezultatai, akademiniai pasiekimai, bendrų projektų, mokslinių tyrimų su kitais VU fakultetais skaičiaus augimas. Imta kartu tobulinti studijų programas, mūsų dėstytojai kviečiami dėstyti ir kituose fakultetuose“, – pasakoja docentas apie augantį tarpdalykiškumo poreikį. Pasak jo, Kauno fakultetas yra vienintelis tikras tarpdalykinis fakultetas ir tai yra jo didžiausias pranašumas konkuruojant dėl gabiausių studentų.
„Šiandien fakultete gimsta unikalūs projektai, tarpkryptiniai moksliniai tyrimai ir studijų programos, suburiančios humanitarinių, socialinių, fizinių ir technologinių (informatikos) mokslų sričių specialistus“, – džiaugiasi K. Driaunys. Jis linki fakultetui plėsti tarpdalykiškumą ir didinti užsienio studentų skaičių fakultete iki 50 proc. „Pastebime, kad Informacijos sistemų ir kibernetinės saugos bei Marketingo technologijų studijų programas renkasi itin motyvuoti, iššūkių nebijantys abiturientai, ko šios sritys ir reikalauja, o tai labai džiugina“, – sako jis.
„Manau, kad 10 metų pokyčiai labiausiai palietė bendruomenę. Atsirado konkretesnių planų, tikslų, atskaitingumo, išaugo ambicijos. Atsižvelgiant į poreikį skaitmenizacijai, išplėstas IT ūkis ir paslaugos, jų lygis, skirtos didelės investicijos infrastruktūrai gerinti, gabiems darbuotojams pritraukti“, – K. Driaunys vardija akivaizdžius ir sunkiau apčiuopiamus fakulteto pasiekimus. Jis pastebi, kad daugiau nei trečdalis fakulteto studentų mokosi studijų programoje Informacijos sistemos ir kibernetinis saugumas, o tai rodo aiškią tendenciją, atliepiančią augantį šios srities specialistų poreikį.
Išgrynintos vertybės skatinančios žingeidumą
„Esu labai patenkintas, kad pavyko suburti stiprią komandą iš darbščių savo srities profesionalų“, – sako jis ir džiaugiasi, kad komanda pernelyg nesikeičia ir pasilieka dirbti su nauju dekanu docentu dr. Giedriumi Romeika. „Vertinu tokį darnų tęstinumą ir kolegų atsidavimą. Ilgalaikiai darbuotojai yra mūsų stiprybė. Iš jų jaunesni kolegos ne tik mokosi sisteminių procesų, bet ir perima vertybes. Įdarbiname nemažai studentų, kurie pajėgūs pagal kompetencijas dirbti dar nebaigę studijų, ypač greitai mokosi ir praturtina komandą naujausiomis žiniomis ir inovatyviu požiūriu“, – pasakoja doc. dr. K. Driaunys.
„Prieš dešimt metų norėjau, kad Vilniaus universitetas Kaune gyvuotų ir klestėtų. Panašu, kad pavyko pasiekti šį tikslą. Be abejo, apetitas auga bevalgant ir norisi daugiau, bet rezultatai jau ir dabar labai džiugina“, – sako buvęs dekanas. „Šiuo metu, ko gero, didžiausias iššūkis – generatyviniai dirbtinio intelekto modeliai. Kaip su jais dirbti, kaip išnaudoti jų potencialą ir integruoti juos į studijų procesą, kaip išvengti grėsmių ir suderinti žinias su akademinės etikos klausimais“, – dalijasi mintimis K. Driaunys. „Laikmetis verčia keisti požiūrį studijas. Kyla klausimas, ko mes mokome? Kritinis mąstymas tampa savaime suprantama kompetencija, auga gebėjimo dirbti komandoje reikšmė, poreikis kūrybiškam mąstymui, prisitaikant prie nestandartinių situacijų“.
Bendruomenę vienija patirtys
„Sakyčiau, kad kiekvienam Kauno fakulteto bendruomenės nariui būtina sudalyvauti ekskursijoje po fakultetą, nes rūsiai, laipteliai ir palėpės palieka unikalius įspūdžius. Bendruomeniškumo jausmą patirti padeda mūsų nauja tradicija „Tempus disputandi“ susitikimai, kur diskutuoti susirenka dėstytojai, studentai ir neakademinis personalas, o „Uosintos“ folklorinės vakaronės pažodžiui įsuka į bendrystės ratą. Ypatingomis patirtimis apdovanoja ir veiklos studentų atstovybėje. Visai naujas fakulteto projektas – krepšinio komanda, kurios kovingumas jau nepaliko abejingų ir žada daug gražių pergalių“, – anot doc. dr. K. Driaunio, šios veiklos gali padėti kiekvienam įsitraukti į bendruomeninį Kauno fakulteto gyvenimą.
Be mokslinių konferencijų ir kultūros renginių, penktąjį dešimtmetį nuvilnijo nemažai įsimintinų Kauno fakulteto bendruomenės telkimo renginių. Vienas tokių – nepamirštamas 50-mečio plaukimas baidarėmis Neries upe iš Vilniaus į Kauną, užsibaigęs įspūdingu saulės laikrodžio šviesos instaliacijos įžiebimu ir koncertu fakulteto kiemelyje. Po šio sėkmingo nuotykio, jei rugsėjo orai palankūs vandens žygiui, studijų metų pradžioje KnF studentai ir dėstytojai mielai leidžiasi baidarėmis Nemunu ar kita Lietuvos upe.