Gruodžio 15 d. Vu KnF Meno vadybos magistrantūros studijų programos studentams kviestinę paskaitą „Kultūros ir meno organizacijų vadyba: iššūkiai ir aktualios kompetencijos“ skaitė Rūta Stepanovaitė – Lietuvos kultūros tarybos (LKT) administracijos vadovė. Ji pristatė savo karjeros kelią nuo VšĮ steigimo, Kauno menininkų namų projektų vadovės iki LKT administracijos vadovės. Apžvelgdama savo darbo patirtį, ji papasakojo apie Lietuvos kultūros sektoriaus ypatumus.
Kultūros sektoriaus statistika
Remiantis LKT atlikto tyrimo „Savivaldybių kultūros indeksas“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje veikė 7 936 kultūros organizacijos, turinčios 51 786 padalinius, sektoriuje dirbo 99 734 žmonės (9,8 proc. visų nefinansinių įmonių samdomų darbuotojų). Dauguma organizacijų telkiasi didžiuosiuose miestuose, kultūros paslaugos nėra tolygiai pasiskirstę regionuose. Sektoriuje dominuoja veiklos, instituciniu ar projektiniu būdu finansuojamos iš valstybės biudžeto. Finansavimą kultūros organizacijų projektams skirsto Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros taryba bei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, nuo 2024 m. performuojamas į Medijų tarybą. Didžiausią dalį šio finansavimo – apie 20 mln. Eur kasmet – paskirsto Lietuvos kultūros taryba (LKT). Aptardama LKT tekantį darbo krūvį Rūta Stepanovaitė pateikė skaičius, kad per 10 LKT gyvavimo metų (2014–2023) LKT kultūros organizacijoms ir menininkams paskirstė apie 200 mln. Eur, įvertino 70 000 paraiškų, finansavo 26 000 kūrybinių sumanymų (37 proc. pateiktų paraiškų). LKT tarybą sudaro pirmininkas ir 10 narių, jiems talkina apie 150–200 ekspertų bei 29 administracijos darbuotojai, kurių darbo apimtis – 36 procesų ir apie 130 rizikų valdymas.
Kultūros tarybos darbo iššūkiai
Kalbėdama apie kultūros tarybos veiklą, R. Stepanovaitė įvardino iškylančius iššūkius. Vienas svarbiausių – netvarios ekspertinės kompetencijos. LKT kasmet gauna apie 6000 paraiškų, kurias turi perskaityti ir vertinti apie 150–200 ekspertų. Remiantis LKT įstatymu, vienas ir tas pats žmogus gali būti LKT ekspertu tik dvi kadencijas iš eilės (4 metus), tad ekspertai santykinai dažnai keičiasi, o ekspertų duomenų bazė nuolat atnaujinama. Deja, nuolatinė ekspertų kaita nėra palanki ekspertinių kompetencijų augimui, nes įsigilinti į LKT programas, gaires, paraiškų vertinimo kriterijus, reikia nemažai laiko. Dar vienas LKT iššūkis – pasitikėjimo tarybos veikla trūkumas. Remiantis 2023 m. apklausomis, LKT kaip organizacija pasitiki 59 proc., o jos priimamais sprendimais – 47 proc. apklausos dalyvių. Kita vertus, kultūros bendruomenė dažnai turi ir nepagrįstų lūkesčių tarybos atžvilgiu, tikisi iš jos tokių veiksmų, kuriuos turėtų daryti kultūros politikos formuotoja – Kultūros ministerija, ir kurie nėra kultūros tarybos kompetencijoje, kadangi taryba yra politiką įgyvendinanti institucija. Su šia funkcija yra susijęs dar vienas LKT atstovės įvardintas iššūkis – netvarus LKT biudžeto modelis. 2021 m. panaikinus Kultūros rėmimo fondą, kurio lėšas skirstė LKT, kiekvienų metų tarybos biudžetas priklauso nuo Kultūros ministerijos sprendimo.
Meno vadybininkui reikalingos kompetencijos
Atsižvelgdama į šiuos kultūros sektoriaus ypatumus ir savo pačios darbo patirtį, LKT vadovė išskyrė svarbiausias, jos požiūriu, kompetencijas ir asmenines savybes, reikalingas meno vadybininko darbui Lietuvos kultūros sektoriuje. Visų pirma, kadangi kultūros sektorius pasižymi projektinių veiklų gausa, kurios atneša nemažą dalį finansavimo, tačiau yra labai nepastovios, dirbantiesiems kultūros srityje – tiek individualiai, tiek įvairiose organizacijose – būtinas atsparumas, gebėjimas susidoroti su nuolatiniais pokyčiais ir jų keliamu stresu. Kita būtina savybė – smalsumas. Smalsumas natūraliai leidžia žmogui nuolat domėtis srities naujovėmis, kintančiomis tendencijomis, auditorijų poreikiais ir pan. Kaip ypač reikalingą kompetenciją kultūros srityje Rūta įvardino skaitmeninių technologijų valdymą. Kultūros sektorius labai imlus skaitmeninėms naujovėms, jos skverbiasi į visas kultūros produktų ir paslaugų vertės grandinės dalis, kinta kūrybos metodai, vadybos ir sklaidos būdai, vartojimas. Lietuvoje jungtis tarp kultūros ir skaitmeninių technologijų kol kas vyksta vangiai dėl silpno finansinio kultūros sektoriaus pajėgumo ir santykinio IT paslaugų brangumo, žiūrint kultūros sektoriaus vadybininkų akimis. Tik nedidelė dalis menininkų ir humanitarų yra pajėgūs įvaldyti skaitmeninius įrankius profesionaliu lygiu, o IT specialistai paprastai neturi motyvacijos dirbti kultūros sektoriuje dėl nepatrauklaus atlyginimo. Dar viena svarbi kompetencija, reikalinga sėkmingam darbui kultūros sektoriuje – gebėjimas įtraukti į savo veiklą vietines organizacijas ir žmones, kurti jiems aktualias paslaugas.
Studentus domino veiklos problematika
Po paskaitos vykusioje diskusijoje, Meno vadybos studentai domėjosi paraiškų teikimo kultūros tarybai ir jų vertinimo klausimais. LKT atstovė pabrėžė, kad dažniausiai pasitaikantis paraiškų trūkumas yra jų nekonkretumas – paraiškose nepateikiami konkretūs numatomų veiklų planai, kofinansavimo susitarimai ir pan. Kiti trūkumai – neatsižvelgiama į finansavimo gaires, nesusipažįstama su visais reikalavimais ir sąlygomis, neatsižvelgiama į LKT veiklos strategines kryptis. Pasak Rūtos Stepanovaitės, teikiant paraiškas svarbu įsigilinti į finansavimo dokumentus, tiksliai planuoti savo projektą, atskleisti jo atitiktį strateginėms LKT kryptims.
Diskusijoje taip pat buvo aptariami ir LKT autonomijos bei nepriklausomybės nuo Kultūros ministerijos klausimai. LKT buvo įsteigta analogiškų organizacijų demokratinėse vakarų šalyse pavyzdžiu, kurių tikslas – užtikrinti depolitizuotą paramą kultūros sektoriui. Jai buvo patikėta administruoti Kultūros rėmimo fondą, kurį tuo metu sudarė 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką bei 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Diskutuojant buvo prisiminta, jog tokiu pačiu principu (lėšomis iš alkoholio bei tabako akcizo pajamų bei lošimų mokesčio) tiek tarpukaryje, tiek atgavus nepriklausomybę po 1990 m., buvo ir tebėra finansuojami kultūros rėmimo fondai Latvijoje ir Estijoje. Estijos „Kultūros kapitalo“ fondas, įsteigtas 1919 m. ir atkurtas 1994 m., yra viešasis juridinis asmuo, turi atskirą biudžetą ir sąskaitas bankuose, nuosavybę, teisę prisiimti įsipareigojimus, sudaryti sandorius, vykdyti komercinę veiklą. Panašiai iki 2004 m. veikė ir Latvijos kultūros fondas ir grįžo prie šio modelio 2022 m. Lietuvos Kultūros rėmimo fondas tuo tarpu, buvo įsteigtas ne kaip juridinis asmuo, o kaip biudžeto programa, taigi nevykdė jokios savarankiškos veiklos, negalėjo sudaryti sandorių, turėti nuosavybę ir pan. Nepaisant to, tokios programos buvimas užtikrino LKT biudžeto pastovumą ir neleido juo manipuliuoti besikeičiančioms vyriausybėms, į fondą grįždavo nepanaudotos lėšos, kurias buvo galima panaudoti kitais metais. 2020 m. Lietuvos konstitucinis teismas (KT) pripažino, kad Fondo įstatymo 3 straipsnis, nustatantis kokia surinkto akcizo ir loterijų mokesčio dalis turi būti pervesta į fondą, prieštarauja vyriausybės konstitucinei teisei siūlyti seimui biudžetą atsižvelgiant į socialinę ir ekonominę šalies situaciją. Vykdant KT sprendimą, kultūros rėmimo fondas buvo panaikintas ir atitinkamai pakeistas LKT įstatymas. Kultūros ministerija šią pertvarką pateikė kaip teigiamą poslinkį nuo kultūros rėmimo prie investavimo į kultūrą, tačiau kultūros bendruomenės požiūriu, taip buvo sunaikintas saugiklis, užtikrinantis LKT autonomiją, potencialiai didėja ir Kultūros ministerijos įtaka nevyriausybinio sektoriaus finansavimo sprendimams.
Diskusijos metu taip pat buvo aptarti Kultūros tarybos ir Mokslo tarybos veiklos panašumai ir skirtumai. Pastebėta, kad per pastaruosius keletą metų LKT padarė didžiulį proveržį kultūros tyrimų srityje, kurie labai aktualūs ir meno vadybos studentams. Visi tyrimai yra viešinami LKT puslapyje https://www.kulturostyrimai.lt/ bei analitinės informacijos bibliotekoje (https://ibiblioteka.lt/metis/news/news-view/69). LKT taip pat viešina susistemintą finansavimo statistiką, kurią galima rasti pagal finansavimo metus, sritis, geografinę projektų vykdymo vietą ir daug kitų rodiklių. Lietuvos mokslo taryba, tuo tarpu, viešina gautų paraiškų, vykdytų ir vykdomų projektų sąvadą, tačiau nepateikia apibendrintos finansavimo statistikos. Pastebėta, kad nors abiejų tarybų skirstomo finansavimo apimtys panašios, LKT susiduria su didesniais iššūkiais dėl nestandartizuotos finansinės dalies, įkainių, tarifų ir pan.
Susitikimą organizavo Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytoja doc. dr. Audronė Rimkutė.