Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto doktorantė Gabija Stanislovaitytė – žmogus, kurio neįmanoma nepastabėti. Ji pasižymi iniciatyvumu, užsidegimu darbui ir tikslinga saviraiška mokslinėse veiklose. Kolegos vertina jos motyvaciją, atsakingumą ir kryptingą tikslų siekimą akademinėje karjeroje ir papildomose, bendruomeninę vertę kuriančiose universiteto veiklose. Gabijos pasiekimai kalba patys už save – 2023 metais vykusioje 18-oje prof. Vlado Gronsko tarptautinėje mokslinėje konferencijoje jos pranešimas pripažintas vienu geriausių.
„Studijos padėjo suprasti, ką norėčiau pasiekti gyvenime, ir suteikė tam reikiamus įrankius. Sustiprėjęs pasitikėjimas savimi, įgyta patirtis, užmegzti ryšiai ir atsivėrusi galimybių gausa – tik keli pavyzdžiai, ką įgijau baigusi bakalauro ir magistro studijas universitete. Galėjau įsigilinti į mane dominančius reiškinius ir patikėti, kad tikrai galiu „pakeisti pasaulį“, jei tik to norėsiu“, – Gabija džiaugiasi savo pasirinkimu ir neabejoja, kad universitetinis išsilavinimas kiekvienam norinčiam suteikia galimybę augti kartu su bendraminčiais.
Anglų kalba atveria daugiau galimybių
„Mano nuomone, studijos anglų kalba šiais laikais yra prasmingesnės dėl šios kalbos tarptautiškumo. Be to, anglų kalba, žvelgiant iš mokslinės, profesinės perspektyvos, yra turtingesnė terminų, o moksliniai darbai, dėl gebančiųjų skaityti šia kalba kiekio, yra kur kas labiau pasiekiami. Nagrinėju pasaulinės reikšmės temas, tad norisi savo moksliniais darbais pasiekti platesnius vandenis“, – įsitikinusi G. Stanislovaitytė, bakalauro studijas baigusi Surėjaus universitete (eng. University of Surrey) Anglijoje.
Rinkdamasi iš visų VU magistrantūros programų, susijusių su vadyba, ypatingu prioritetu Gabija laikė galimybę Lietuvoje studijuoti anglų kalba. „Grįžusi po studijų Didžiojoje Britanijoje supratau, kad kalba, ypač mokslinė, skiriasi, todėl norėjau tęsti studijas taip, kaip man artima ir pažįstama“, – sako ji. Nors studijų anglų kalba esama ne viename VU fakultete, Kauno fakulteto studijų programoje Tarptautinio verslo vadyba dėstomi dalykai jai pasirodė įdomiausi ir labiausiai pritaikomi praktikoje.
„Galbūt tai subjektyvi nuomonė, bet anglų kalba studijų neapsunkino. Priešingai, net paskatino tobulėti, akyviau domėtis užsienio moksliniais darbais ir literatūra“, – sako G. Stanislovaitytė. Pasak jos, net abejojantys savo anglų kalbos įgūdžiais studijose gali įgyti daugiau pasitikėjimo turimomis žiniomis. Ji pabrėžia, kad daugumai studentų ir dėstytojų anglų kalba taip pat yra antroji, todėl visi vieni kitus palaiko, skatina ir padeda, jei pasitaiko sunkumų. Gabija įsitikinusi, kad Lietuvos darbo rinkoje anglų kalbos įgūdžiai yra ypač vertinami, tad studijose įgytas įprotis komunikuoti užsienio kalba palengvina karjeros kelią ateityje. Dar viena priežastis – tarpkultūriškumas, kuris suartina užsienio ir lietuvių studentus, plečia akiratį. „Manau, patirtys, kuriomis dalijomės su kursiokais, yra neįkainojamos“, – sako ji.
Turtina skirtingi požiūrio taškai
„Akademinė kultūra Didžiosios Britanijos ir Lietuvos universitetuose labai skiriasi. Vienas man reikšmingiausių skirtumų – bendravimo kultūra tarp studentų ir dėstytojų“, – pastebi Gabija, paprašyta palyginti studijas užsienyje ir Lietuvoje. Pasak jos, Lietuvoje tarp dėstytojų ir studentų dar juntama atskirtis, kai bendravimas išskirtinai oficialus, o pagarba – paviršutiniška/formali. Jos patirtis rodo, kad Didžiojoje Britanijoje ši atskirtis beveik nejuntama, o bendravimas –šiltesnis. „Studentai ir dėstytojai yra vienos universiteto bendruomenės dalis, tad dažnai leidžia laiką kartu. Per renginius ar pertraukų metu dėstytojai kviečiasi studentus aptarti iškilusius klausimus arba esamas aktualijas“, – patirtimi dalijasi G. Stanislovaitytė.
Doktorantė šiemet pati tapo dėstytoja ir prisipažįsta, kad dirbti su studentais, kurie vos du tris metus jaunesni, nelengva, tačiau poreikis dalytis ekspertinėmis žiniomis – didžiulis: „Žinoma, pradžia sudėtinga, pasiruošimas paskaitoms užtrunka, dar trūksta užtikrintumo, tačiau tie studentai, kurie įsitraukia į studijų procesą, atperka viską“, –sako ji. Visgi, G. Stanislovaitytė mano, kad jaunas amžius – privalumas, leidžiantis geriau suprasti studentų gyvenimo realijas, o ir kilus akademinių klausimų jaunam žmogui drąsiau kreiptis pagalbos į mokslo pasaulyje pripažintus ekspertus, kurie taip pat ir kolegos. „Didelė garbė bendrauti ir bendradarbiauti su tokiais savo srities lyderiais kaip, pavyzdžiui, vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Štreimikienė ir kiti, kurių moksliniai tyrimai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – sako save akademinėje karjeroje atradusi jaunoji mokslininkė.
„Manau, svarbu pabrėžti, kad dėl savo išskirtinumo Kauno fakulteto bendruomenė turi glaudesnį tarpusavio ryšį. Smagu, kad, nors ir yra daug skirtingų studijų krypčių ir du atskiri institutai, visi vieni kitus pažįsta, vieni kitiems padeda ir yra labai draugiškai nusiteikę studentų atžvilgiu“, – pabrėžia ji, jau galėdama vertinti situaciją iš abiejų perspektyvų.
Atstovavimas studentams būtinas siekiant sisteminių pokyčių
Studijuodama bakalaurą Surėjaus universitete (eng. University of Surrey) G. Stanislovaitytė buvo dvejiems metams išrinkta lietuvių bendruomenės prezidente. „Ši pozicija man leido tikslingai atstovauti lietuvių nuomonę, didinti tarpkultūriškumą, į veiklas įtraukti naujus studentus“, – džiaugiasi ji ir pasakoja, kad tai padėjo atrasti motyvaciją ir kūrybiškai siekti užsibrėžtų tikslų. O besimokydama VU Kauno fakultete Tarptautinio verslo vadybos (anglų k.) magistrantūroje Gabija Stanislovaitytė buvo grupės seniūne, SPK studentų atstove, o paskutiniais magistrantūros metais priklausė ir VU KnF tarybai. Pasak jos, ši patirtis leido įsigilinti į Vilniaus universiteto struktūrą, geriau suprasti keliamus tikslus ir prisidėti prie tikslingo studijų kokybės gerinimo.
„Ko gero, nesuklysiu sakydama, kad turime turbūt geriausią ir aktyviausią studentų atstovybę visame Vilniaus universitete. Jau net dvi fakulteto SA pirmininkės yra perėmusios vadovavimą viso universiteto studentų atstovybei. Tai parodo, kokie užsidegę ir pokyčiams pasiruošę studentai čia studijuoja,“ – didžiuojasi Gabija ir pamini asmeniškai pažįstamas studentes – nuo 2023-ųjų pavasario prezidentės pareigas einančią Lijaną Savickienę ir jai pareigas perdavusią Nedą Žutautaitę.
„Man pasisekė, kad dėstytojai mane pastebėjo ir rekomendavo studentų atstovybei. Kai pradėjau studijuoti, nelabai žinojau, kokios esama sistemos ir kaip ji veikia, tad džiaugiuosi, kad turėjau savo rate žmonių, kurie mane įtraukė ir kvietė prisidėti prie įvairiausių komitetų. Magistrantūros studijose stengiausi kuo labiau įsitraukti į akademinę bendruomenę“, – pasakoja ji. Nors dabar sunku patikėti, Gabija prisipažįsta, kad eidama studentų atstovės pareigas VU KNF taryboje labai bijojo siūlyti idėjas ir aktyviau įsitraukti, nes manė, kad studentų niekas nesiklausys. „Džiaugiuosi, kad tokios stigmos nėra ir sulaukiau didelio palaikymo ir iš akademinių reikalų prodekanės, ir kitų dėstytojų, kurie nuoširdžiai išklausė mano nuomones“, – ji teigia labiausiai norėjusi perduoti savo parsivežtas gerąsias patirtis ir pagerinti sąlygas studentams KNF. G. Stanisovaitytė nedvejodama prisijungė ir prie VU doktorantų darbo grupės ir tikisi, kad darbai bus įprasminti, pavyks daug pasiekti ne tik studentų, bet ir universiteto, mokslo naudai.
Akademinė bendruomenė – palanki terpė augimui
„Vilniaus universitetas man suteikė galimybę iš naujo pamilti mokslą ir suprasti, kiek daug gero galima nuveikti. Garbė studijuoti ten, kur studentams atveriamos plačios galimybės. Smagu augti kartu su universiteto bendruomene, stebėti mokslinės sklaidos ir praktinės studijų veiklos tobulėjimą. Nors universitete gajos ilgaamžės tradicijos, jis išlieka inovatyvus. Svarbiausia, kad labai daug daroma dėl studentų, tad kiekvienas jaučiasi šio privilegijuotųjų klubo dalimi“, – sako G. Stanislovaitytė.
Ji džiaugiasi, kad magistrantūros studijos pagilino jau turimas žinias ir atvėrė karjeros galimybes: „Bakalauro studijos dažnai būna arba labai plačios, arba labai koncentruotos į vieną dalyką, tad magistrantūros studijos padeda išspręsti šią problemą, pamatyti save platesniame kontekste. Magistrantūroje buvo koncentruojamasi į teorijos pritaikymą realiame gyvenime, ko, manau, dažnai pritrūksta bakalauro studijose“, – dalijasi nuoseklių studijų patirtimi G. Stanislovaitytė.
„Doktorantūros studijos yra labai individualios, tad kiekviena pažintis su kitu mokslininku yra labai svarbi. Tikiuosi
įveikti visus šių studijų keliamus sunkumus, toliau kartu su kitais bendraminčiais sėkmingai siekti geresnės studijų kokybės Vilniaus universitete. Mano disertacijos tema susijusi su perėjimu į mažanglės ekonomikos veiksnių miškų sektoriui vertinimu“, - sako Gabija. Būtent ši tema buvo įvertinta 18-oje prof. Vlado Gronsko tarptautinėje mokslinėje konferencijoje kaip viena geriausių.
„Aukštųjų mokyklų mugėje 2023“ Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotoje viešoje diskusijoje „Visi keliai atviri. Kurį pasirinkti? Atsakymai į svarbiausius abiturientų klausimus“ Gabija Stanislovaitytė dalyvavo su tuomentine švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždiniene, švietimo, mokslo ir sporto viceministru Ramūnu Skaudžiumi, brandos egzaminus organizuojančios Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonyte, Valstybinio studijų fondo direktoriumi Ernestu Jasaičiu ir Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ komunikacijos vadovė Rūta Pukene.