Vasario mėn. 22–25 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksta 24-oji Vilniaus knygų mugė – didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse ir vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinių renginių. Šių metų Vilniaus knygų mugės tema – „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“. Vilniaus universiteto leidykla visus skaitančiuosius ir rašančiuosius kviečia užsukti į 3.01 stendą (3 salė) ir dalyvauti VU leidyklos autorių knygų pristatymuose. Vienas jų – Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkės dr. Egidijos Ramanauskaitės knygos „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“ pristatymas.

Pristatydama knygą autorė kvietė padiskutuoti su humanitarinių mokslų daktare Rasa Račiūnaite-Paužuoliene, filosofijos mokslų daktare Jūrate Černevičiūte, etnologu Žilvyčiu Šakniu ir Kauno hipių grupės „Company“ dalyviais.

Spaustuvės dažais dar kvepiančioje monografijoje analizuojami sovietmečio Kauno hipių grupės „Company“ atsiradimo ir tapatybės formavimosi veiksniai (1966–1972 m.), atskleidę platesnius alternatyviosios laikmečio kultūros procesus, aptariamas grupės poveikis socialinei aplinkai. „Tyrime taikyta tarpdalykinė metodologija, integruojanti etnologijos, antropologijos ir matematinius metodus“, – pasakoja dr. Egidija Ramanauskaitė.

Knygoje analizuojama Vakarų roko muzikos ir hipių subkultūros įtaka Lietuvos jaunimui, atskleidžiamos grupės „Company“ atsiradimo priežastys, susijusios su Vakarų roko muzikos ir subkultūros naujovėmis, socialine aplinka ir vieta, kurioje būrėsi bendraamžių grupės. Analizuojant grupei reikšmingus įvykius atskleidžiama jos dalyvių pasaulėvokos kaita nuo hipiškos gyvensenos kūrimo iki įsitraukimo į pavojingą antisovietinę veiklą. Aptariama grupės dalyvių subkultūrinės tapatybės raiška per jų meninę kūrybą, ypač poeziją, analizuojama neformalios organizacijos įtaka grupės tapatybei.

„Taikant matematinį modeliavimą atskleidžiama, kad tyrinėtos grupės kūrybiškumas ir veikla labiau priklauso nuo jos dalyvių subkultūrinės patirties, negu nuo esamos sovietinės aplinkos (KGB, švietimo institucijų, sovietiškai nusiteikusio jaunimo ir kt.) įtakos“, – sako autorė. Pasak jos, ši savybė paaiškina grupės rezistencinę būseną, susijusią su gebėjimu pasipriešinti sovietinės aplinkos spaudimui.

Aptariant platesnius socialinius procesus įžvelgtas netiesioginis hipiavusio jaunimo poveikis sovietinei aplinkai. „Šis poveikis atsiranda, kai hipiuojančio jaunimo įkvėptos asmens ir kūrybos laisvės idėjos ir roko muzika plinta tarp kitų bendraamžių ir suaugusiųjų visuomenėje. Plečiantis antisovietinėms vertybėms sovietinė aplinka praranda įtaką“, – aiškina E. Ramanauskaitė. Monografijos išvadose pateikiamas dinaminis požiūris į subkultūrinės tapatybės sampratą, atskleidžiama tyrimo rezultatų reikšmė dabarties visuomenės procesų pažinimui.

Knygą „Kauno hipiai. Tapatybės paieškos 1966–1972“ įsigyti galite Vilniaus knygų mugėje, o vėliau ir Vilniaus universiteto leidykloje.