Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto mokslininkų grupės „Kultūra ir skaitmeninė humanitarika“ mokslo darbuotoja dr. Aušra Kairaitytė-Užupė sausio pabaigoje–vasario pradžioje dalyvavo Leideno universiteto (Nyderlandai) žiemos mokymų savaitėje Nyderlanduose pagal Vilniaus universiteto programą „Erasmus+“. Vizito metu mokslininkė susipažino su Leideno universiteto Skaitmeninės laboratorijos veikla, lankėsi Skaitmeninės humanitarikos pilotinių projektų simpoziume, dalyvavo skaitmeninių įgūdžių dirbtuvėse.

Kelionė patvirtino mokslininkės nuomonę, kad humanitarinių, socialinių mokslų ir menų disciplinas su informacinėmis technologijomis susiejanti skaitmeninė humanitarika tampa tik svarbesnė. Spartus technologijų tobulėjimas siūlo vis daugiau naujų galimybių metodų, padedančių apdoroti duomenis ir kelti naujus tyrimų klausimus, pritaikymui, vis aktualesni tampa žmogaus ir technologijų sąveikos keliami iššūkiai.

„Leideno universiteto Skaitmeninės humanitarikos centro Skaitmeninės laboratorijos organizuotose skaitmeninių įgūdžių dirbtuvėse Leideno universiteto dėstytojai ir studentai, galėjo išbandyti lengvai valdomus atviro kodo įrankius, suteikiančius galimybę atlikti įvairias užduotis, pavyzdžiui, kurti leidinius, tinklapius, tinklalaides, žemėlapius, atlikti teksto analizę“, – pasakoja dr. A. Kairaitytė-Užupė, labiausiai sudominta „Quarto“ atvirojo kodo mokslinės ir techninės leidybos sistemos galimybių ir lengvai perprantamo naudojimo principo. Šiuo įrankiu galima kurti ir publikuoti puikios kokybės straipsnius, svetaines, pranešimų, paskaitų skaidres ar net knygas įvairiais formatais, o pagrindiniame dokumente, atlikus reikiamus pataisymus, atnaujinti skirtingų formatų publikacijas vos vieno mygtuko paspaudimu. Pasak jos, praktiniuose mokymuose išbandyti įrankiai pagilino skirtingų mokslo sričių tyrėjų žinias ir pagerino turimus įgūdžius.

„Žiemos mokymų savaitės metu nemažai dėmesio buvo skirta ir diskusijai, kaip dirbtinis intelektas galėtų palengvinti mokymo(si) procesą, kokie iššūkiai slypi neatsakingai naudojantis ChatGPT galimybėmis“, – sako ji, įsitikinusi, kad dirbtinis intelektas galėtų būti puikus pagalbininkas studijų ir dėstymo procese, galintis pasiūlyti naujų, kūrybiškų idėjų, padėti spręsti iškilusias problemas. „Vis dėlto labai svarbu mokėti tinkamai pateikti užklausas ir labai atidžiai vertinti sugeneruotus atsakymus. Dirbtinio intelekto kalbos pasižymi tendencija kurti išgalvotus, realybėje neegzistuojančius faktus. Pavyzdžiui, nereikėtų jo naudoti ir kaip teksto rašymo priemonės, nes kyla plagiato grėsmė“, – pasakoja mokslininkė.

Mokymuose taip pat priminta, kad bendraujant su dirbtinio intelekto pokalbių asistentais derėtų vengti pateikti jautrius, asmeninius ar kitus reikšmingus duomenis, kurie neturėtų patekti į viešą erdvę. Nors dirbtinio intelekto kūrėjai skelbia privatumo politikos sąlygas, šiuo metu išlieka nežinomos jų kaupimo ir panaudojimo galimybės. „Dirbtinio intelekto panaudojimas studijų procese yra neišvengiamas, todėl diskusijų metu buvo svarstoma ir galima tokio proceso tvarka, pavyzdžiui, skelbiant publikacijas, rašant baigiamuosius darbus, atliekant kitas su studijomis susijusias užduotis. Pavyzdžiui, siekiant naudotis DI sugeneruota informacija, būtina nurodyti, kokiu kalbos modeliu naudotasi, o jo suteiktų atsakymų nepateikti kaip savo originalių minčių“, – akcentuoja dr. A. Kairaitytė-Užupė.

Pasak mokslininkės, toks skaitmeninės humanitarikos projektų pristatymas atskleidė dar didesnę tyrinėjamų temų ir skaitmeninių metodų pritaikymo įvairovę. „Nedidelės apimties tyrimuose parodytos teksto analizės, virtualios realybės, 3D spausdinimo ir nuskaitymo, žemėlapių sudarymo programų taikymo galimybės ir perspektyvos. Analizuoti trumpųjų teksto žinučių autorystės nustatymo klausimai kriminologijoje, pristatyti virtualios realybės scenarijai, galintys padėti mokytis kalbų. Įdomūs projekto, nagrinėjusio antkapių epigramų tekstus rezultatai, atskleidę graikų ir romėnų moterų ir vyrų mobilumo mastą“, – dalijasi tyrėja. Šio tyrimo metu skaitmeninėmis duomenų vizualizavimo priemonėmis sudarytais žemėlapiais papildyti tradiciniais kokybinės ir tekstų analizės metodais gauti rezultatai ir atskleistos tolimesnių tyrimų perspektyvos. Pilotinių projektų simpoziume aptartos muziejinių meno vertybių 3D spausdinimo, 3D nuskaitymo privalumai ir trūkumai, vietinių Meksikos kultūrinių grupių neigiamas požiūris į skaitmeninių technologijų pritaikymo procesus. „Pastarasis projekto pavyzdys parodė, kaip yra svarbu ne tik suprasti ir taikyti skaitmenines technologijas, bet ir išmanyti skirtingų kultūrų pasaulėžiūrą, gyventojų vertybes“, – sako Skaitmeninės humanitarikos pilotinių projektų simpoziume su įdomiais mokslininkų atliktais tyrimais susipažinusi VU KNF atstovė.

Vizito metu susipažinta ir su Leideno universiteto skaitmeninės humanitarikos centro Skaitmeninės laboratorijos veikla – universiteto dėstytojai, studentai turi galimybę jiems patogiu metu apsilankyti ir pasinaudoti ten esančia įranga, ją pritaikyti tyrimuose, eksperimentuoti, pasikonsultuoti.

Išvykos metu užmegzti ryšiai, mokymų metu įgyti įgūdžiai leido ne tik ir pagilinti profesines žinias, bet ir susipažinti su universiteto aplinka, vietine kultūra, pasisemti naujų idėjų ir gerų emocijų.