Informatikos ir ryšių departamente prie LR Vidaus reikalų ministerijos organizuotas forumas „ES skaitmeninės tapatybės dėklė: iššūkiai ir galimybės Lietuvai“. Tai pirmasis toks renginys Lietuvoje, subūręs viešojo ir privataus sektoriaus atstovus. VU Kauno fakultetui atstovavo Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto partnerystės docentas Audrius Ramoška bei VU KNF studijų programos Finansų technologijos pirmininkas doc. dr. Saulius Masteika.
Europos Parlamentui įteisinus ES skaitmeninę tapatybę, ne tik visam viešajam sektoriui, bet ir pagrindiniams reguliuojamiems verslo sektoriams – transporto, energetikos, finansų, telekomunikacijų ir kitiems – imta taikyti prievolė teikiant paslaugas nacionaliniu ar tarpvalstybiniu lygiu savo IT sistemose priimti ES skaitmeninės tapatybės dėklę kaip asmens tapatybės patvirtinimo ir duomenų dalinimosi priemonę. Universiteto vaidmuo gyvybiškai svarbus, nes būtina atliepti augantį šios srities specialistų poreikį. „Jau keli metai iš eilės VU Kauno fakultete FinTech magistro studijų programoje rengiami šias inovacines technologijas išmanantys specialistai, dėstoma atskira disciplina – Skaitmeninės tapatybės reglamentavimas ir technologiniai sprendimai“, - pasakoja doc. dr. Saulius Masteika ir pritaria kolegoms – norint Lietuvoje įgyvendinti šį revoliucinį proveržį ES skaitmenizavimo istorijoje, reikalingas bendras tarpinstitucinis darbas ir koordinavimas, politinė valia ir finansavimas, visų suinteresuotų šalių aktyvus įsitraukimas ir dalyvavimas.
Pagal naują eIDAS2 reglamentą, ES valstybės narės turi apie 3 metus pasirengti rinkai pateikti savo nacionalines dėkles. Tad kitame etape lauks dėklės sukūrimo darbai ir teisinės bazės pakeitimai. Daugiau nei dešimt rolių, susijusių su dėklės ekosistema, turės būti sukurtos arba deleguotos (priskirtos) valdžios institucijoms, siekiant užtikrinti valdymą ir saugumą. Lietuvoje jau kuriamas nacionalinės dėklės modelis, kuris kitais metais bus išbandytas testuojant skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą valstybiniu ir tarpvalstybiniu lygiu.
Audrius Ramoška, VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto partnerystės docentas, pabrėžė, jog Lietuvai privalu investuoti į skaitmeninės tapatybės dėklę, nes „McKinsey Global Institute“ tyrimų duomenimis, šalys, įdiegiančios skaitmeninį ID, iki 2030 m. galėtų padidinti savo BVP nuo 3 iki 13 procentų.
Forume pristatyta ir kitų šalių geroji patirtis. Suomijos atstovai pristatė savo skaitmeninės dėklės pavyzdį, Lenkijos atstovė – skaitmeninį vairuotojo pažymėjimą. Ukrainos atstovai pristatė e-valdžios paslaugų sistemą DIA – daugiau nei 20 mln. Ukrainos gyventojų jau ne vienerius metus šalyje naudojasi skaitmeninio paso, skaitmeninio vairuotojo pažymėjimo ir dar 17 kitų skaitmeninių dokumentų privalumais.
ES skaitmeninės tapatybės dėklė suteiks galimybę europiečiams naudotis skaitmeninėmis paslaugomis bet kurioje valstybėje narėje. Tai pagerins verslo sandorių, sudarytų el. būdu tarp skirtingų šalių verslo subjektų, galimybes, skatins verslo inovacijas ir prisidės prie bendro ekonomikos augimo. Ši naujovė taip pat stiprins piliečių pasitikėjimą jų asmeninių duomenų saugumu skaitmeninėje erdvėje.