Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos Marketingas ir pardavimų vadyba antro kurso magistrantai ir dėstytojai kasmet kviečia bendradarbiauti smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmones. Studentai, pasitelkdami studijų metu įgytas žinias, siūlo įmonės prekės ženklo tobulinimo planą. „Miella vyninė“ nagrinėtinu pavyzdžiu šiemet pasirinkta dėl verslo specifikos atitikimo ir nacionalinių apdovanojimų.
Vos gavus linceciją, 2022 metais Lietuviško vyno čempionate „Miella vyninė“ pelnė tris bronzos ir vieną sidabro medalį, o 2 vynai pripažinti geriausiais savo kategorijoje. 2023 metais Lietuviško vyno čempionate „Miella vyninė“ pelnė du bronzos medalius, o vienas iš vynų pripažintas geriausiu savo kategorijoje. Į Tautinio paveldo sąrašą įtraukti 6 vyno receptai. Vyndariai dažnai dalyvauja įvairiuose vyno kultūrai skirtuose renginiuose, parodose ir mugėse siekdami sugriauti stereotipus apie lietuvišką vyną. „Kartais užtenka tik paragauti ir žmonės sako supratę, ką reiškia mažųjų gamintojų vynai, – sako vyndarys Marijus Jakinevičius. – Tikime, kad ateityje atsiras ir daugiau teisėtų vyndarių. Galimybių tikrai yra, nes vartotojai vis rečiau perka stipriuosius gėrimus, dažniau renkasi vyną ir atranda malonumą juo mėgautis.“
„Šiandien teisėtų lietuviškų vyndarių yra mažai. Vyndarių namudininkų yra kur kas daugiau, tad linkime jiems vieną dieną išdrįsti imtis šio verslo teisėtai ir puoselėti lietuviško vyno kultūrą“, – sako amatininkas. Lietuvos nacionalinėje Vyndarių Asociacijoje šiuo metu yra 49 nariai, o Lietuvos Vyndarių Asociacijoje – 28. Vis dėlto alkoholio produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, gamybos licencija 1998–2024 m. išduota 26 objektams. 16 iš jų – mažieji vyndariai.
Romantiško verslo specifika: neaiškūs ribojimai ir galimos baudos
„Nežinantiems gali pasirodyti, kad įkurti tokį verslą – vieni juokai, – sako Marijus Jakinevičius, kuris su svainiu Irmantu Adamoniu ėmėsi pildyti savo šeimos svajonę. – Nors įmonė nedidelė, privalėjome atitikti reikalavimus, keliamus didelėms alkoholinių gėrimų gamykloms.“ Tai pirmasis įteisintas vyndarystės verslas Pietų Lietuvoje (Alovės seniūnijoje, Alytaus raj.), tad pirmas atvejis ir visoms kontrolės tarnyboms Alytuje. „Nei aš, nei jie nežinojome, ar viską darome gerai“, – šypsosi pašnekovas ir prisipažįsta, kad dalis vyndarystės verslo niuansų iki šiol nėra aiškūs, tad būtina nuolat būti atidžiam, sekti valdžios sprendimus, įstatymų išaiškinimus. Versle padeda Marijaus išsilavinimas ir profesinės žinios finansų srityje, o labiausiai motyvuoja darbas su pačiais brangiausiais ir galimybė dalytis savo aistra. „Stengiamės kurti ir eiti savo keliu, tad sunkumai tik padeda tobulėti, – sako jis. – Nesame verslo naujokai, tad dirbdami pritaikėme sukauptą patirtį ir mokslines teorijas. Studentai savo darbe atrado reikiamus aspektus ir juos aprašė. Vieni pastebėjimai praplėtė akiratį, kiti padėjo įsitikinti, kad priėmėme teisingus sprendimus.“
Karantinas – atradimų metas
„Ne vienerius metus atrodė, kad gyvenime kažko trūksta. Norėjosi ne tik kitiems patarti finansiniais, verslo plėtros klausimais, bet ir pačiam ko nors imtis. COVID-19 pandemijos laikotarpis man tapo atradimų metais – mūsų namuose prasidėjo vyno gaminimo bandymai“, – pasakoja Marijus Jakinevičius. Romantišką svajonę atidaryti vyndarystės verslą pavyko įgyvendinti subūrus visą šeimą – vaikus, tėvus ir giminaičius.
„Esame viena didelė šeima“, – sako M. Jakinevičiaus, o verslo įkūrimo istoriją ir etiketėse naudojamą vyninės logotipo legendą išgirdę klientai žavisi, kaip puikiai praverčia šeiminiai ryšiai. Pasak jo, jau pats įmonės pavadinimas „Miella“ kelia teigiamas emocijas, nes ir lietuviškas žodis miela turi teigiamą asociaciją. Jis susideda iš šeimos vardų pirmųjų raidžių, o iš jų gaunamas logotipas, kurį pasukus galima matyti taurę, kuri simbolizuoja tai, kas gaminama.
Šeimos tradicija iš kartos į kartą
„Mūsų šeimos vyndarystės tradicijos tęsiasi daugiau nei 100 m. Su sese vyno gaminimo meno išmokome iš savo močiutės Onos, sužinome, kad senosios antaninės obelys sode skirtos vyno gamybai. Su pasididžiavimu saugome šeimos receptus“, – pasakoja Marijus. „Pritariame studentų pastebėjimui, kad tautiniai motyvai reikšmingi lietuviškai produkcijai ir tiktų mūsų produktų reprezentacijai. Juos naudojame etiketėse vynų, kurie turi tautinio paveldo sertifikatą, – komentuoja vyndarys. – Kitose etiketėse perteikiama šeimos istorija ir jose nenorime vaizduoti pilių, dvarų ar kažko, kas nėra susiję nei su mumis, nei mūsų istorija. Kaip lietuviškumo simbolį pasirinkome Nemuno kilpas, kurios vienija dvi šeimas. Prie šių kilpų įsikūrusi mūsų vyninė, tai laikome savo istorija.“ Nuo 2022 metų šeima augina jauną 5 tūkst., vynmedžių vynuogyną, tad ateityje ketina rinkai pasiūlyti ir vynuogių vyno, bet neatsisakys ir vaisių, uogų vynų. „Vaisių, uogų vynas yra lietuviška tradicija, kurią mes išlaikome. Ir jie tikrai labai patinka lietuviškam vartotojui“, – sako vyndarys.
M. Jakinevičius pasakoja, kad didelė darbo su alkoholiu dalis – edukacinė. Norint suprasti vyndarystę labai svarbu susipažinti su amatu, gamybos metodais, produktų įvairove ir kokybiniais rodikliais: „Kviečiame atrasti savo skonį ir nebijoti jį pažinti. Dabar labai madinga mėgti sausą vyną, bet žmonės skirtingi ir atranda skirtingus vynus – vieniems patinka sausi vynai, kitiems saldesni. Nėra vieno teisingo pasirinkimo.“
Komunikacija reikalauja išskirtinio atidumo
„Paisome šiuo metu galiojančio griežto teisinio reglamento ir reklamos ribojimų alkoholiniams gėrimams, tad verslui nenaudojame šiuo metu taip populiaraus komunikacijos įrankio – „Facebook“ paskyros“, – aiškina M. Jakinevičius, komentuodamas studentų pasiūlymą stiprinti komunikaciją socialiniuose tinkluose. Pasak jo, labai sudėtinga kurti turinį apie tokį produktą, tad ieškant sprendimų buvo pasirinkta „Instagram“ platforma, kurioje komunikuojama apie amato specifiką, vynuogyno plėtros ar produkcijos gamybos procesus. „Oficialioje mūsų vyninės svetainėje, dėl įstatyminės tvarkos, reikia patvirtinti vartotojo amžių. Ten esančiame tinklaraštyje stengiamės patalpinti visą informaciją, kuri apie mus publikuojama spaudoje. Ateityje turime planų dalytis vyno ir maisto deriniais, kita informacija, naudinga mūsų auditorijai. O jei keisis įstatymai, tikimės publikuoti turinį ir „Facebook“ platformoje“, – neabejoja M Jakinevičius, pastebėjęs, kad, Lietuvai tapus oficialia vynuogių auginimo šalimi, atsirado daugiau entuziastų, pakilo konkurencija produktui, kurį galima pasigaminti ir namuose. Jis įsitikinęs, kad istorija, papasakota iš pirmų lūpų, yra pati nuoširdžiausia ir labiausiai paveiki, tad vyno gamintojai yra geriausi srities nuomonės formuotojai, ir versluose vis dažniau taikoma praktika reklamai samdyti žinomus žmones čia tiesiog netinka.
VU Kauno fakulteto docentas Giedrius Romeika pastebi, kad darbas su negatyvios paklausos (angl. Unwholesome Demand) prekių ženklais, kaip alkoholio, tabako gaminiai, yra išskirtinis. Jis reikalauja atidumo, siekiant išvengti teisinių, politinių ribojimų (teisės aktų, įstatymų) pažeidimo, kūrybiškumo, norint veiksmingai pasinaudoti ribotu rėmimo priemonių arsenalu. Vis dėlto tokie produktai nėra uždrausti ar nelegalūs, o juos gaminantys verslininkai sumoka sąlyginai daugiau mokesčių į šalies biudžetą. Tinkamam, socialiai atsakingam tokių prekės ženklų valdymui labai praverčia platus akiratis, kritinis mąstymas, įgyti dėl kokybiško išsilavinimo.
„Vilniaus universitetas – ne tik aukštojo mokslo institucija, skirta studentams. Tai atvira organizacija, orientuota domėtis visuomenėje vykstančiais procesais ir pokyčiais, skatinanti savo ugdytinius bendradarbiauti su verslu, pasidalyti žiniomis siekiant išanalizuoti ir pateikti įmonės prekės ženklo tobulinimo planą mainais į įmonės geranorišką, atvirą komunikaciją bei galimybę pasidalyti patirtimi, įgyta versle. Leisiu sau kiek pašmaikštauti, kad Marketingas ir pardavimų vadyba studijų programą, vykdomą Kauno fakultete jau daugiau nei 25-erius metus, galima palyginti su brandžiu, išlaikytu vynu, tad bendradarbiavimas su „Miella vyninė“ prekės ženklu yra ne tik naudingas, bet ir simboliškas“, – sako VU KnF dėstytojas doc. dr. Giedrius Romeika, kuruojantis šį projektą.
Registracijos formą ir daugiau informacijos apie konkursą rasite ČIA.