„Studijuodamas išsamiau sužinojau apie pasitelkiamas IT priemones, darbo ypatybes ir vis besiplečiančias karjeros galimybes, kurios, galima sakyti, leidžia susikurti savo svajonių darbo vietą“, – sako antrakursis VU KNF Informacijos sistemos ir kibernetinės saugos studentas Adris Čypas. Jis ir Kauno fakulteto dėstytojas doc. dr. Kęstutis Driaunys dalijasi mintimis apie kibernetinės saugos specialisto darbą ir profesines perspektyvas Lietuvoje ir užsienyje.

Kibernetinio saugumo industrija yra viena sparčiausiai augančių darbo rinkoje. Remiantis kibernetinio saugumo profesionalų organizacijos „(ISC)²“ duomenimis, specialistų poreikis šiemet – daugiau nei 3 mln. Vis dėlto visuomenės supratimas apie šią perspektyvią ir gerai apmokamą profesiją vis dar apipintas mitais. Kompiuteriniam raštingumui tapus ypač reikšminga kompetencija rinkoje auga asmeninių savybių, specifinių sričių išmanymo ir tarpdisciplininio išsilavinimo vertė.

Informacijos sistemų inžinerija – išmanios organizacijos smegenys

„Paprastai IT specialisto darbas suvokiamas kaip organizacijai reikalingų informacijos srautų analizavimas ir formalizavimas, technologiškai pagrįstas informacinių technologijų diegimas, gebėjimas projektuoti, kurti instrumentus, eksploatuoti ir profesionaliai įvertinti saugias informacijos sistemas, teikti paramą informacinių technologijų vartotojams ir juos mokyti. Džiugu, kad visuomenė vis aiškiau supranta, kad toks specialistas gyvybiškai svarbus šiuolaikiniame pasaulyje“, – pasakoja Kauno fakulteto dėstytojas doc. dr. Kęstutis Driaunys.

„Sritis ypatingai lanksti, žinios – plačiai pritaikomos. Dabar palankus metas ir tiems, kurie puikiai vykdo pavestas užduotis, nurodymus, ir tiems, kurie drąsiai prisiima atsakomybę, mieliau dirba savarankiškai, siekia laisvo darbo grafiko, galimybės dirbti iš bet kur“, – sako dėstytojas. Pasak jo, karjeros galimybės įvairuoja nuo labiau techninių programavimo ir informacijos saugumo inžinerijos darbų iki mažiau grynojo programavimo reikalaujančių IT projektų, susijusių su rizikų valdymu ar analize.

Kibernetinio saugumo pareigūnas – ateities herojus

Kompanijos „Surfshark“ skaitmeninio gyvenimo kokybės indeksas (angl. Digital Quality of Life Index – DQLI) rodo, kad Lietuva pagal kibernetinį saugumą 2022 m. buvo vienuolikta pasaulyje. Tai byloja ir apie aukštą mūsų šalyje ugdomų ir dirbančių specialistų kvalifikaciją. Vis dėlto kibernetinio saugumo pareigūno įvaizdis vis dar miglotas ir apipintas legendomis.

„Realybėje kibernetiniai „geriečiai“ ir „blogiečiai“ gali atrodyti kaip paprasti piliečiai, nes jų „super galia“ – noras ir gebėjimas pasinaudoti technologijų suteikiamomis galimybėmis, – aiškina K. Driaunys ir pabrėžia, kad ypač reikšmingi yra socialiniai įgūdžiai. – Kibernetinio saugumo iššūkiu tampa ir psichologinės manipuliacijos forma – socialinė inžinerija. Siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ją būtina išmanyti.“

„Raštingumas, užsienio kalbų, politikos, ekonomikos temų išmanymas, net etiketo žinojimas gali praversti tam tikrose situacijose, kai reikia pelnyti pasitikėjimą“, – sako docentas. Anot jo, šioje srityje vis svarbiau tampa nepriekaištinga reputacija ir socialinis pripažinimas.

Studijos – lengvas, racionalus pasirinkimas

Nors stereotipiškai manoma, kad informatikams būdingas polinkis į intravertiškumą, VU informatikos studentas A. Čypas įrodo esant priešingai. Jis ne tik nepaiso šio įsitikinimo, bet ir puikiai derina kūrybingumą ir intuityvumą su racionaliu mąstymu.

„Kaip muzikoje – yra natos, instrumentai, standartai ir nusistovėjusios taisyklės. Belieka tai kūrybingai pritaikyti. Taip ir IT specialistas sprendžia užduotis naudodamasis IT priemonėmis“, – sako antrakursis pasakodamas, kad jo sprendimas pasirinkti informatikos studijas buvo lengvas, tačiau gerai apgalvotas, nes konkuravo su kita jo aistra.

„Kalbėjau su muzikos srityje dirbančiais žmonėmis ir dauguma sakė, kad siekti muzikinės karjeros šiais laikais sunku. Patarė pasirinkti mėgstamą sritį, įgyti išsilavinimą, o muziką pasilikti laisvalaikiui. Tuo metu man artimiausios profesinės sritys buvo informacinės technologijos ir inžinerija“, – prisimena Adris.

Studijų programą „Informacinės sistemos ir kibernetinis saugumas“ Vilniaus universitete Kaune pasirinko ir dėl šiame mieste gyvenančio vyresniojo brolio. Čia Adris sakosi radęs geranorišką, palaikančią bendruomenę, atrado motyvaciją mokytis ir sulaukė finansinės paramos iš universiteto.

Laisvė saviugdai

„Stengiuosi būti aktyvus. Taip mama išugdė – skatino dalyvauti visur, kur yra galimybė, kad atrasčiau, kas man iš tiesų patinka. Taip ir rinktis profesiją buvo lengviau. Šiandien džiaugiuosi pasirinkimu ir vertinu Kauno fakulteto dėstytojų profesionalumą, studentams suteikiamą laisvę. Man labai patinka, kad pats galiu planuoti savo laiką“, – sako jis. Besimokydamas Utenos Dauniškio gimnazijoje A. Čypas dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, konkursuose, yra pasirodęs informatikos, anglų kalbos olimpiadose, VU ir Lietuvos kompiuterininkų sąjungos (LIKS) organizuojamame informacinių technologijų konkurse „Bebras“. Vaikinas buvo grupės „Dark light“ narys, su kuria dalyvavo koncertuose ir rengė pasirodymus.

„Muzika yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Joje randu vidinę ramybę, atsipalaidavimą, galimybę „išsikrauti“ ir užsidirbti pragyvenimui, kol baigsiu studijas“, – sako Adris. Groti pianinu, gitara, akordeonu ir būgnais jis mokėsi nuo ankstyvos vaikystės. Pats kūrė dainas pagal Prano Raščiaus, Pauliaus Širvio ir Elenos Mezginaitės, o vėliau ir savo tekstus. Su grupe „Spektras“ šią vasarą jis sakosi suplanavęs daug koncertų, o su grupe „Kadras“ net ruošiasi išleisti albumą – tai ilgalaikė vaikino svajonė, nes autorinių dainų jau esama išties nemažai. „Kurti dainas pačiam man įdomiau, nes atsiranda daugiau erdvės improvizacijai, o ir širdžiai autorinės dainos mielesnės“, – sako jis.

„Šiltesniuoju metų laiku mėgstu žaisti tinklinį su draugais, užsiimu kalistenika (jėgos treniruočių rūšis), o žiemą užtenka ir sporto salės. Kai atsiranda daugiau laiko, mėgstu pažaisti ir kompiuterinius žaidimus ar „pasikrapštyti“ garaže prie mašinų“, – pasakoja jis ir džiaugiasi, kad laiko pakanka ir aktyviam laisvalaikiui.

Sužaidybinta edukacija

Adrio talentai neliko nepastebėti ir fakultete. Jis renginiuose pasirodo kaip muzikos atlikėjas, o šį pavasarį Vilniuje vykusioje parodoje „Comic Con Baltics“ tapo savo studijų programos ambasadoriumi. VU stende buvo galima išbandyti renginiui adaptuotą kibernetinių varžybų „Užfiksuokite vėliavą“ (eng. „Capture The Flag“) versiją.

„Buvome nustebinti, kaip gerai jaunimui sekasi įveikti mūsų parengtas užduotis, kaip puikiai veikia jų kritinis mąstymas. Atrodė, kad trečioji užduotis – beveik neįmanoma be papildomų žinių, tad nesitikėjome, kad tiek žmonių ją įveiks“, – sako Adris su bendramoksliais VU KNF Informacijos sistemos ir kibernetinės saugos studentais Matu Žukausku ir Raimundu Mačiuliu VU stende atstovavęs savo studijų programai.

„Tai daugiau nei žaidybinė patirtis, nes įtraukiami praktiniai scenarijai, atspindintys naujausias kibernetinio saugumo atakas ir vyraujančias tendencijas. Taip kibernetinio saugumo entuziastai gali įveikti realaus pasaulio iššūkius, susipažinti su naujausiais pažeidžiamumais ir pagerinti kibernetinio saugumo įgūdžius, kuriuos vėliau galima pritaikyti savo veikloje stiprinant Lietuvos kibernetinio saugumo erdvę ar domeną“, – pasakojo Raimundas Mačiulis, kuris ir sukūrė savo žinias pasitikrinti padedantį žaidimą.

Studijos skatina ugdyti discipliną ir verslumą

„Studijos žavi universalumu. Yra labai daug skirtingų IT sričių, tad labai lengva tobulėti ir būti naudingam. Man IT sritis taip pat patinka dėl joje reikalingo kūrybingumo – dažniausiai vienai problemai išspręsti esama daug sprendimų, – aiškina A. Čypas. – Pirmais metais jokių naujų praktinių įgūdžių iš studijų neįgijau, nes daug ką mokėjau. Užteko perprasti sistemą ir prie jos prisitaikyti. Atsiradusį laisvą laiką sutelkiau programavimo ir kibernetinio saugumo žinioms ir praktikai tobulinti.“

Anot studento, jau studijų metu galima pradėti domėtis darbo rinka, atlikti praktiką, išbandyti jėgas įvairiuose konkursuose ir projektuose. „Panašu, kad IT specialistų reikės vis daugiau, rinkoje formuosis perteklius ir taps vis svarbiau kažkuo išsiskirti. Studijos – puikus laikas geriau pažinti save ir atrasti savo stiprybes“, – šypsosi Adris. Jį vilioja galimybė dirbti NKSC (Nacionalinis Kibernetinio Saugumo Centras), bet ne mažiau nei perspektyva dirbti sau. Vaikinas sakosi kol kas neteikiantis pirmenybės darbui versle ar valstybės sektoriuje.

„Jau spėjau įsitikinti, kad turiu gerą kritinį mąstymą, netrūksta kūrybingumo ir kantrybės. Niekada nebus per daug disciplinos ar verslumo, tad šiuo metu į tai ir esu labiausiai susitelkęs. Panašu, kad jų ateityje reikės dar labiau“, – sako Adris. Nors akademinės karjeros šiuo metu jo planuose nėra, vaikinas neabejoja, kad tokia galimybe pasinaudoti būtų įdomu. „Džiaugiuosi pasirinkimų gausa. Ateityje galėsiu panaudoti sukauptas žinias ir patirtį kryptingai, prisidėsiu prie kibernetinio saugumo gerinimo, visuomenės švietimo ir ugdymo, susijusio su šia sritimi“, – tvirtina studentas.

Būtina ne tik mokytis, bet ir mokyti kitus

„Dažnai sulaukiu klausimo – ar reikia IT diplomo? Taip, aktualių žinių galima įgyti ir savarankiškai, tačiau darbas kibernetinio saugumo srityje yra daug įvairiapusiškesnis nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tam reikia ir tvirto teorinio pagrindo, ir strategiško smalsumo. Be to, sparčiai tobulėjančios technologijos įpareigoja spėti koja kojon su naujausiomis technologijomis, o tai įgyvendinama universitete“, – sako vienas iš šios studijų programos kūrėjų – dėstytojas doc. dr. Kęstutis Driaunys.

„Sėkmingas specialistas turi pasižymėti analitiniu mąstymu, gebėti greitai priimti sprendimus. Ne mažiau svarbus ir altruistiškumas – juk kibernetinio saugumo specialistų tikslas yra apsaugoti kitus“, – sako Kęstutis Driaunys pabrėždamas, kad renkantis šią studijų kryptį verta įsivertinti ir darbui reikalingas asmenines savybes.

„Tokia profesija reikalauja ne tik suvokimo apie kompiuterinės struktūros serverius ir tinklus, kad galėtum juos apsaugoti, bet ir analitinio mąstymo, padedančio įžvelgti potencialias grėsmes, jų eigos scenarijus ir užkirsti tam kelią. Pažeidžiamumo analizės ir nuolatinis sistemų testavimas – tokio darbo kasdienybė“, – aiškina jis.

„Karinis konfliktas Ukrainoje parodė, kad kibernetinės atakos yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis. Lietuvoje kasdien fiksuojami dažnėjantys bandymai įsilaužti į vietinius tinklus“, – sako dėstytojas ir džiaugiasi, kad diskusijai apie kibernetinį saugumą ieškoma įvairių formų.

Po studijų – galimybė susikurti savo svajonių darbą

„Baigusiems informacijos sistemų studijas atsiveria itin daug galimybių, tad verta išbandyti save ne vienoje srityje. Vis dėlto pasaulyje vis daugiau specialistų ieškoma darbui su kibernetiniu saugumu. Vieni specialistai reikalingi įmonėse, kiti valstybinėse įstaigose, trečiųjų darbas išvis nėra apibrėžtas visuomenei įprastais matais. Nuo informacinių sistemų operatoriaus iki privataus seklio – kalbos verda ir apie tas profesijas, kurių šiandien dar nėra, tačiau netrukus bus sukurtos“, – pasakoja Kęstutis Driaunys.

Pasak dėstytojo, vienas pagrindinių studijų privalumų – informatika pasižymi stabilumu ir turi paklausą: „Per ketverius studijų metus įgytos žinios taps puikiu pagrindu darbo rinkoje. Informatika – daugiasluoksnė kryptis, nuolat auganti, tad visada reikės gerų specialistų.“ Jis neslapia, kad darbdaviai nuolat kreipiasi ieškodami talentų, o trečiame kurse beveik visi studentai jau dirba pagal specialybę.