Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre vykusioje konferencijoje „Mokslo vasara 2024“ Lietuvos ir užsienio studentai pristatė vasarą Lietuvos mokslinėse laboratorijose, universitetuose ir institutuose vykdytų mokslinių tyrimų rezultatus. Projekte dalyvavo 212 VU atstovų. Iš studento ir dėstytojo sudarytos komandos įgyvendino 106 įvairių disciplinų – nuo gamtos iki humanitarinių mokslų – tyrimus.

Tyrimus studentai vykdė Lietuvos mokslo tarybos (LMT) kvietimu, vadovaujami šalies mokslininkų ir doktorantų. Studentams praktikos metu buvo mokama po 1000 eurų per mėnesį. Iš viso šiemet šiai programai LMT skyrė 1,1 mln. eurų.

VU Kauno fakulteto (KNF) bakalauro studijų programos Anglų ir kita užsienio kalba (švedų kalba) III kurso studentė Augustė Jurgilaitė pasirinko temą „Minkštosios galios naratyvai: lingvistikos ir multimodalumo naudojimas filme“ (vad. doc. dr. Živilė Nemickienė). Pasak jos, šis projektas buvo labai naudingas jai kaip lingvistei, nes išmoko apie dalykus apie kuriuos nebuvo girdėjusi: minkštąją galią ir multimodalumą. Ši sritis pasirodė labai įdomi, tiek darant projektą, tiek kalbant apie tai su savo darbo vadove.

„Buvo šiek tiek sudėtinga surasti specialios mokslinės literatūros minkštosios galios bei multimodalumo tema. Surinkusi medžiagą pradėjau rašyti teorinę dalį: aprašiau kas yra minkštoji galia. Kadangi nebuvau anksčiau girdėjusi apie šį terminą, sužinojau labai daug ir tai privertė mane susimąstyti kaip minkštoji galia paveikia pačią mane. Tai buvo gana nuostabi, bet kartu ir šiek tiek gąsdinanti patirtis. Pabaigusi rašyti apie minkštąją galią perėjau prie lingvistikos ir multimodalumo“, – pasakoja A. Jurgilaitė.

„Tikrai matau save toliau besidominančią šia tema. Jaučiuosi patobulėjusi savo akademinėse žiniose bei dabar galiu drąsiai teigti, jog galiu atskirti multimodalumo modas ir atpažinti panaudotą minkštąją galią“, – džiaugiasi studentė.
Ji analizavo filmus „Rekviem svajonei“ (angl. „Requiem for a dream), „Platforma“ (angl. „The Platform“) bei „Parazitas“ (angl. „Parasite).

VU Kauno fakulteto (KNF) bakalauro studijų programos Lietuvių filologija ir reklama III kurso studentė Emilija Gedgaudaitė pasirinko temą „Lietuviškos tarpukario periodikos tyrimai: moterų literatūrinės kritikos įvairovė ir ntykis su humanistine literatūros kritika“ (vad. prof. dr. Gabija Bankauskaitė). Pasak jos, praktika leido suprasti kritiką Lietuvoje supantį kontekstą.

„Įgijau žinių ne tik apie periodinio leidinio „Naujoji Vaidilutė“ kritikos straipsnius, bet ir įsigilinau į bendrą literatūros kritikos lauką Lietuvoje, susipažinau su atskirų kritikų mintimis kritikoje, taip pat turėjau galimybę pasigilinti į tarpukario Lietuvos kultūrinę situaciją. Be to, ieškodama moterų literatūros kritikos pradžių, pradėjau gilintis į feministinę literatūrą, taip pat feministinę literatūros kritiką – metodą, kurį planuoju taikyti ir toliau gilindamasi į šią temą. Taigi praplėčiau ne tik savo bendresnes žinias apie literatūros kritiką, jos lauką Lietuvoje, bet ir papildžiau specifinio lauko – feministinės literatūros ir kritikos – žinias“, – sako E. Gedgaudaitė.

Studentė itin patenkinta su praktikos vadove pasirinktais darbo principais, nes įgijo kompetencijos literatūros kritikos lauke ir turėjo galimybę pamatyti, kaip formavosi kritika, kurią skaito šiandien. Įgytas kompetencijas ir žinias planuoja pritaikyti rengdama bakalauro darbą.

VU Kauno fakulteto (KNF) bakalauro studijų programos Audiovizualinis vertimas III kurso studentė Vaida Furmanavičiūtė pasirinko temą „Vaizdažodinio žaismo recepcija dubliuotoje animacijoje: bandomasis žiūrovų tyrimas“ (vad. prof. dr. Danguolė Satkauskaitė). Ji džiaugiasi įgijusi patirties ir išmokusi dirbti su pažangia akių sekimo įranga – „Tobii Connect“ okulografu.

„Išklausiusi mokymus „Tobii Academy“ išmokau efektyviai rinkti ir analizuoti akių sekimo duomenis, interpretuoti žiūrovų dėmesio sutelkimą į tam tikrus vaizdinius ir žodinius elementus. Skaitydama teorinę medžiagą daug sužinojau apie humoro vertimą animacijoje ir iššūkius, su kuriais susiduria vertėjai, siekdami išlaikyti originalų žodžių žaismą. Sužinojau daug informacijos apie skirtingas humoro vertimo strategijas, o taip pat apie įvairius žodžių žaismo tipus ir jų perteikimo specifiką skirtingose kalbinėse ir kultūrinėse aplinkose“, – pasakoja V. Furmanavičiūtė.

Praktikos metu ji įgijo žinių apie mokslinius tyrimus, išmoko juos rengti savarankiškai, sklandžiai ir efektyviai. Pasak jos, praktika taip pat leido lavinti kritinio mąstymo įgūdžius ir gilinti supratimą apie kultūrinius vertimo bei lokalizavimo aspektus, kurie yra svarbūs šioje specialybėje.

Studentė pasakoja, kad projekto vadovė Danguolė Satkauskaitė labai palaikė, dalinosi savo žiniomis ir patirtimi, padėjo geriau suprasti sudėtingus tyrimo aspektus.

„Jos pasiekiamumas ir pasiryžimas padėti buvo neįkainojamai vertingi, todėl jaučiausi užtikrinta ir motyvuota viso tyrimo proceso metu“, – sako V. Furmanavičiūtė.

VU Kauno fakulteto (KNF) bakalauro studijų programos Audiovizualinis vertimas III kurso studentė Rugilė Žvirblytė pasirinko temą „Subtitrų pozicionavimas ir vizualinis suvokimas: kurčiųjų ir girdinčiųjų žiūrovų skaitymo patirties lyginamoji analizė“ (vadovė doc. dr. Jurgita Astrauskienė).
„Praktikos metu įgijau vertingos patirties, kaip organizuoti tyrimą, sudaryti apklausas, komunikuoti su respondentais, planuoti tyrimui skirtą laiką. Įgijau naujų pažinčių kurčiųjų bendruomenėje, kurios man labai pravers tęsiant tyrimą. Išmokau rinkti ir analizuoti duomenis naudodamasi okulografu „Tobii Pro“. Taip pat įgijau patirties, kaip interpretuoti tyrimo rezultatus, juos aprašyti ir viešai pristatyti. Ši praktika dar labiau sužadino mano smalsumą“, – pasakoja R. Žvirblytė
Ji džiaugiasi galimybe naudotis VU KNF okulografijos laboratorijos įranga ir dirbti kartu su projekto vadove Jurgita Astrauskiene, kuri kantriai atsakė į visus klausimus, davė vertingų patarimų.

VU Kauno fakulteto (KNF) bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga II kurso studentas Yehor Poliarskyi pasirinko temą „Darbingo amžiaus interneto naudotojų kibernetinių pažeidžiamumų analizė ir prevencija“ (P-SV-24-325) vykdo Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto (vad. dr. Renata Danielienė). Pasak jo, praktika tapo puikia galimybe pagilinti savo profesines žinias apie įvairių tipų kibernetines atakas, nukreiptas prieš įmonių darbuotojus, įgijau žinių ir įgūdžių, kaip rengti vartotojų apklausas, formuluoti klausimus, galinčius suteikti vertingų įžvalgų iš respondentų apie naudojamas saugumo priemones, atakų būdus ir iššūkius.

Viršijęs pradinį 200 respondentų tikslą, sėkmingai surinko ir išanalizavo 223 dalyvių duomenis. Taip pat parengė tikslinius interviu su 10 kibernetinio saugumo ekspertų. Viso duomenų rinkimo ir analizės proceso metu buvo užtikrintas respondentų anonimiškumas ir konfidencialumas, laikytasi BDAR gairių ir įgyvendintos tinkamos duomenų apsaugos priemonės.

„Analizuodamas apklausų duomenis įgijau duomenų vizualizavimo žinių ir įgūdžių, analizuodamas duomenis keliais pjūviais: pagilinau MS Excel programos žinias, skirtas dideliems informacijos kiekiams tvarkyti ir apibendrinti, taip pat pagilinau žinias ir įgūdžius duomenų vizualizavimo srityje, pradedant įvairių diagramų kūrimu ir baigiant patrauklių maketų rekomendacijoms ir pristatymams mokslinėje studentų konferencijoje kūrimu“, – pasakoja Yehor Poliarskyi.

Studentas pasakoja, kad projekto vadovė Renata Danielienė davė patarimų, kaip rasti ir analizuoti mokslinę literatūrą, cituoti šaltinius ir naudotis citavimo įrankiais bei konsultavo rengiant klausimus respondentams ir ekspertams. Visos praktikos metu R. Danielienė konsultavo dėl įžvalgų gavimo, išvadų formulavimo, pristatymo rengimo ir laiko valdymo pristatant pranešimą mokslinėje studentų konferencijoje.

Pasak LMT pirmininko ir VU biochemiko dr. Gintaro Valinčiaus, Lietuva yra tarp nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, turinčių tokią jaunųjų talentų ugdymo programą: „Man ypač džiugu matyti, kad ši jauniesiems tyrėjams skirta LMT programa kasmet auga ir sulaukia vis daugiau dalyvių. Mokslinė vasaros praktika – tai ne tik puiki proga pagilinti akademines žinias ir įgūdžius, bet ir svarbus žingsnis į mokslininkų bendruomenę. Tai yra laikas, kai užsimezga vertingi ryšiai su įvairių sričių specialistais, o akademinės teorijos virsta įdomiais atradimais ir darbais.“

Nuo praėjusių metų atvykti į Lietuvą vasarą ir atlikti mokslinę praktiką kviečiami ir užsienyje studijuojantys studentai. Šiemet savo žinias ir įgūdžius tobulinti Lietuvoje nusprendė 15 jaunųjų tyrėjų iš tokių universitetų kaip Case Western Reserve universitetas (JAV), Valensijos katalikiškasis universitetas (Ispanija), Roterdamo Erazmo universitetas (Nyderlandai) ir kitų. „Kviesdami užsienio studentus, siekiame parodyti, kad Lietuva yra patraukli šalis pildant savo svajones mokslo srityje. Atvykusiems tai buvo ne tik galimybė pasisemti žinių ir įgyti vertingų mokslinių įgūdžių, bet ir proga iš arčiau susipažinti su Lietuvos kultūra, mūsų tradicijomis bei šalies mokslo bendruomene“, – pabrėžė dr. G. Valinčius.

Šiais metais studentų praktika apėmė įvairiausias mokslo sritis – nuo gamtos, medicinos, technologijos, agrarinių mokslų iki vaizduojamųjų menų. Studentai praktikos vietas ir temas rinkosi iš praktikos vadovų pasiūlytųjų – atrankai buvo pateiktos 454 temos. „Šių metų temos išsiskyrė patrauklumu ir aktualumu, ir tai rodo, kad praktikos vadovai skyrė daug dėmesio tam, kuo sudominti ir patraukti būsimus praktikantus“, ̶ džiaugėsi dr. G. Valinčius.

Kiekvienais metais vasaros praktikos metu su studentais bendrauja praktikos vadovai. Šiais metais LMT įvedė naujovę – studentų praktikos vadovais galėjo tapti ir doktorantai. Atrenkant praktikos vietas, vienas iš prioritetų buvo būtent doktoranto siūlyta tema. Šiemet praktikos darbo vadovais atrinkti 28 doktorantai.

Šių metų vasaros mokslinėje praktikoje dalyvavo rekordinis skaičius studentų – 265 jaunieji tyrėjai iš 18 mokslo ir studijų institucijų (2023 m. dalyvavo 198, 2022 m. – 161 studentas). Tai seniausia LMT vykdoma programa: nuo 2005 m. vasarą mokslo institucijose iš viso dirbo 3000 studentų. Šią vasarą studentai iš Lietuvos ir užsienio tyrimus vykdė 113 gamtos mokslų, 48 socialinių mokslų, 37 technologijos mokslų, 26 medicinos ir sveikatos mokslų, 17 žemės ūkio mokslų, 14 humanitarinių mokslų, 8 vaizduojamųjų menų ir 1 scenos ir ekrano menų srityse.

LMT studentų vasaros mokslinės praktikos programą tęs ir ateityje, nauji kvietimai studentams dalyvauti vasaros mokslinės praktikos konkurse bus skelbiami 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Daugiau informacijos apie LMT skelbiamus konkursus – https://lmt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mokslo-finansavimas .