Slovėnijos ekonomistas ir filosofas profesorius Vlado Dimovski dėsto Slovėnijos Liublianos ekonomikos ir verslo mokykloje ir universitetuose visame pasaulyje. Per savo mokslinę karjerą jis vadovavo įvairiems moksliniams projektams ir publikavo ne vieną straipsnį. Pagrindinės mokslininko ekspertinės sritys apima organizacinį mokymąsi, žinių vadybą ir lyderystę.

Lapkričio 29 d. vyksiančioje 19-ojoje tarptautinėje prof. Vlado Gronsko mokslinėje konferencijoje prof. Vlado Dimovski kalbės apie akademinės bendruomenės vaidmenį formuojant šiuolaikinę vadybos praktiką, nuolatinį mokymąsi organizacijose ir ateityje laukiančius iššūkius organizacijoms.

Nuolatinė sinergijos paieška

Pagrindinis profesoriaus akademinės veiklos tikslas – nuolat siekti sinergijos tarp akademinių tyrimų ir komercinės praktikos. Žvelgiant iš akademinės perspektyvos, akademiniai tyrimai suteikia teorinį pagrindą, kuris apibrėžia ir formuoja verslo praktiką.

„Kelios reikšmingos įtakos sritys – vadybos teoriniai pagrindai, empiriniais duomenimis grįsta vadyba, lyderystės ugdymas ir mokymo programos bei pagalba strateginės vadybos srityje. Galima teigti, kad dar yra kur tobulėti, ypač tobulinti akademinius tyrimus taip, kad šie iš tikrųjų nagrinėtų ir spręstų realias problemas. Tai galima pasiekti glaudžiau bendradarbiaujant su mokslininkais ir specialistais“, – teigia prof. V. Dimovski.

Taip pat tobulintinas ir dalijimosi žiniomis metodas – iš akademinės bendruomenės verslo pasauliui ir atvirkščiai. Be to, profesorius tiki, kad multidisciplininis požiūris gali padėti sustiprinti abipusį bendradarbiavimą ir sudaryti sąlygas nuolatiniam grįžtamajam ryšiui tarp minėtųjų bendruomenių.

Pirmenybė į mokymąsi orientuotai kultūrai

Organizacijoms klestėti šiuolaikinėje verslo aplinkoje gali padėti organizacinis mokymasis, teikiantis daug privalumų. Jis gerina darbuotojų gebėjimus, pavyzdžiui, sustiprina gebėjimą prisitaikyti, leidžiantį organizacijoms geriau ir greičiau reaguoti į rinkoje vykstančius pokyčius.

Profesoriaus nuomone, į mokymąsi orientuota kultūra skatins inovacijas ir kūrybiškumą organizacijoje ir lems geresnį sprendimų priėmimą. Besimokančios organizacijos taip pat laikomos atsparesnėmis sukrėtimams ir įprastai pasiekia geresnių rezultatų – padidėja darbuotojų įsitraukimas, pasitenkinimas ir išsilaikymas darbo vietoje.

„Žinių vadyba gali padėti modernioms organizacijoms veiksmingai vykdyti mokymosi procesą, susijusį su žmogaus neišreikštinių ir išreikštinių žinių tyrinėjimu, naudojimusi ir dalijimusi, kartu pasitelkiant tinkamas technologijas ir kultūrinę aplinką siekiant pagerinti organizacijos intelektinį kapitalą ir rezultatus (Jashapara, 2011). Žinių vadybos srityje organizacijoms ypač svarbu sutelkti dėmesį į jų kritines žinias“, – teigia prof. V. Dimovski.

Populiarėjantis nuotolinis darbas ir senstanti darbo jėga

Profesorius organizacijoms pataria išnaudoti technologijų, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi teikiamus privalumus. Tai galima padaryti apmokant visų amžiaus grupių darbuotojus. Taip pat svarbu skatinti darbuotojus naudotis naujomis technologijomis ir mokytis iš klaidų.

„Nepaisant didelės technologijų naudos, kalbėdamas apie žmones, procesą ir technologijas, vis tiek pabrėžčiau, kad žmonių vaidmuo yra labai svarbus. Pastaraisiais metais daug kalbama apie nuotolinį darbą šiuolaikinėje verslo aplinkoje, ypač po COVID-19 pandemijos. Teigčiau, kad tinkamos lyderystės vaidmuo yra labai svarbus, siekiant išnaudoti visą nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų potencialą. Turime skatinti bendradarbiavimą virtualioje aplinkoje ir palaikyti aukštus veiklos standartus, rūpindamiesi ir darbuotojų fizine bei psichologine gerove (Hincapie ir Costa, 2024)“, – tvirtina prof. V. Dimovski.

Jis pabrėžia dabartinę organizacinę situaciją, kurioje galima įžvelgti penkių skirtingų kartų bendradarbiavimą. Tai reiškia, kad jų lūkesčiai ir darbo požiūriai gali skirtis (Pauget ir Chauvel, 2018), o tai susisieja su požiūriu į nuolatinį mokymąsi.

Nuolat besikeičianti aplinka reikalauja sąmoningos lyderystės

Profesorius pabrėžia lyderystės įtaką individualiems ir kolektyviniams psichologinio kapitalo ištekliams, psichologinei sveikatai, gerovei ir ilgalaikiam tvarumui. Jis pateikia autentiškos lyderystės apibrėžimą kaip sekėjų motyvaciją būti sąmoningiems ir skaidriems, derinant pagrindines vertybes ir įsitikinimus su teisingų veiksmų vykdymu. Pagrindiniais lyderystės bruožais jis laiko sąmoningumą, skaidrumą tarpasmeniniuose santykiuose, lyderio atvirumą renkant duomenis iš konkuruojančių perspektyvų ir internalizuotą moralinę, etinę perspektyvą (Avolio, 2014).

„Teigčiau, kad dažniausiai pasitaikantys šiuolaikinės vadybos iššūkiai apima įvairovės ir įtraukties vadybą, demografinius pasikeitimus, amžiaus vadybą, etiką ir socialinę (įmonės) atsakomybę, mokymąsi, technologijų pažangą, dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi. Norint sėkmingai įveikti tokius iššūkius, manyčiau, reikės pasitelkti lanksčią vadybą. Taip pat svarbus bus emocinis vadovų intelektas ir, kalbant apie įvairovę ir įtrauktį, – gebėjimas įgyvendinti sumanymus veikloje atspindint vertybes. Šiuolaikiniams vadovams taip pat reikės skatinti nuolatinį mokymąsi, ypač daug dėmesio skiriant technologijų sričiai, ir sutelkti dėmesį į holistinį požiūrį, į darbuotojų gerovę, o tai gali būti itin svarbu jaunesnėms darbuotojų kartoms, kurios netolimoje ateityje įžengs į darbo rinką. Atsižvelgiant į šias tendencijas, akademinis pasaulis taip pat turės prisitaikyti prie šių pokyčių, kad geriau parengtų kitą darbuotojų kartą verslo pasauliui“, – teigia prof. V. Dimovski.

Ateities vadovai: emocionaliai intelektualūs ir gebantys savo pavyzdžiu veikloje demonstruoti vertybes

Prof. V. Dimovski atkreipia dėmesį į tai, kad norint suvokti Slovėnijos ir kitų tautų skirtumus būtina atsižvelgti į ekonominę, teisinę-politinę ir socialinę-kultūrinę aplinką, taip pat ir istorinį kontekstą. Šešios Hofstedės vertybių (galios atstumo, individualizmo ir kolektyvizmo, moteriškumo ir vyriškumo, neapibrėžtumo vengimo, ilgalaikės orientacijos ir mėgavimosi bei susilaikymo) dimensijos šiai analizei suteikia vertingą pagrindą.

„Slovėnijoje santykinai aukštas galios atstumas rodo, kad visuomenėje priimtinos hierarchinės struktūros ir nevienodas galios pasiskirstymas. Valdžia yra gerbiama, o galios skirtumų tikimasi. Slovėnijos kolektyvistinė orientacija suponuoja, kad grupės harmonijai ir lojalumui teikiama pirmenybė prieš individualius pasiekimus. Šalies vyriškumo įvertinimas žemas, todėl tai atspindi labiau moterišką kultūrą, kurioje gyvenimo kokybė, rūpestis ir bendradarbiavimas vertinami labiau nei konkurencija ir pasiekimai“, – aiškina prof. V. Dimovski.

Jis priduria, kad aukštas Slovėnijos neapibrėžtumo vengimo balas rodo, kad pirmenybė teikiama aiškioms taisyklėms ir struktūroms, kad būtų sumažintas dviprasmiškumas, o tai liudija didelį saugumo ir stabilumo poreikį. Profesoriaus teigimu, šiuolaikinės vadybos tendencijos pabrėžia globalaus mąstymo, tarptautinės patirties ir tarptautinių ryšių kūrimo svarbą. Jis pabrėžia, kad šiuolaikiniams vadovams itin svarbu suprasti unikalias nacionalinių kultūrų ypatybes ir geopolitines įtampas.