„GAISO projektas yra svarbus žingsnis ne tik kibernetinio saugumo srityje, bet ir akademiniame mokslo tyrimų kontekste, kai kuriamos sistemos, leidžiančios lengviau identifikuoti kibernetines grėsmes bei efektyviau jas valdyti. Džiugu, kad Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkai savo žiniomis ir tyrimais gali prisidėti prie svarbių šiuolaikinių problemų sprendimo mokslinėje praktikojw", – sako Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorė asist. dr. Indrė Ščiukauskė apie pradėtą vykdyti Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslo projektą „Kibernetinio atsparumo tyrimai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą informacijos saugos įgaliotinio veikloje“ – GAISO (anglų k.: Research on Cyber Resilience Through Application of Generative Artificial Intelligence in Chief Information Security Officer Operations).
Pagal paskirtinę programą „Informacinės technologijos mokslo ir žinių visuomenės plėtrai“ finansuojamas projektas prisidės prie šios programos veiklų siekiant didelio taikomojo potencialo dirbtinio intelekto mokslinių tyrimų panaudojimo naujiems moksliniams ir technologiniams rezultatams bei naujoms mokslinių tyrimų kryptims, taip pat naujai atsirandančių ir sparčiai besivystančių kibernetiniam saugumui svarbių mokslinių tyrimų plėtojimo.
Šį projektą įgyvendins VU Kauno fakulteto mokslinė grupė, kurią sudaro informatikos, informatikos inžinerijos ir kitų mokslo krypčių tyrėjai ir studentai. Tarpdisciplininiam taikomajam moksliniam tyrimui bus pasitelkiamos naujausios informacinės technologijos. Manoma, kad jis turės tiesioginį poveikį pažangai naujai atsirandančiose informacinių technologijų srityse. Projekte jau dalyvauja 6 mokslininkai iš Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto (doc. dr. Rasa Brūzgienė, doc. dr. Kęstutis Driaunys, doc. dr. Ilona Veitaitė, doc. dr. Paulius Astromskis, dr. Renata Danielienė) ir 2 mokslininkės iš Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto (doc. dr. Živilė Nemickienė ir doc. dr. Dovilė Vengalienė). Netrukus ne mažiau kaip du bakalauro ir ne mažiau kaip du magistrantūros informatikos mokslų ir kitų studijų krypčių studentai bus įtraukti į taikomuosius mokslinius tyrimus.
„Paslaugų skaitmeninimas, naujų technologijų diegimas ir visuomenės narių įtrauktis į skaitmeninę erdvę vyksta sparčiau nei kibernetinių grėsmių vertinimas ir tinkamų jų mažinimo priemonių bei metodų parinkimas. Šis atotrūkis palengvina esamų pažeidžiamumų išnaudojimą kibernetiniams nusikaltimams, o sparčiai tobulėjančios technologijos, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas (DI) arba generatyvinis dirbtinis intelektas (GenAI), tampa galingu įrankiu piktavalių rankose“, – pasakoja vyresnioji mokslo darbuotoja projekte doc. dr. Rasa Brūzgienė.
Remiantis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro 2023 m. nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaita, dėl galimo dirbtinio intelekto technologijų panaudojimo kibernetinėms atakoms pasaulio saugumo bendruomenei didelį susirūpinimą kelia vietinių ir pasaulinių nusikalstamų struktūrų keliamos grėsmės, pradedant socialine inžinerija ir baigiant rimtomis grėsmėmis tiek nacionaliniam saugumui, tiek informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūroms. Kenkėjiškos programos, valdomos dirbtinio intelekto, gali naudoti mokymosi pastiprinimo metodus, kad tobulėtų ir sėkmingiau vykdytų atakas. Tai reiškia, kad generatyvinės dirbtinio intelekto sistemos jau vykdo kibernetines atakas ir kuria kenkėjišką turinį,
„GAISO projektas skirtas esminiam poreikiui didinti kritinės infrastruktūros kibernetinį atsparumą šiuolaikinėms kibernetinėms grėsmėms. Pagrindinis šio projekto tikslas – pagerinti kritinės infrastruktūros kibernetinį atsparumą strategiškai taikant generatyvinį dirbtinį intelektą (GenAI) informacijos saugos įgaliotinio (CISO) veikloje, kad būtų padidintas saugumo specialistų veiksmingumas ir sumanumas“, – aiškina VU Kauno fakulteto specialistas projektams Donatas Misiūnas.
Kaip teigiama projekto aprašyme, šiuo novatorišku sprendimu siekiama panaudoti naujausius GenAI ir natūralios kalbos apdorojimo (NLP) pasiekimus rutininėms užduotims automatizuoti, kibernetinės rizikos valdymui ir teisinei atitikčiai, grėsmių aptikimui ir reagavimui į jas, pažeidžiamumų valdymui, saugumo testavimui ir kibernetinio saugumo sąmoningumui didinti, taip pagerinant bendrą kibernetinio saugumo priemonių veiksmingumą. Projektas ypač aktualus nacionalinių ir pasaulinių kibernetinio saugumo strategijų kontekste, reaguojant į skubų adaptyvių ir atsparių kritinės infrastruktūros saugumo sistemų, galinčių kovoti su pažangiomis kibernetinėmis grėsmėmis, poreikį.
GAISO projektas tiesiogiai susijęs su Lietuvos kibernetinio saugumo strategijos 2 tikslo pirmuoju uždaviniu – plėtoti valstybės pajėgumus ir gebėjimus kovoti su nusikalstamomis veikomis kibernetinėje erdvėje, sukuriant adaptyvią saugumo sistemą, paremtą GenAI gebėjimais suprasti ir reaguoti į grėsmes, kaip proaktyvią CISO priemonę kovai su kibernetiniais nusikaltimais.
„Įgyvendinant šį projektą bus sukurti nauji kibernetinio saugumo skatinimo standartai ir išvesties patikros protokolai, skirti integruoti GenAI į saugumo praktiką, taip nustatant būsimų kibernetinio saugumo sprendimų etaloną ir skatinant platų jų taikymą įvairiose pramonės šakose“, – pasakoja R. Brūzgienė.
Planuojama sukurti GenAI paremtą saugumo modelį, pažangų NLP karkasą ir naujus organizacinius bei techninius kibernetinio saugumo standartus. Tikimasi, kad trumpuoju laikotarpiu šios naujovės sustiprins CISO veiklą, o ilgainiui paskatins kurti adaptyvesnes GenAI paremtas kibernetinio saugumo sistemas, kurios mokysis iš tarpusavio sąveikų ir ilgainiui evoliucionuos, taip padidindamos kibernetinį atsparumą ir skatindamos saugią kritinę infrastruktūrą Lietuvos ir ES visuomenei. GAISO projekto rezultatai gali padėti kurti naujas paslaugas ir standartus, kurie pakeis požiūrį į kibernetinį saugumą, suteiks daugiau galimybių prisitaikyti ir būti atsparesniems kibernetinėms grėsmėms.
Komanda neabejoja, kad šių tyrimų rezultatai ne tik padės įvykdyti konkrečias programos užduotis, bet ir paskatins kurti naujas novatoriškas idėjas, kurios pranoksta tiesioginę projekto apimtį. Tai labai prisidės prie bendro programos tikslo – panaudoti generatyvinį dirbtinį intelektą saugumui gerinti tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose. Siekiant atkreipti dėmesį į praktinį GenAI taikymą kritinių infrastruktūrų kibernetiniam vientisumui ir atsparumui palaikyti taip pat numatyta rengti mokslinius straipsnius tarptautiniams žurnalams, tyrimų rezultatus pristatyti mokslinėse konferencijose ir parengti monografiją.
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ITP-24-13. Mokslo projektas prasidėjo 2024-10-01 ir truks 24 mėnesius, t. y. iki 2026-09-30. Projekto biudžetas: 259222,72 Eur. Projektą vykdo Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas.