Vilniaus universiteto KnF Meno vadybos magistro programos studentai gruodžio 14 d. lankėsi Panevėžyje, kur turėjo galimybę susipažinti su miesto kultūriniu gyvenimu ir meno institucijų veiklos paslaptimis. Vyko išvažiuojamoji paskaita, kurios metu siekta ugdyti teorinių žinių ir praktinės patirties derinimo įgūdžius, supažindinti studentus su meno erdvių ir teatrų funkcionalumo ir kultūros projektų įgyvendinimo principais. Išvyka buvo skirta profesiniams įgūdžiams plėtoti ir kultūriniam akiračiui plėsti. Ją organizavo meno vadybos pirmo kurso studentė panevėžietė Monika Abraitytė.

Pirmasis studentų kelionės tikslas buvo Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“. Tai nauja ir dinamiška Lietuvos meno erdvė, skirta įamžinti garsaus menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrybą ir skatinti modernaus meno sklaidą. Muziejui vadovauja VU KnF absolventė Vaida Andrijauskaitė, einanti ir Meno vadybos magistro studijų programos komiteto narės pareigas. Atvykę į muziejų studentai išklausė išsamų „Stasys Museum“ vadovės pasakojimą apie muziejaus įkūrimo idėją, administravimo iššūkius ir jo strategines plėtros kryptis. Vadovė pabrėžė, kaip svarbu kurti įtraukias meno erdves, galinčias sudominti skirtingas auditorijas. Be to, studentai turėjo galimybę apžiūrėti muziejaus tarnybines patalpas – užkulisius, kurie lankytojams lieka nematomi. Tai leido geriau suprasti, kaip organizuojama muziejaus kasdienė veikla, pavyzdžiui, parodų logistikos ir komunikacijų strategijų vystymas.

Muziejuje studentai taip pat apžiūrėjo nuolatinę Stasio Eidrigevičiaus ekspoziciją, kurioje pristatomi menininko darbai – plakatai, tapyba ir grafiniai kūriniai, tad turėjo progą susipažinti su unikaliu vizualiniu pasaulinės reikšmės menininko stiliumi. Studentams buvo pristatyta ir šiuo metu muziejuje eksponuojama Hermano Nitsch paroda. Austrų menininko kūriniai, pasižymintys ekspresyvumu ir performanso elementų raiška, paliko įspūdį tiek savo neįprastomis meninėmis formomis, tiek provokuojančia kūrybine idėja.

Išvykos metu studentai taip pat aplankė Panevėžio miesto dailės galeriją, kurioje šiuo metu eksponuojama paroda „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“. Studentai turėjo galimybę susipažinti su unikaliomis etnografinio meno tradicijomis ir optinio meno (oparto) technikomis. Parodoje eksponuojami Kazio Varnelio – vieno žinomiausių Lietuvos modernistų – tapybos darbai, kuriuose žaismingai vaizduojamos geometrinės formos ir erdvinės iliuzijos. Studentams pristatyti ir tradiciniai etnografiniai audiniai, kurių raštų struktūra atliepia modernistinio meno principus. Tai suteikė studentams unikalią galimybę pamatyti, kaip etnografinės tradicijos gali būti aktualizuotos šiuolaikinio meno kontekste.
Išvyka baigėsi Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, kur studentai dalyvavo dviejų valandų trukmės ekskursijoje po teatro užkulisius ir tarnybines patalpas. Ekskursijos vadovas – teatro aktorius Laimutis Sėdžius – aprodė įvairias teatro erdves: scenos užkulisius, dekoracijų gamybos dirbtuves, kostiumų siuvimo skyrių, rekvizito saugyklas ir grimo kambarius. Studentai sužinojo, kaip kuriamos ir prižiūrimos scenografijos detalės, kokių iššūkiai kyla kuriant kostiumus ir dekoracijas, kaip derinamos skirtingų spektaklių techninės užduotys.

Po ekskursijos studentai stebėjo spektaklį „Šv. speigas“. Šis intriguojantis pastatymas sukurtas remiantis Quentino Tarantino kultinio filmo „Grėsmingasis aštuonetas“ motyvais. Spektaklis laikomas išskirtiniu dėl intensyvaus siužeto, įtemptos atmosferos ir intriguojančių personažų. Studentų teigimu, režisieriaus interpretacija pasižymėjo drąsiu žvilgsniu į meninę medžiagą ir įdomiais sceniniais sprendimais. Pamatyta, kaip kino elementai gali būti transformuojami į teatrinę kalbą, ir analizuota, kokios meninės strategijos naudojamos šiuolaikiniame teatre, siekiant išlaikyti žiūrovų dėmesį.

Išvyka buvo turininga ir praplėtė studentų žinias apie praktinę meno vadybos veiklą. Jie turėjo galimybę pamatyti, kaip veikia meno institucijos, kokių iššūkių kyla jų valdymo procese ir kokių inovatyvių sprendimų prireikia šiuolaikinėje kultūros rinkoje. Išvyka tapo puikiu pavyzdžiu, kaip teoriniai užsiėmimai universitete gali būti papildyti realiomis patirtimis, skatinančiomis kūrybinį ir kritinį mąstymą. Tai buvo dar vienas žingsnis į priekį ruošiant būsimuosius meno vadybos profesionalus, gebančius ne tik vertinti meną, bet ir prisidėti prie jo sklaidos bei institucijų plėtros Lietuvoje ir už jos ribų.