2025 m. Lietuvoje oficialiai paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. Vilniaus akademijos alumnas, vėliau poetikos ir retorikos profesorius yra iškilus Baroko poetas, pramintas „sarmatų Horacijus“ ir žinomas visoje Europoje, pagal legendą popiežiaus Urbono VIII vainikuotas laurų vainiku kaip prieš tai vienas žymiausių pasaulio poetų Dantė ar humanistas Petrarka. Šiemet minime 430-ąjį Sarbievijaus jubiliejų, tad poeto gimimo dieną, vasario 24 d. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto docenčių dr. Skirmantės Biržietienės ir dr. Skirmantės Šarkauskienės iniciatyva buvo surengti Sarbievijaus kūrybos skaitymai, praturtinti neįprastu vaišių stalu.
Poezija, pokalbiai ir barokinės vaišės tapo tiesiausiu keliu atrandant Sarbievijaus poezijos reikšmes šiandienos kontekstuose. Mokslininkės papasakojo apie poetą, pasidalijo reikšmingiausiais jo gyvenimo istorijos niuansais, esminiais poezijos bruožais ir šmaikštaudamos pristatė kiek neįprastą užkandžių stalą, įkvėptą jo kūrybos. Diskusijoje skambėjo ir Vilniaus universiteto prof. Rimvydo Laužiko vardas minint baroko virtuvės ypatybes, kurios tyrinėtos nepamirštant ir Sarbievijaus kūrybos. Būtent šio poeto tekstus profesorius laiko vienu iš LDK gastronomijos istorijos šaltinių.
Originalumas – šių laikų klausimas
Mokslininkės susirinkusiuosius nustebino ir teiginiu, kad šiais laikais bene pagrindiniu kūrėjo bruožu laikomas originalumas baroko kūryboje nebuvo toks svarbus. Būtent tai, kad daugeliu atvejų jis rėmėsi antikinės Romos poeto Horacijaus kūryba, pelnė jam Krikščionių Horacijaus, Sarmatų Horacijaus, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijaus vardą.
„Sarbievijaus pasirinkta skaitytojams lengvai atpažįstama forma, aiškiai juntamas dialogas su žymiuoju romėnų poetu, visai nesumažina jo talentingų eilių vertės, greičiau priešingai: nustebina skaitytoją dėl transformuotų antikinių motyvų, kurie neprieštarauja ir yra tinkami kurti bei išreikšti dvasininko jėzuito poetinį vaizdinį“, – aiškina Skirmantė Biržietienė.
1625 m. išleista Sarbievijaus poezijos rinktinė „Trys lyrikos knygos“ (lot. Lyricorum libri tres), išgarsino jo vardą XVII a. Europoje, buvo dar papildyta ir įvairiose Europos valstybių leidyklose išleista apie 60 kartų, o eilėraščiai buvo išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas.
Išlieka tik darbai
Akademinę bendruomenę pradžiugino ir viešnios iš Kauno „Ąžuolyno“ bibliotekos planuojančios renginį Sarbievijaus atminimui siekiant kuo plačiau šviesti visuomenę apie jo kūrybą ir ypatingą jos vietą lietuvių literatūroje. Būtent „Ąžuolyno“ bibliotekoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkė, viena svarbiausių Sarbievijaus kūrybos dabartinėje Lietuvoje tyrėjų doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė atrado, ko gero, vienintelį pasaulyje dar nežinotą 1639 m. Sarbievijaus „Odės palaimintajam Stanislovui Kostkai“ leidimą.
Atradimas tarsi patvirtina poeto žodžius: „Tik darbais žmogus atminty išlieka, amžius gyvena“. Akivaizdu, kad jo kūryboje išsakytos mintys etinėmis, bendražmogiškomis temomis aktualios ir šiandien. Renginio metu perskaityta epodė „Vienuoliško poilsio pašlovinimas“ mini Vilniaus ir Lietuvos vietas, kurias poilsiui rinkdavosi Vilniuje studijavę jėzuitai. Daug vietos skiriama to meto Lietuvos aktualijoms, istorijai ir konkrečioms personalijoms.
Skaitymas – būdas pažinti autorių ir save
„Skaitymai padeda suskambėti gyvai poeto žodžiui, o kiekvienas skaitovas pats turi galimybę pajusti poezijos grožį ir minčių svarumą“, – sako Skirmantė Šarkauskienė.
VU Kauno fakulteto studijų programos „Lietuvių filologija ir reklama“ studentams dr. Skirmantė Biržietienė ir dr. Skirmantė Šarkauskienė kartu dėsto modulį „Teksto interpretacija“, kuriame pirmoji supažindina su antikine literatūra, antroji – su senąja Lietuvos literatūra, tad skaitomi ir lotyniškų kūrinių vertimai, apjungiantys abu dalykus. Sarbievijaus tekstai – vieni iš jų. Dėstytojos tikisi, kad šiemet šio reikšmingo poeto vardas taps labiau atpažįstamas, o kūryba bus pristatyta išradingai ir patraukliai plačiajai visuomenei.
Peržiūrėti Ąžuolyno bibliotekoje esančią Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus odę palaimintajam Stanislovui Kostkai galite nuorodoje: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C130000483257
Motiejus Kazimieras Sarbievijus „Lemties žaidimai": http://antologija.lt/text/motiejus-kazimieras-sarbievijus-lemties-zaidimai