Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga III kurso studentas Rokas Stankūnas grįžo iš pusmetį trukusių studijų Roitlingene (Vokietija) pagal Erasmus+ mainų programą. Jis džiaugiasi įgyta patirtimi ir neabejoja, kad galimybė pakeisti aplinką leido kitaip pažvelgti į pasirinktas studijas ir patį save, ugdyti savybes, leidžiančias greičiau prisitaikyti darbo rinkoje. Neišdildomą įspūdį vaikinui paliko įkvepiantys dėstytojai-praktikai ir... amą atimanti gamta.

Rokas sako, kad Erasmus vilioja naujomis pažintimis, vietomis ir kultūra, tačiau pataria pirmiausia įsivertinti savo lūkesčius. Jis ragina pasinaudoti šia proga išbandyti save, susipažinti su kita aukštojo mokslo sistema ir pasitikrinti gebėjimą prisitaikyti naujoje aplinkoje, o svarbiausia – skatina aktyviai dalyvauti akademinės bendruomenės – renginių, projektų, Studentų atstovybės – veiklose.

Rokui pasirinktos studijos sekasi puikiai – visų semestrų metu jis buvo vienas pirmųjų pagal pažangumo eilę savo laidos grupėje, tad tikisi sėkmingai baigti bakalauro studijas ir jau svarsto apie magistrą. Vaikinas studijomis ypač patenkintas, o jose įgytus įgūdžius jau ne kartą patikrino darbo rinkoje: prieš kelionę į Vokietiją dirbo klientų aptarnavimo specialistu sparčiausiai pasaulyje augančioje internetinių svetainių talpinimo ir susijusių paslaugų įmonių grupėje „Hostinger“, atliko IT administravimo praktiką lietuviško kapitalo telematikos ir daiktų interneto kompanijoje „Teltonika“, o šiuo metu dirba IT specialistu Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkų grupės projekte GAISO, kuris skirtas didinti kritinės infrastruktūros kibernetinį atsparumą.

Ragina nepraleisti progų

„Mokyklos laikais gailėjausi nedalyvavęs siūlytose mainų programose, taigi norėjosi „atsigriebti“. Dalyvauti nusprendžiau pačiame pirmame savo studijų semestre, kai sužinojau apie Erasmus+ iš fakultete vykdytų pristatymų apie mainų galimybes. Buvo likę tik nuspręsti, kada išvykti“, – šypsodamasis aiškina R. Stankūnas.

Vokietijoje pabuvojęs studentas drąsiai juokauja, kad tvarkant mainų dokumentus puikiai dera vokiškas atidumas ir lietuviškas pareigingumas – ir siunčiančioji, ir priimančioji institucija veikė operatyviai ir buvo pasirengusios padėti. Visgi rinktis Vokietiją Rokas nusprendė ne dėl stereotipinio šalies įvaizdžio, kuris, tiesa, informatikui gan artimas ir siejasi su tvarkos, aiškumo atmosfera. Studentas prasitarė, kad, ko gero, daugiausia reiškė, kad Vokietijoje gyvena draugas, su kuriuo Rokas bendrauja nuo mokyklos laikų, tad pagaliau atsiras galimybė kartu pažinti jo gimtąjį kraštą. Svarbiais kelionės privalumais vaikinas vadina įspūdį palikusį šalies kraštovaizdį: istoriniai terasiniai vynuogynai ant stačių Esslingeno apylinkių šlaitų, Bodeno ežeras (vok. Bodensee, dar vad. Konstanco ežeru), jungiantis valstybinę sieną su Austrija, Šveicarija, kurio kitoje pusėje matosi Alpės, taip pat viduramžių miestai, atmosfera primenantys Kauną.

Sudomino ir motyvavo ugdymo filosofija

„Turėjau ir savotišką misiją. Kaip aktyvus Studentų atstovybės narys gerai išmanau net sisteminius, organizacinius aukštojo mokslo aspektus. Norėjosi palyginti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą su kitų šalių. Vokietija maloniai nustebino“, – prisipažįsta R. Stankūnas ir sako pastebėjęs, kad Vokietijoje labai greitai patobulėjo jo laiko planavimo ir komunikaciniai įgūdžiai.

Studentas sako, kad Vokietijoje studentai skatinami mokytis savarankiškai. Nors studijų krūvis buvo intensyvesnis nei tikėjosi, visada norėjosi paskaitoms ruoštis, daugiau pasiskaityti apie dėstomas temas.

Pasak Roko, Roitlingeno universitete beveik visi moduliai reikalavo dirbti grupėse, diskutuoti, kartu kurti bendrus projektus, teikti grįžtamąjį ryšį. Jis neabejoja, kad tai sustiprino turimus įgūdžius ir išmokė į dėstomas temas pažvelgti iš naujos perspektyvos, susipažinti su kontekstu. R. Stankūnas pasakoja patyręs nenorą, kad klausomos paskaitos baigtųsi. Tokių disciplinų kaip Paskirstytosios sistemos ar Debesijos kompiuterija dėstytojai įkvepia, nes yra ir teoretikai, ir praktikai – dirba tokiose įmonėse kaip „Mercedes Benz“, pasaulyje pirmaujanti kompiuterinių paslaugų teikėja „International Business Machines“ (IBM) ir pan. Dar labiau stebina, kad Roitlingeno universitetas turi tik apie 5500 studentų (palyginimui – 2024 m. VU studijavo per 24 tūkstančius visų pakopų studentų).

„Labiausiai nustebino „Lernnacht“ (liet. mokymosi naktis) – vakaras, kai universitetas atidarytas iki vidurnakčio ir skirtingų specializacijų dėstytojai konsultuoja studentus akademiniais klausimais“, – pasakoja Rokas džiaugdamasis, kad Erasmus studentams skiriama išties daug dėmesio: organizuojami susitikimai, kuriuose dalyvauja ir studentai, ir dėstytojai, tikrai daug įvairių renginių, leidžiančių bendrauti, megzti pažintis.

Kitas žvilgsnis ir kitos patirtys

„Vykti į Erasmus mainus verta jau vien dėl galimybės ištrūkti iš komforto zonos. Svečioje šalyje tenka susipažinti su nauja aplinka, nauja tvarka, daugybe naujų žmonių ir jų kultūrų. Tai galimybė į savo studijas pažvelgti visiškai kitaip“, – įsitikinęs Rokas.

Pasak jo, būtent studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga studentams, kurie svarsto apie įsidarbinimą užsienio rinkoje, tarptautiniai mainai ypač naudingi – galima užmegzti labai gerų pažinčių, perprasti bendravimo tarpkultūrinėje erdvėje niuansus.

Vokietiją jis pirmiausia rekomenduoja tiems, kurie jau domisi šia šalimi ir jos kultūra. Nors paskaitos sklandžiai vyko angliškai, siekiant sėkmingai perprasti vadybinius niuansus svarbu mokėti vokiečių kalbos pagrindų. Atitinkamai svarbu ir išmanyti studijų sistemą Lietuvoje: išvykti geriausia antraisiais arba trečiaisiais mokslo metais, tačiau tai labai priklauso nuo studijų tinklelio ir IND modulių pasirinkimo.

„Labai svarbu žinoti, ko nori iš savo studijų ir kurio semestro moduliai atrodo labiausiai „aukotini“ dėl mobilumo galimybės“, – įsitikinęs R. Stankūnas.