Išsilavinimą žymi ne tik diplomas ir sukauptos žinios, bet ir gebėjimas suvokti pasaulį per intelektualinę, emocinę ir estetinę plotmę. Viena iš seniausių šio gebėjimo ugdymo formų yra teatras – menas, kuris moko jausti, mąstyti, reflektuoti. Šiandien, gyvenimui persikeliant į ekranus, o pramogų industrijai siūlant greitą ir lengvai vartojamą turinį, teatras išlieka potyrius siūlančia ir akiratį plečiančia erdve. Kodėl būtent teatras laikomas išprususio žmogaus įpročiu? Kokią įtaką jis daro mąstymui, vertybėms ir kultūriniam suvokimui?
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vadybos mokslų daktarė, Meno vadybos studijų programos dėstytoja ir Nacionalinio Kauno dramos teatro vadybos skyriaus vadovė Skaistė Jurėnė įsitikinusi, kad teatras – ne eilinis laisvalaikio praleidimo būdas, o visuomenę ugdantis ir intelektualiai stimuliuojantis užsiėmimas. Pasak jos, tikslingas jaunosios auditorijos pažindinimas su teatru pažadina jų smalsumą ir padeda suvokti ne vien fizinius pasaulio objektus, bet ir jų simbolizuojamas idėjas. O tai ilgainiui tampa reikšmingu indėliu į jų išsilavinimą, saviugdą skatinantį gyvenimo būdą.
Su teatru susidraugauta nuo mažens
Savo akademinę karjerą ir pareigas derinanti S. Jurėnė yra puikus pavyzdys, kaip teorija pritaikoma praktikoje ir remiantis patirtimis tobulinamas studijų procesas. Studentai ją vertina kaip praktikę, o kolegos džiaugiasi nuolat atnaujinamomis žiniomis, įkvepiančiu jos polėkiu domintis pasaulinėmis tendencijomis. Specialistė prisipažįsta, kad teatru domėjosi nuo mažens.
„Teatras man visada buvo ta neišsemiama magija, kuri įtraukia, užburia ir ilgai išlieka atmintyje. Gyvenome Mažeikiuose, tad galimybės išvysti profesionalaus teatro spektaklius buvo ribotos. Iki studijų Kaune teatre lankytis teko retai, tačiau pati vaidinau dramos teatro būrelyje, tekdavo vesti įvairiausius renginius“, – pasakoja S. Jurėnė, prisimindama vaikystėje Klaipėdos muzikiniame teatre pirmąjį matytą spektaklį „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“.
Savo vaikus su teatru pažindinti ji taip pat pradėjo ankstyvoje vaikystėje – nuo 2 metukų. Vėliau jie lankė teatro užsiėmimus, kur turėjo galimybę vaidinti scenoje su teatro profesionalais, sužinoti, kaip veikia kūrybinis teatro procesas. Paaugę jie pasirinko kitus pomėgius ir užsiėmimus, tačiau teatras liko svarbia šeimos laisvalaikio dalimi. Dabar vaikus supažindinti su teatro pasauliu tapo gerokai paprasčiau – esama spektaklių, sukurtų siekiant atliepti pačių mažiausiųjų poreikius. Ji mielai rekomenduoja Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį mažyliams nuo 1,5 m.
„Maloniai stebina, kad mano sūnus ir dukra ne tik noriai eina į visus teatro spektaklius, skirtus vaikams, bet kaip tikri teatro ambasadoriai dalijasi savo patirtimi su klasės draugais ir mokytojais“, – šypsosi S. Jurėne ir prasitaria, kad jaučia, kaip jos vaikai pavydi, kai su vyru eina į tik suaugusiems skirtus spektaklius – toks jų smalsumas teikia vilties, kad teatro jie nepamirš ir paaugę.
Teatro misija – visuomenei rodyti visuomenę
„Teatras niekada neturėtų būti patogus. Manau, kad jo svarbiausia misija yra kalbėti apie visuomenei aktualius dalykus, vertybinius klausimus, skatinti kritinį mąstymą ir ugdyti suvokimą. Tai menas, kuris ir keri, ir šokiruoja, ir sukrečia... ir kviečia diskusijai“, – įsitikinusi mokslininkė.
Pasak jos, teatras yra visoks, kaip ir visuomenė. Teatro siekiai priklauso nuo teatro pobūdžio, tikslinės auditorijos ir net nuo valstybės požiūrio, kuris gan tiesiogiai atskleidžiamas skiriamu finansavimu.
„Teatras, kuriame aš dirbu, stengiasi atliepti kuo įvairesnius auditorijos poreikius, nepamiršdamas savo misijos ugdyti profesionaliajam scenos menui imlią visuomenę, pristatyti ne tik nacionalinius, bet ir užsienio dramos teatro kūrinius. Mes augame, keičiamės kartu su savo auditorija“, – aiškina S. Jurėnė.
Ji neabejoja, kad teatrą pirmiausia kuria visuomenė, nes teatras ir yra tam tikras visuomenės (jos normų, vertybių, sprendimų) atspindys. Kūrėjai interpretuoja visuomenę remdamiesi savo asmeninėmis patirtimis ir suvokimu, o tą interpretaciją pateikia žiūrovui. Žiūrovas teatro spektaklį taip pat suvokia remdamasis sukaupta patirtimi, žiniomis ir išgyvenimais, todėl kiekvieno asmens atveju matyto spektaklio supratimas skiriasi. Mėgstamiausias vieno spektaklis kitam gali pasirodyti kaip visiškai nevykęs kūrybos rezultatas.
Teatras ir mokslas
Mokslininkė pastebi, kad teatras ir mokslas turi nemažai bendrumų. Pirmiausia, tiek mokslas, tiek teatras nagrinėja esminius egzistencijos klausimus, analizuoja visuomenei aktualias problemas. Moksle reiškiniai tiriami keliant hipotezes, atliekant eksperimentus, analizuojant rezultatus. Kuriant spektaklius taip pat daug dėmesio skiriama analizei, eksperimentavimui ir meninės raiškos priemonių paieškai, siekiant perteikti norimą rezultatą.
„Priimdama sprendimus dėl teatro vadybinių procesų įgyvendinimo, rinkodaros veiklų, siekdama pažinti auditoriją visada pasitelkiu mokslines žinias ir įgūdžius. Stengiuosi išbandyti naujas metodikas, patikrinti, kaip mūsų teatro atveju veikia teorija. Universitete, bendraudama su studentais, dėstydama teorinę medžiagą nuolat stengiuosi informaciją susieti su jos praktiniu pritaikymu. Tai leidžia sužinoti ne tik kas ir kaip vyksta, bet ir kodėl“, – aiškina S. Jurėnė, įsitikinusi, kad šių dviejų sričių sintezė būtina.
Dėstytoja prisipažįsta, kad scenos meno išmanymas taip pat gelbėja universitete. Ji neretai stengiasi ir į paskaitas integruoti teatro elementus kaip priemonę auditorijos įsitraukimui, medžiagos įsisavinimui didinti, grupei suburti.
5 teatro auditorijos grupės
Nacionalinio Kauno dramos teatro administracijoje jau daugiau nei 7 metus dirbanti S. Jurėnė pasakoja, kad galima pastebėti kelis skirtingus teatro lankytojų tipus. Rašydama disertaciją ji atlikto „Q sort“ (liet. Q rūšiavimo) metodologijos Lietuvos teatro auditorijos tyrimą, kuris leido identifikuoti 5 teatre besilankančios auditorijos grupes.
1 grupė: Patirčių entuziastai
Šiai auditorijos grupei teatre svarbiausia – emocijos ir įspūdžiai. Jie nori matyti įvairių kūrėjų darbus ir jaučia lojalumą mėgstamam teatrui, kurį lanko dažnai (3-4 kartus per metus). Jiems nesvarbu dalyvauti edukacinėse veiklose, savanoriauti ar kurti programą, taip pat neieško inovacijų ar nesitiki sutikti pažįstamų žmonių. Ryšys su teatru dažniausiai susiformavo dar vaikystėje, paauglystėje, ugdymo įstaigose.
2 grupė: Užkulisių žinovai
Šiai grupei svarbiausia profesionalus teatro produktas ir socialinė patirtis – lankytis teatre su draugija ir dalytis įspūdžiais. Jie vertina inovatyvumą ir skaito recenzijas, tačiau aktyvus įsitraukimas į teatro veiklas jiems nesvarbus. Lojalumą jie jaučia kūrybinei komandai, ne teatro organizacijai, dažnai yra susiję su teatru – savanoriauja ar dirba. Pabėgimas nuo kasdienybės nėra svarbus, nes dalis jų teatrą sieja su profesine veikla.
3 grupė: Kultūros gurmanai
Ši grupė teatrą laiko aukštosios kultūros atitikmeniu. Jiems mažiau svarbi spektaklio tema, kūrybinės komandos idėjos, nes teatras suvokiamas kaip šventė. Šiems lankytojams nesvarbu aktyviai įsitraukti į teatro veiklą, nenorima savanoriauti ar pamatyti teatro užkulisių. Jie nesiekia išvysti kuo daugiau spektaklių, tačiau tikisi malonumo, galimybės pabendrauti ir sužinoti kažką įdomaus.
4 grupė: Edukacijos ir ritualų gerbėjai
Ši grupė, vertinanti teatro edukacinį poveikį ir ritualinį patirties pobūdį, išsiskiria dėmesiu pasiruošimui, laukimo laikotarpiui ir teatrinei aplinkai. Jiems patinka būti aktyviais dalyviais, todėl tinka dalyvaujamąjį įsitraukimą skatinančios priemonės. Šiems lankytojams nesvarbus estetinis elementas, teatrinė aplinka ar atsiliepimai. Be to, jie mažai prisiriša prie kūrybinės komandos ir nepatiria šventinės nuotaikos ar pakilumo jausmo. Ši grupė lanko teatrą 3-4 kartus per metus ar dažniau.
5 grupė: Intelektualai-mąstytojai
Tai asmenys, kurie vaikystėje neturėjo ryšio su teatru, tačiau jį išugdė asmeniškai. Šiai grupei svarbūs atsiliepimai ir recenzijos apie spektaklį, refleksija su bendraminčiais bei inovatyvumas. Teatrą jie suvokia kaip socialinio statuso dalį, tačiau ritualai ir bendrystės jausmas jiems nėra svarbūs. Pagrindinis siekiamas atlygis – funkcinis.