Minint 446-ąjį Vilniaus universiteto (VU) gimtadienį ketvirtąjį kartą surengtas mokslo komunikacijos konkursas „Mokslo sprintas“. Pirmąją vietą laimėjo VU Medicinos fakulteto komandos „Veidų detektyvės“ narės – profesorė Janina Tutkuvienė ir doktorantė Eglė Stukaitė-Ruibienė. Jos skaitė pranešimą „Ar galėtumėte atpažinti ilgai nematytą vaikystės draugą: kaip veidas auga ir kas už jo slepiasi“. Nugalėtojoms įteiktas 1000 Eur vertės prizas, kurį įsteigė konkurso partnerė „Thermo Fisher Scientific“.
Į sceną su plyta ir pyragėliu
Konkurse jau antrą kartą dalyvo Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto direktorė prof. dr. Danguolė Satkauskaitė. Šįkart ji paskatino savo temą pristatyti doktorantę Brigitą Brasienę. Komandą pavadinusios „Ponas Žirnis ir vertėjas“ moterys pristatė temą „Kas tave prajuokins – profesionalus vertėjas ar dirbtinis intelektas?“.
„Sužavėjo ši smagi mokslinė avantiūra. Pats konkursas išties nustebino mokslinių temų įvairove ir kaip kūrybiškai dalyviai rinkosi pristatymo formatą, į pasirodymus įtraukdami rekvizitus. Manau, kad šis konkursas primena tyrėjams, kad nors kartais moksliniai tyrimai gali atrodyti kaip maratonas, galime sudalyvauti „Mokslo sprinte“ ir smagiai praleisti vakarą“, – pasakojo doktorantė Brigita Brasienė.
Pasak doktorantės, labai naudingi buvo ir mokymai prieš renginį: padėjo kitaip pažvelgti į vykdomus mokslinius tyrimus ir pateikti juos taip, kad per 3 minutes suprastų tiek kitų sričių mokslininkai, tiek žiūrovai. Nors jau buvo aptarusios pristatymo idėją, kilo ir daugiau puikių idėjų.
„Būtent per mokymus kilo mintis iliustracijai pasitelkti pyragėlį ir plytą. Iš pradžių tai buvo tik mudviejų pokštas ir ilgai dvejojome, ar nebus toks sprendimas pernelyg šokiruojantis, bet galiausiai nusprendėme surizikuoti, nes toks jau konkurso žanras – kad pristatymas būtų efektingas ir įsimintinas. Tokio sprendimo tikrai nesigailėjome, nes buvo ir dar drąsesnių pasirodymų, pavyzdžiui, paskutinis – net su sprogimais ir ugnies pliūpsniais“, – dalijosi karštais įspūdžiais prof. dr. Danguolė Satkauskaitė.
Mokslininkių komanda savo pristatymui pasirinko animacinį filmą „Ponas Žirnis ir Šermanas“, kurio protingas ir šmaikštus veikėjas ponas Žirnis, nuolat kalba kūrybiškomis ir linksmomis frazėmis, kurias žiūrovai turi „išlukštenti“. Nors animaciniai filmai daugiausia skirti vaikų auditorijai, pastebima, kad nemažai vaizdažodinio žaismo atvejų suprantami tik brandesnių žiūrovų. Dėl ribotos 3 min. pristatymo apimties VU KnF atstovės pasirinko išsamiau pristatyti tik vieną tokį atvejį – „smashing party“.
„Tema apie žodžių ir vaizdažodinio žaismo (angl. verbal-visual play) vertimą animaciniuose filmuose aktuali Audiovizualinio vertimo srities mokslininkams ir vizualinio turinio kūrėjams visame pasaulyje. Nors DI jau labai gelbėja, kai reikia versti rašytinius ar sakytinius tekstus, tačiau multimodalūs, t. y. audiovizualiniai kūriniai dažnai yra neįveikiamas iššūkis, nes humoras kuriamas derinant kalbines ir vaizdo priemones“, – aiškina doktorantė.
Diskusijos skatina pažangą
Kauno fakulteto mokslininkės įsitikinusios, kad būtent Audiovizualinis vertimas (AVV) yra viena iš sparčiausiai besivystančių vertimo studijų sričių, kurios aktualumas nuolat auga dėl vis didėjančio globalizacijos tempo ir audiovizualinio turinio vartojimo masto. Šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje įvairių medijų – filmų, televizijos laidų, vaizdo žaidimų ir internetinio turinio – prieinamumas ne tik skatina kultūrinius mainus, bet ir kelia naujų iššūkių vertėjams. Audiovizualiniame vertime susiduriama su dviem pagrindiniais – vaizdo ir garso – komponentais, kurių tarpusavio sąveika formuoja prasmių visumą. Tai reikalauja ne tik lingvistinio tikslumo, bet ir kultūrinio, semiotinio, techninio jautrumo.
Audiovizualinio turinio kontekste anglų ir lietuvių kalbų susidūrimas verčiant įgauna ypatingą reikšmę dėl kalbinių ir kultūrinių skirtumų. Subtitravimas, dubliavimas ir įgarsinimas reikalauja ne tik tiksliai perteikti informaciją, bet ir išlaikyti originalo intenciją, emocijas bei kontekstą. Todėl AVV studijos ir tyrimai svarbūs siekiant gerinti vertimo kokybę ir užtikrinti sklandžią auditorijos patirtį.
... ir kiti laimėtojai
Antrąją vietą užėmė Gyvybės mokslų centro komandos „Grad and Undergrad“ nariai – dokt. Igoris Nagula ir Gabija Valentaitė, skaitę pranešimą „Hipokampo neuronų elektrofiziologinių savybių ir neuroninio tinklo konektyvumo kitimas brendimo metu“. Trečioji vieta atiteko Fizikos fakulteto komandos narėms – dr. Maženai Mackoit-Sinkevičienei ir Deimantei Juknevičiūtei, kurios pristatė temą „Kvantiniai deimantai“. Antrosios ir trečiosios vietos laimėtojams buvo įteikti specialūs prizai.
Šiemet konkurse varžėsi 12 komandų, sudarytų iš dėstytojo ir studento, jos turėjo per tris minutes pristatyti savo tyrimą. Pristatymų temos buvo itin įvairios – nuo vertėjų ir dirbtinio intelekto iki dilemų vaikų radiacinėje saugoje ar programėlės, skirtos oro taršai sekti.
Dalyvius vertino komisija, kurią sudarė: VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas, virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas; konkursą remiančios kompanijos „Thermo Fischer Scientific“ atstovas, vyriausiasis gamybos vadovas Artiomas Akatovas; praėjusių metų pirmosios vietos nugalėtoja, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto komandos „GiS“ narė Samanta Klusytė; LRT mokslo ir IT skilties žurnalistė ir redaktorė Agnė Tarailaitė. Vertinant buvo atsižvelgiama į pristatymo aktualumą, mokslinį tikslumą, aiškumą ir gebėjimą apie mokslą kalbėti įdomiai bei įtraukiai.