Gegužės 2 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos ir Kauno fakultetai organizuoja jau penktąją studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“, kuri šiais metais vyks VU Kauno fakultete. Mokslinė konferencija jau tapo tradicija, penktus metus suburiančia jaunuosius tyrėjus iš dviejų VU fakultetų ir suteikianti galimybę pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, pasirepetuoti savo darbų gynimus. Konferencijai nenumaldomai artėjant, savo mintimis ir įžvalgomis apie humanitarinius mokslus ir „Generalinę repeticiją“ sutiko pasidalyti du dėstytojai: Kauno fakulteto doc. dr. Robertas Kudirka ir Filologijos fakulteto asist. dr. Eleonora Terleckienė.
Apie tai daug kalbėta, bet juk repetitio est mater studiorum. Taigi, ar humanitariniai mokslai šiandien reikalingi? Ką esmingai kito jie įneša į kultūrą, visuomenę, kasdienį žmogaus gyvenimą?
Robertas Kudirka: „Kiekvienos tautos esminga dalis yra kalba – be jos savasties sunku suvokti tautiškumą (štai gretimais galime stebėti baltarusių ar ukrainiečių nutautėjimą ir to kainą...). Nesuvokiantieji šių dalykų vertina tikrovę tik siaurai materialistiškai, nes valstybę kuria tauta.“
Eleonora Terleckienė: „Per pastaruosius metus tiek daug šia tema pasisakyta, kad, atrodo, nėra ką ir pridurti. Humanitarika leidžia geriau suprasti ir kartu įvertinti mus supančius procesus, ji mus formuoja, ugdo kritinį mąstymą ir daro atsparesnius populistinėms klišėms, melui ir propagandai. Mums to šiandien ir ateityje ypač reikės. Tarp mano bičiulių vis prisimenama kurioziška situacija, kai vaikinukas, norėdamas sužavėti merginą, išdidžiai pareiškė, jog jis knygų neskaito, nes jos pakeičia žmogų. Ir jis visiškai teisus – pakeičia negrįžtamai.“
Kuo svarbus mokslinis darbas? Kaip manote, ar svarbu pradėti užsiimti mokslu jau nuo pirmo kurso?
Robertas Kudirka: „Labai sveika pradėti savo kokį nors tyrimą, susirasti savo srities medžiagą – ne tuos privalomuosius kursinius darbus, bet pagal mokslinę metodologiją panagrinėti kokią naują sritį. Mokslinė metodologija remiasi tyrimo kritiškumu, esmingumu – perprasti neformaliai, įdomiai šiuos principus naudinga kiekvienam. Galima ir atvirkščiai – tikrinti pseudomokslinius (pseudoistorikų, pseudolingvistų) teiginius.“
Eleonora Terleckienė: „Mokslinis darbas ugdo svarbius įgūdžius – pastabumą, gebą matyti platesnį kontekstą ir surankioti detales. Jis leidžia mokytis kelti įvairius klausimus, pažvelgti į tiriamą objektą iš skirtingų perspektyvų, lavina kritinį mąstymą. Vadinasi, kuo anksčiau imiesi kad ir nedidelės mokslinės problemos, tuo anksčiau šiuos universalius įgūdžius imi šlifuoti. Apskritai mokslinis darbas yra tiesiog smagu. Randi tave dominančią temą ar klausimą ir tuomet ieškai, aiškiniesi. Smagu nardyti po kontekstus, skaityti primirštus tekstus senųjų spaudinių skaitykloje ar archyve, atlikti tyrimus, tikrinti hipotezes ir atrasti tai, ko iki tavęs dar niekas neatrado.“
Kaip Jūs matote „Generalinę repeticiją“? Kuo ji reikšminga?
Robertas Kudirka: „Labai rekomenduoju kiekvienam studentui, nes viešas kalbėjimas prieš didesnę auditoriją nėra lengvas dalykas. Tai gera praktika pažinti būdus, kaip pristatyti kokį nors turinį, kaip kalbėti, kokia strategija pateikti duomenis. Dažnam ateityje reikės kalbėti per susirinkimus, pristatyti duomenis, jausti auditoriją – ryžkitės pirmai treniruotei, atvykite į „Generalinę repeticiją“. Graudu žiūrėti, kada per bakalauro gynimus studentas elgiasi lyg nieko nebūtų girdėjęs apie retoriką.“
Eleonora Terleckienė: „Generalinė repeticija“ yra puikus sumanymas, jau ne pirmus metus jauniesiems tyrėjams suteikiantis svarbią platformą. Nauda daugialypė – tai ir mokymasis aiškiai, bet tuo pačiu įdomiai ir patraukliai pristatyti savo tyrimą, suvaldyti drebantį balsą, tilpti į numatytą laiką, dalyvauti diskusijoje, atsakyti į kylančius klausimus. Viešasis kalbėjimas šiandien labai vertinamas, bet įgyjamas tik per praktiką. Studentų akademinių konferencijų mažai, tad „Generalinė repeticija“ atveria galimybę būti išgirstam, išmėginti jėgas, pasitikrinti hipotezes ir, žinoma, geriau pasiruošti baigiamojo darbo gynimui.“
Gal galėtumėte pasidalyti ryškiausia generaline repeticija Jūsų filologiniame kelyje? Ar / kaip ilgainiui kinta tų repeticijų vertė?
Robertas Kudirka: „Aišku, buvo pirmas studento pranešimas per konferenciją. Tema buvo iš eksperimentinės fonetikos: balsių spektrinė analizė. Labai gerai atsimenu slavistės doc. dr. D. Balšaitytės patarimus ir skatinimą, dėkingas iki šiol. Viešas kalbėjimas ir duomenų pateikimas yra komunikacinis menas: tobulėti yra nuolat kur, visada reikia įsivaizduoti numanomus klausytojus, kritiškai vertinti medžiagą, vengti maksimalizmo, mokėti staigiai reaguoti į pasikeitusią situaciją ir pan.“
Eleonora Terleckienė: „Deja, niekaip negaliu rasti pavyzdžio, kurį galėčiau įvardyti kaip ryškiausią. Tačiau savaip repetuoju nuolat – kad ir prieš paskaitą mintyse dėlioju tai, ką noriu pasakyti. Kinta repeticijų pobūdis, bet ne svarba. Bakalauro studijose ruošdama konferencijai pranešimą, repetuodavau temą pristatydama draugams – jie buvo mano atviriausi kritikai. Dabar jau konferenciją matau kaip savotišką generalinę repeticiją ruošiant mokslinę publikaciją. Taip kolegų rate gali pasitikrinti, ar tavo idėja įdomi ir pasirinktas tyrimo kelias perspektyvus. Bet kokiu atveju, tas bandomasis, mokomasis atlikimas leidžia įsivertinti esamas stiprybes, silpnybes ir pasiruošti įveikti iššūkį, kad ir koks jis bebūtų.“
Studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“ – reikšmingas renginys, suburiantis visus, besidominčius lietuvių kalba, literatūra ir kultūra, norinčius prisidėti prie lituanistikos raidos ir sklaidos. Toks ir renginio tikslas – įkvepiant bendradarbiavimą tarp lituanistų iš VU Filologijos ir Kauno fakultetų, skatinti akademines diskusijas ir jaunųjų tyrėjų aktyvumą.
Visi III ir IV kursų studentai lituanistai, norintys dalyvauti „Generalinėje repeticijoje“, kviečiami iki balandžio 25 d. siųsti savo pranešimų anotacijas (iki 150 ž.) el. paštu . Daugiau informacijos rasite: https://www.knf.vu.lt/generaline-repeticija. Kilus klausimų, susisiekite el. paštu .