Vieną kovo vakarą nuo Česlovo Radzinausko (Lampėdžių) tilto su 500 mm + 1,4 telekonverteriu užfiksuotas kadras tapo socialinių tinklų sensacija. Tokiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse kaip „Fotografuoju Lietuvą“, „Made in Lithuania“, „Kas vyksta Kaune“ ir net „Gražūs žodžiai, muzika ir paveiksliukai“ užvirė diskusijos, ar nuotrauka tikra. Visgi palaikymo ir pagyrimo žodžių sulaukta gerokai daugiau – 21 030 reakcijų, 560 pasidalinimų ir 480 komentarų. Jos autorius Alis Bunokas – santūrus entuziastas, vis ieškantis, kaip dar nustebinti jo kūrybą pamėgusius sekėjus. Šį ir daugiau jo darbų kviečiame pamatyti VU Kauno fakultete, IV korpuse (Muitinės g. 14) nuo balandžio 9 d. 18 val.
Montažas, ar realybė?
Fotografas Alis Bunokas, Kauno fotodraugijos narys, pasakoja, kad fotografija jam pirmiausia yra būdas pabėgti į kitą pasaulį. Tai veikla, kuri padeda atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir žemiškų minčių. Vis dėlto uždirbančio iš fotografijos, vykdančio užsakymus savęs jis neįsivaizduoja. Fotografijos entuziastui tai poilsis, atsipalaidavimas, kai niekur neskubėdamas gali apmastyti kiekvieną detalę, kiekvienos spalvos toną ar šviesos proskyną. Tai malonumas, todėl dar maloniau, kai pastangos įvertinamos. Ne vienas internete „įsimylėtas“ Alio darbas jau puošia kauniečių namus atspausdintas ant drobės.
Fotografas skubančio didmiesčio gyvenimo akimirkas amžiams sustabdo nuotraukose, kurios socialiniuose tinkluose sulaukia ypatingų simpatijų ir kelia karštas diskusijas: ar tai montažas, ar realybė? Mat fotografijoje jį ypač žavi galimybė nustebinti žiūrovą. A. Bunokas tam pasitelkia galingus teleobjektyvus, galinčius „suspausti“ perteikiamą vaizdą. Tokios manipuliacijos dažnai atrodo sukurtos „fotošopu“ (red. past.: nuotraukų redagavimo įrankiai), jų autentiškumu kartais suabejoja ir kiti fotografai, tačiau bendraminčio braižą supranta vos sužinoję techninius įrangos duomenis.
Motyvuoja nauji atradimai ir palaikymas
A. Bunokas prisimena, kad fotografija „užsikrėtė“ nuo pat pirmos nuotraukos, padarytos mobiliuoju telefonu. Ja nedelsdamas pasidalino socialiniuose tinkluose ir liko nustebintas palankių žmonių reakcijų, susižavėjimo, tuomet įspūdingo reakcijų kiekio. Analizuodamas kadrą jis pradėjo gilintis į spalvas, kompoziciją, bet spėja, kad tik pažadino matymą, azartą ir atsidavimą, paveldėtą iš tėvo, kuris fotografuodavo juostelėmis ir leisdavo laiką tamsiame vonios kambaryje jas ryškindamas.
Šiandien Alis fotografuoja beveik viską: gali užfiksuoti kadrą tiesiog eidamas namo, gali paskirti kelias dienas, kad kruopščiai suplanuotų vaizdą sekdamas orą ir gamtą, gali kantriai išlaukti, kol bus ar nebus praeivių, kad kadre atsirastų norima kompozicija. Fotografas sako, kad nesiekia dokumentuoti realių įvykių, žmonių, gyvūnų ir situacijų autentiškai ir objektyviai, mieliau kuria unikalius vaizdus, kurie pakeri žiūrovą, demonstruoja įsiklausymo į miesto ar gamtos ritmus suderinamumą su foto technikos įvaldymu. Jis nesiekia konkuruoti su žurnalistais ar spaudos fotografais, tačiau džiaugiasi, kai jo darbai pasirodo žiniasklaidoje taip įprasmindami miesto, kuriame gyvena, metraštininko vaidmenį.
Ne tik gražu, bet ir vertinga
„Miesto fotografija ypatinga tuo, kad ji yra tarsi miesto gyvenimo dienoraštis – nuolat juda, keičiasi, kiekvienas fotografas savaip perteikia miesto istoriją, žmones bei jų kasdienybę. Pavyzdžiui, fotografijos iš oro. Daug metų fotografuodamas pastebi, kaip keičiasi miestas“, – sako dažnai Kauną savo darbuose vaizduojantis fotografas Andrius Aleksandravičius.
Pasak jo, po daugelio metų tokios nuotraukos tampa istoriniais dokumentais, leidžiančiais suprasti, kaip žmonės gyveno, kaip miestas atrodė ir kaip keitėsi. Jos išlieka vertingu žmogaus palikimu. O ir dabartyje tokios nuotraukos formuoja miesto įvaizdį, atskleidžia jo unikalumą. Tai leidžia pamatyti miestą iš įvairių kampų – nuo išskirtinių miesto vietų, pastatų iki dar neatrastų ir įdomių objektų, kuriais galima sudominti ne tik miesto gyventojus, bet ir atvykstančiuosius.
„Socialiniuose tinkluose žmonės miesto nuotraukas mėgsta dėl jų emocinio ryšio ir universalumo – jos leidžia atpažinti pažįstamas gatves, sukelia prisiminimus, norą aplankyti. Tokios nuotraukos populiarios, nes žmonėms įdomu, kas vyksta aplink juos“, – įsitikinęs ne kartą fotografijos konkursuose įvertintas ir socialiniame tinkle „Instagram“ beveik 10 tūkst. sekėjų turintis menininkas.
„Miesto fotografija vertinga ne tik dėl estetikos, tai svarbi komunikacijos priemonė, paveikus įrankis puoselėjant miesto įvaizdį. Kiekvienas kompozicijos elementas gali ištransliuoti tam tikrą žinutę – miesto modernumą, kultūrinę įvairovę, istorinį paveldą. Ypatingą poveikį turi autentiškos ir dinamiškos nuotraukos. Nenuostabu, kad jos dažnai pasiekia didelę auditoriją socialiniuose tinkluose“, –– aiškina Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas, marketingo dėstytojas doc. dr. Giedrius Romeika džiaugdamasis, kad Kauno fakultetas ne tik yra reprezentacinėje miesto zonoje, bet ir veikia kaip erdvė visapusiškai diskusijai.