Dešimtąjį kartą kalbos požiūriu įvertinti jaunųjų mokslininkų ir studentų darbai, pateikti jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursui. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) išrinko taisyklingiausia ir stilingiausia kalba 2024 m. parašytus mokslo darbus. Vienas jų – Vilniaus universiteto studentės Kristinos Šerkšnienės, Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso dalyvės, už darbą „Lietuviškų įmonių pavadinimų aktualizacija ir pragmatika“ (darbo vadovė doc. dr. Rita Baranauskienė).
Sudomino lietuviškų įmonių pavadinimai
Kristina Šerkšnienė pasakoja dar bakalauro studijų metu pradėjusi domėtis aktualizuota kalbos raiška, todėl baigiamajame darbe pasirinkusi tirti leksikos aktualizacijos atvejus reklamos diskurse. Įstojusi į Viešojo diskurso lingvistikos magistrantūros studijų programą ji taip pat gilinosi į šią sritį. Tuomet baigiamojo darbo tyrimo objektu tapo stilistiškai konotuoti įmonių pavadinimai, kuriuos Valstybinė kalbos inspekcija išrinko kaip gražiausius.
„Šie pavadinimai ne tik referuoja konkretų objektą ar informuoja apie įmonės veiklos pobūdį, bet ir sudomina, nustebina, atkreipia dėmesį“, – pasakoja K. Šerkšnienė. Pašnekovė sako, kad norėjosi į tiriamąjį objektą pažvelgti ir iš lingvistinės pragmatikos perspektyvos, t. y. sužinoti, kokie gali būti pasirinktos kalbinės raiškos sukūrimo motyvai ir kokį santykį tarp komunikantų padeda sukurti pasirinkta aktualizuotoji raiška. Tiesa, siekiant, kad atliktas tyrimas būtų dar išsamesnis, nuspręsta atlikti ir anketinę apklausą. Ji padėjo atskleisti, kaip įmonių pavadinimus vertina dviejų aukštųjų mokyklų studentai.
Daugiau dėmesio kalbos spalvingumui
K. Šerkšnienė pasakoja, kad mokslinių darbų, kuriuose būtų tiriami įmonių pavadinimai, nėra daug. O ir tie patys dažniausiai yra skirti įvertinti minėtų pavadinimų kalbos taisyklingumą. Todėl ji pasirinko atskleisti, kokia spalvinga ir turtinga yra lietuvių kalba.
„Vieną ar kitą žodį pavartojus netikėtame kontekste, perkūrus patarlę, frazeologizmą ar pasitelkus sąskambius galima sukurti daugybę įmonių pavadinimų, kuriuos pagrįstai vertintume kaip aktualizuotuosius. Tokie pavadinimai atrodo originalūs, netikėti, žaismingi, akimirksniu patraukia dėmesį ir yra lengviau įsimenami“, – aiškina pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad dinamiškame šių dienų pasaulyje kiekvienas verslininkas trokšta, kad jo sukurtas prekinis ženklas būtų patrauklus ir nepamirštamas. Savo moksliniame darbe ji aiškinosi, kokiais būdais dažniausiai kuriami originalūs ir pagaulūs įmonių pavadinimai. Be to, atliktos anketinės apklausos rezultatai atskleidė, kaip įmonių pavadinimus vertina adresatas, t. y. potencialus įmonės klientas. Todėl minėtas darbas gali būti naudingas kiekvienam, kuris planuoja pradėti naują verslą ar tiesiog domisi paveikiuoju diskursu apskritai.
K. Šerkšnienė atkreipia dėmesį, kad jos moksliniame darbe analizuoti lietuviškų įmonių pavadinimai, kuriuos Valstybinė kalbos inspekcija 2009–2024 metais apdovanojo kaip gražiausius, tad visi jie yra taisyklingi ir stilistiškai konotuoti. Kitaip tariant, darbe tikslingai atsiribota nuo tų įmonių pavadinimų, kurie atlieka tik referentinę funkciją, yra sudaryti ne pagal lietuvių kalbos taisykles, sukurti pasitelkus kitų kalbų intarpus ar pan.
„Lietuvių kalba – turtinga, spalvinga ir be galo graži. Tačiau iš tiesų suspindi ji tada, kai yra vartojama taisyklingai. Tad kalbos taisyklingumas man dažnai asocijuojasi su išmanymu, kokybe, dėmesingumu savo įvaizdžiui ir pačiai lietuvių kalbai,“ – pasakoja K. Šerkšnienė.
Taisyklingumas yra gero stiliaus pagrindas
Kristinos Šerkšnienės baigiamojo darbo vadovė doc. dr. Rita Baranauskienė įsitikinusi, kad studentų baigiamieji darbai turi būti rašomi taisyklinga lietuvių kalba.
„Taisyklingumas yra gero stiliaus pagrindas, o stilingumas aukštesnė jo pakopa. Taisyklinga kalba yra pagauli, įtaigi ir gyva, būtent todėl Kristina Šerkšnienė savo darbe pasirinko analizuoti taisyklingumo ir stilingumo reikalavimus atitinkančius lietuviškus įmonių pavadinimus, kuriais siekiama atkreipti adresato dėmesį ir kurti komunikantų tarpusavio ryšį – kontaktinį, draugišką arba distancinį, pagarbų“, – pasakoja R. Baranauskienė džiaugdamasi, kad nuoseklus studentės darbas buvo įvertintas.
Dėstytoja atkreipia dėmesį į tai, kad siekdama kelti lietuvių kalbos prestižą Valstybinė lietuvių kalbos komisija jau septynioliktus metus organizuoja smagia tradicija tapusį Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą. Konkurso komisijos atstovai pastebi, kad įmonės pavadinimai vartojami ir iškabose, ir reklamoje, ir viešuosiuose užrašuose, todėl labai svarbu, kad jie būtų suprantami, taisyklingi, pageidautina ‒ nesunkiai ištariami ir įsimenami.
Derėtų labiau didžiuotis savo kalba
Pasak R. Baranauskienės, neverta nuogąstauti dėl to, kad lietuviško pavadinimo nesupras užsieniečiai. Juk tik sėkmingai dirbdama įmonė gali pasiekti puikių rezultatų, o tada taiklus lietuviškas pavadinimas garsina ir įmonę, ir Lietuvą. 2025 metais išrinkti įmonių pavadinimai atskleidžia, kokia kūrybinga, gerą kalbos jausmą turinti, savo vietovės ypatumus išmananti yra mūsų tauta, pavyzdžiui, Nidos įmonė, pavadinta „Smėlis batuose“, o Neringos – „Stintapūkiu“.
VU KnF dėstytoja pastebi, kad nors tarptautiniuose mokslo renginiuose, projektuose vis dažniau tenka bendrauti lingua franca tapusia anglų kalba, lietuviškame moksliniame diskurse išlieka svarbu vartoti sklandžią ir taisyklingą mokslinę kalbą, išlaikyti jos sintaksinę struktūrą, plėtoti mokslinės kalbos terminiją.
„Šiame Lietuvos mokslo tarybos organizuojamame konkurse turėtų drąsiau dalyvauti tie studentai, kurie aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose, savo tyrimus skelbia mokslinėse publikacijose, o jų mokslinė veikla išsiskiria iš kitų originalumu, įžvalgiomis idėjomis“, – įsitikinusi R. Baranauskienė.
