2025 m. balandžio 7–10 d. Čekijos mokslų akademijoje Prahoje vyko 5-oji Čekijos onomastikos konferencija (angl. 5th Czech Onomastic Conference). Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos, Ukrainos, Estijos ir Lietuvos. Mūsų šaliai mokslo renginyje atstovavo Lietuvių kalbos instituto ir Vilniaus universiteto ( VU) mokslininkai. Konferencijoje buvo pristatomi tarpdisciplininio pobūdžio onomastikos moksliniai pranešimai, kuriuose nagrinėjami onomastikos ir istorijos, dialektologijos, diachroninės kalbotyros, etimologijos, tekstynų lingvistikos, gramatikos, stilistikos aspektai.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytojos doc. dr. Ilona Mickienė ir doc. dr. Rita Baranauskienė konferencijos sekcijoje „Gatvių vardai“ pristatė savo tyrimą, atskleidžiantį Kauno asmenvardinės kilmės gatvių vardų struktūrą, semantiką ir kaitą.

Svarbūs tarpdisciplininiai tyrimai

Lietuvių kalbos instituto mokslininkai įsitikinę, kad per pastaruosius dešimtmečius geografinių informacinių sistemų (GIS) reikšmė humanitariniuose ir socialiniuose moksluose išaugo, ypač dėl technologijų, leidžiančių tiksliai nustatyti geografinę padėtį. Interaktyvūs žemėlapiai padeda atskleisti vietovardžių kaitą ir jų ryšius su visuomene.

„Įdomu tai, kad onomastikos tyrimai svarbūs ne tik kalbotyros, bet ir istorijos, etnologijos, archeologijos, antropologijos, kultūros istorijos, istorinės geografijos ir kitų mokslų tyrėjams. Bendri įvairių sričių mokslininkų tyrimai padeda išsamiau atskleisti daugiau informacijos apie įvairių klasių onimus“, – aiškina VU Kauno fakulteto mokslininkės.

Kauno gatvėse – politinės santvarkos kaitos atspindžiai

Doc. dr. Ilona Mickienė ir doc. dr. Rita Baranauskienė Kauno gatvių vardus pradėjo nagrinėti 2023 m. Šis Kauno gatvių tyrimas yra tarpdisciplininio pobūdžio ir atskleidžia onomastikos, miesto istorijos ir šalies politikos ryšį. Pasak mokslininkių, įdomiausia buvo sužinoti tai, kad per beveik 200 metų kai kurie Kauno istorinės dalies gatvių pavadinimai buvo keisti net 7 kartus. Gatvių pavadinimų kitimai susiję su šalies politikos pokyčiais.

„Norėdamos surinkti kuo tikslesnę informaciją apie istorinės Kauno miesto dalie gatvių vardus, susisiekėme su Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiąja specialiste Ingrida Audrone Gedgaudiene ir iš jos gavome archyvinius dokumentus, kuriuose užfiksuoti gatvių vardai, jų kaita nuo XX amžiaus pradžios iki XXI amžiaus II dešimtmečio. Papildomą medžiagą teko rinkti iš Kauno regioninio valstybės archyvo“, – pasakoja doc. dr. Ilona Mickienė.
Viena iš gatvėvardžių teikimo strategijų – išsaugoti miesto sociokultūrinę atmintį, kurti ir stiprinti vietos tapatybę, arba genius loci – vietovės dvasią, svarbią visam miesto istoriniam laikotarpiui.

Asmenvardinius gatvėvardžius galima laikyti savotiška miestiečių teisių į kuriamą erdvę išraiška, taip parodant, kad miesto gyventojai yra vienos komunikacinės erdvės dalyviai. Tokie gatvėvardžiai žymi itin glaudų žmogaus ir vietos ryšį, atskleidžiantį miesto istorinį ir sociokultūrinį paveikslą. Dabartiniai Kauno miesto asmenvardinės kilmės gatvėvardžiai įvardija iškilius istorinę ar kultūrinę vertę turinčius asmenis – lietuvių karalių ir kunigaikščius, rašytojus, poetus, kalbininkus, kunigus, kultūros veikėjus, gydytojus, karius savanorius; užsienio rašytojus, filosofus, gydytojus, verslininkus, pirklius; šventųjų vardus. Užsieniečiai, kurių vardais pavadintos Kauno istorinės miesto dalies gatvės, yra susiję su Kaunu arba Lietuva. Vos keli gatvėvardžiai identifikuoja Kauno miesto gatvėse gyvenusiais asmenis.

„Labiausiai žavi tai, kad kiekvienos šalies mokslininkų tyrimuose atsiskleidžia būtent tos šalies onomastikai būdinga terminologija, tyrimo metodika, tautinių mažumų įtaka. Džiugu, kad lietuvių mokslininkų atliekami tyrimai taip pat yra aktualūs, prasmingi ir įdomūs tarptautinei auditorijai“, – įspūdžiais dalijasi doc. dr. Rita Baranauskienė, džiaugdamasi, kad dalyvaujant tarptautiniuose mokslo renginiuose yra galimybė pasidalyti savo atliktais tyrimais, pabendrauti su kolegomis, pasisemti naujų idėjų, sužinoti, kokiais naujais aspektais tiriami tikriniai žodžiai. Tolimesniuose savo tyrimuose mokslininkės ketina nagrinėti Kauno miesto gatvių pavadinimus kaip tapatybės atspindį ir nustatyti miesto kalbinį vietiškumą – istoriškai ir tradiciškai susiformavusią kalbinę aplinką.