Tarptautinės sociologų asociacijos (ISA) XVIII kongrese „Akis į akį su nelygiu pasauliu: iššūkiai globaliai sociologijai“ (Facing an Unequal World: Challenges for Global Sociology, http://www.isa-sociology.org/congress2014/), kuris 2014 m. liepos 13-19 d. vyko Jokohamoje (Yokohama, Japonija), Vilniaus universiteto Kauno humanitariniam fakultetui atstovavo Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorė dr. Virginija Jurėnienė ir docentė dr. Aurelija Novelskaitė.

Pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai

Tarptautinė sociologų asociacija (ISA) kas keturis metus rengia pasaulinius kongresus, kuriuose dalyvauja pripažinti sociologijos mokslo autoritetai, pritraukiantys daugybę šio mokslo specialistų, siekiančių dalytis sukaupta mokslinių tyrinėjimų patirtimi ir mokslinėmis įžvalgomis. Šiais metais į kongresą Jokohamoje atvyko 6087 mokslininkės ir mokslininkai iš 104 pasaulio šalių. Beveik ketvirtadalį (24 proc.) visų kongreso dalyvių sudarė studentės ir studentai.

Profesorė dr. V. Jurėnienė kongrese pristatė dalį savo darbo rezultatų pranešime „Lyčių vaidmenų transformacijos Lietuvos visuomenėje“ (Transformation of Gender Roles in Lithuanian Society) ir dalyvavo diskusijoje apie lyčių santykių kaitą moderniose/postmoderniose visuomenėse.

Docentė dr. A. Novelskaitė pristatė Visuotinės dotacijos projekto „Organizacijos etikos įtaka organizacinio inovatyvumo transformavimui(si) į darnias inovacijas“ (Nr.VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-042) rezultatus dviejuose pranešimuose: „Moteris – lyderė, moteris – darbuotoja ir etiška organizacijos kultūra aukšto ir žemo atotrūkio tarp lyčių kontekstuose“ (“Woman leader, woman employee and ethical organizational culture in high and low gender gap index contexts”) ir  „Ryšys tarp organizacinio pasitikėjimo ir organizacinio inovatyvumo sociokultūrinio konteksto perspektyvoje“ (“Interrelation between organizational trust and organizational innovativeness from a context perspective”). Docentė juos parengė bendradarbiaudama su mūsų fakulteto docente dr. Raminta Pučėtaite ir doktorante Gabriele Vilutyte bei kolegėmis iš Jiuveskiulės (Suomija) universiteto –  profesore A.-M. Lamsa ir doktorante E.Riivari.

Kongreso metu fakulteto mokslininkės susipažino su kitose šalyse atliekamais tyrimais ir sklindančiomis idėjomis,  klausėsi kolegių ir kolegų pranešimų įvairiose teminėse sesijose ir naujų knygų pristatymuose. Dalyvaudamos  intensyviose diskusijose jos aktyviai bendravo su įvairių šalių mokslininkėmis ir mokslininkais, todėl ne tik sutvirtino esamus akademinius ryšius, bet ir užmezgė naujus. Pasak prof. V. Jurėnienės, visą savaitę kongrese vyko ne tik mokslinėmis intencijomis, bet ir tarpkultūrinio pažinimo interesais pagrįstas bendravimas tarp iš labai skirtingų šalių atvykusių kolegių ir kolegų.

Neišdildomi tolimos šalies įspūdžiai

Viešnagės Japonijoje metu Filosofijos ir kultūros studijų katedros dėstytojoms V. Jurėnienei ir A. Novelskaitei pavyko aplankyti Imperatoriškuosius rytinius sodus ir Japonijos nacionalinį muziejų Tokijuje, šventyklų kompleksus Kamakuroje ir Kijote. Taip pat  mokslininkės turėjo galimybę apsilankyti istoriniame Tokijo rajone Asakusa, kur, nepaisant gausybės turistų, vis dar dvelkia senosios Japonijos dvasia, pasižvalgyti viename turtingiausių prekybos ir pramogų rajonų Ginzoje ir Akihabaros  rajone, kur didžiausia elektronikos parduotuvių koncentracija.

Tokijo megapolyje , kuriame gyvena daugiau nei 13 mln. gyventojų, viešnias iš Lietuvos labiausiai stebino tarp moderniausių dangoraižių plytintys didžiuliai parkai, kurių glūdumoje įsikūrusiose šimtametėse šventyklose meldžiasi miestiečiai, visiškai nepaisantys aplink šmirinėjančių turistų. Stulbinanti šalies transporto sistema pasirodė ne tik moderni, bet ir gana komplikuota, kadangi atvykėliui sunku rasti užrašus atpažįstamais lotyniškais rašmenimis.

Pasak docentės A. Novelskaitės, pagrindinis žodis, kuriuo galima apibūdinti japonų kultūrą ir gyvenimo būdą šioje šalyje, yra TVARKA. „Stebina daugybė dalykų: neįtikėtina švara ir tvarka gatvėse, stotyse ir traukiniuose (privalu padėti pasimetusiam turistui, kad kuo skubiau būtų atstatyta įprastinė tvarka); simboliais nužymėtos elgesio viešose vietose taisyklės (pavyzdžiui, pėsčiųjų judėjimo kryptys, draudimai rūkyti einant ir kt.), kasdienis aprangos „kodas“ (pirštinaitės, skėčiai ir kostiumai, kai gatvėje  +30C0), neprisilietimo prie kito žmogaus ir nusilenkimo dėkojant ar atsisveikinant praktikos, ...“ – pasakoja savo įspūdžius docentė. Jai pritaria ir prof. V. Jurėnienė, kuri pastebi, kad „Japonijos civilizacija sukurta ne tik žmogaus, bet žmogui, jo gyvenimo patogumui.“