Aktualijos

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus, skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Keturiasdešimtasis seminaras vyks 2024 m. balandžio 18 d. 12.00 val. III auditorijoje ir per Microsoft Teams platformą (Prisijungimo nuoroda). Jo tema – Informacinių grėsmių spektras Lietuvoje ir platesniame regione: nuo sukčiavimo schemų iki Kremliaus propagandos.

2024 m. balandžio 15 d. 9:45 val. 1 auditorijoje, Muitinės g. 8, Kaune Ekonomikos ir vadybos studijų programos 2 kurso dalyko „Vartotojų elgsenos ekonomika“ viešnia – MB Dezomeda įkūrėja Ugnė Macijauskaitė-Daunaravičienė kviečia į atvirą paskaitą visų kursų studentus, dėstytojus ir bendruomenės narius, kuriems yra įdomi neverbalinės komunikacijos tematika.

Paskaitos metu bus gilinamasi į subtilius neverbalinės komunikacijos aspektus, kurie nulemia tarpasmeninio bendravimo bei sprendimų priėmimo sėkmę. Taip pat bus dalinamasi įžvalgomis, kaip nuoseklus bežodinių elementų supratimas gali suteikti pranašumą įvairiose situacijose.

Renginį organizuoja Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto profesorė Asta Mikalauskienė.

2024 m. gegužės 8 d. Vilniaus universiteto Kauno ir Filologijos fakultetai organizuoja lietuvių filologijos studentų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“.

 Kviečiame Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto ir Filologijos fakulteto studentus III, IV kursų bakalaurantus pristatyti kursinių ar baigiamųjų darbų tyrimus, pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, padiskutuoti apie aktualias rašomų darbų problemas.

Pirmasis sekmadienis po šv. Velykų – Atvelykis – užbaigia didžiąją Velykų savaitę ir skelbia žemės darbų pradžią. Tai vaikams skirta šventė, todėl ji dar vadinama Vaikų Velykėlėmis. Šią dieną vaikai lankydavo krikšto tėvus ir rinkdavo margučius, suaugusieji užsukdavo pas artimuosius, kurių nespėjo aplankyti per Velykas, jaunimas žaidė žaidimus, supdavosi sūpuoklėse, ridendavo margučius, rinkdavo stipriausią kiaušinį, ragaudavo pyragus ir laukdavo Velykų Bobutės lauktuvių.

Balandžio 13 d. (šeštadienį) 11 val. folkloro ansamblis „Uosinta“ kviečia fakulteto bendruomenės šeimas – visus didelius ir mažus – į linksmybių pilną Velykėlių šventę Tarybos rūsyje. Ridensime margučius, žaisime liaudiškus žaidimus, šoksime, rungsimės, rinksime gražiausią margutį, ragausime Velykų Bobutės pyragą ir pavasariškai šėliosime. „Uosintos“ vadovė Auksuolė Šuliokienė ragina ateinant į šventę atsinešti daug spalvingų margučių ridenti.

Pravardės jų turėtojams ne visuomet kelia maloniausius jausmus, tačiau pravardžių kilmės tyrimai atskleidžia, kad taip dažniausiai siekiama apibūdinti žmogų pagal jo individualius bruožus. Neretai pravardės būna net reikšmingesnės nei vardai, nes atskleidžia asmens išskirtinumą, padeda atskirti bendravardžius ar bendrapavardžius. Pravardes tiriančios Vilniaus universiteto Kauno fakulteto mokslininkės doc. Ilona Mickienė ir doc. Rita Baranauskienė atkreipia dėmesį, kad jos gali būti net paveldimos ir egzistuoti ilgiau nei pats pravardės turėtojas.

Pravardę galima paveldėti

Pravardės laikomos specifine vardų klase, kuriama pačių kalbos vartotojų neoficialioje aplinkoje. Tradiciškai lietuvių pravardės buvo analizuojamos pagal regionus, daugiausia dėmesio kreipiant į įvairaus amžiaus kaimo gyventojų vartojamas pravardes. Todėl mokslininkės, tęsdamos susiklosčiusią pravardžių tyrimo tradiciją, išnagrinėjo per 780 pravardžių, surinktų Jurbarko apylinkėse, Veliuonos punkte (vienoje seniausių Lietuvos gyvenviečių), struktūros, semantikos ir metaforizacijos aspektais. Panaudojus miestelio mokyklos muziejuje saugomą medžiagą ir palyginus ją su dabar vartojamomis pravardėmis pastebėta, kad analizuotame krašte kai kurios pravardės yra paveldimos. „Jos teikiamos ne tik pagal tėvų̨, bet ir pagal senelių veiklą, pravardes, pavardes. Taip pravardės perduodamos iš kartos į kartą, todėl galima teigti, kad jos gyvuoja ilgiau, nei gyvena pats pravardės turėtojas“, – rašo doc. I. Mickienė ir doc. R. Baranauskienė tyrime „Veliuonos apylinkių gyventojų pravardės: onomasiologinė motyvacija“.