Aktualijos

Po trijų mėnesių mokslinės stažuotės Vokietijoje VU Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto mokslininkė prof. dr. Loreta Huber dar kartą įsitikino, kad veiksmingiausia opių dabarties ir ateities problemų sprendimų ieškoti tarpdisciplininių tyrimų paradigmose. Ji taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę garsiau prabilti apie moterų indėlį į mokslą, siekiant griauti susiformavusį stereotipą apie vyriškosios lyties lyderystę pasaulinės mokslinės pažangos procese.

Augsburgo universitete (vok. Universität Augsburg) ir Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universitete (vok. Ludwig-Maximilians-Universität München) apsilankiusi mokslininkė džiaugiasi galimybe pasisemti gerosios patirties ten, kur išskirtinai vertinamas tarpdalykiškumas. Jos pasirinkimą taip pat lėmė su lingvistika ir literatūra susijusios tyrimų temos, artimos jos profesinių interesų sritims.

VU Kauno fakultete dirba ne tik turtingą mokslinę patirtį sukaupę dėstytojai, bet ir unikalios, įkvepiančios asmenybės. Viena jų – Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto mokslininkė doc. dr. Eglė Gabrėnaitė. Docentė pasižymi kruopštumu, reiklumu, puikiu humoro jausmu ir nuoširdžiu noru padėti studentams jų akademiniame ir profesiniame kelyje. Kviečiame artimiau susipažinti su E. Gabrėnaite, studentų išrinkta geriausia 2023 m. Kauno fakulteto dėstytoja.

Sveikiname jus su garbingu įvertinimu – esate išrinkta geriausia VU Kauno fakulteto dėstytoja. Panašu, kad Jums pavyko suderinti inteligentišką asmenybės žavesį ir aukštus mokslinius standartus. Kasdienes Jūsų pastangas vertina ir studentai, ir kolegos. Kaip supratote, kad būtent mokslas yra Jūsų pašaukimas?

Nors šiandien atrodo logiškas ir nuoseklus, tačiau baigus mokyklą pasirinkimas studijuoti lietuvių filologiją buvo paskutinės minutės sprendimas. Vienodai traukė ir kalbų, ir istorijos, ir filosofijos, net politologijos studijos. Galiausiai nusprendžiau, kad prie visų šių disciplinų neišvengiamai prisiliesiu studijuodama lietuvių filologiją ir išties nesuklydau: studijos buvo turiningos, plataus profilio. Baigusi bakalaurą vis dar nebuvau tikra, kur link gilintis toliau – į literatūros ar į kalbos mokslus. Lengvai įstojau į visuotinės literatūros programą Vilniaus universitete, tačiau likus keletui savaičių iki studijų pradžios pateikiau prašymą į kalbotyros magistrantūros programą. Tai buvo intuityvus, bet lemtingas sprendimas, atvedęs mane ten, kur esu dabar.

Jei dar kartą reikėtų rinktis studijas, matyt, vėl dvejočiau, nes traukia daugelis sričių – paveikioji komunikacija, retorika, kultūrinė antropologija, medijų studijos. Todėl, tikėtina, eičiau panašiu keliu ir rinkčiausi visas šias sritis įtraukiančias studijas. Beje, tokios yra ir tarpdalykinės studijų programos, kuriose dabar pati dėstau studentams (bakalauro studijų programa Lietuvių filologija ir reklama bei magistrantūros studijų programa Viešojo diskurso lingvistika), formuojančios išties platų akiratį ir teikiančios universalių kompetencijų.

Sausio 1-ąją sukanka 310 m., kai gimė liuteronų kunigas, mokytojas vienas savičiausių XVIII a. Europos poetų – Kristijonas Donelaitis. Tai lietuvių literatūros klasikas, sukūręs Prūsijos lietuvių bendruomenės – lietuvininkų tautos – epą. Poema „Metai“ UNESCO sprendimu dar 1977-aisiais buvo įtraukta į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Įdomu tai, kad jo skulptūra – reikšmingas Vilniaus universiteto simbolis, prieš dešimtmetį sustiprinusi istorinį ryšį su fakultetu Kaune.

1964 m. poeto 250-ųjų gimimo metinių proga skulptorius Konstantinas Bogdanas jaunesnysis sukūrė paminklą, kuris buvo pastatytas VU centrinių rūmų arkadoje, universiteto prieigose. 2014 m. minint grožinės literatūros pradininko, poeto Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines buvo pagaminta vertingesnė bronzinė skulptūros kopija, kuri po Vilniaus universiteto skliautais atidengta pradedant naujuosius mokslo metus. Tuomet penkis dešimtmečius prie centrinio VU įėjimo Vilniuje praleidęs skulptūros originalas buvo padovanotas Vilniaus universiteto Kauno fakultetui veiklos jubiliejaus proga. Mat veiklą jis pradėjo taip pat 1964 m. Jau dešimtmetį Muitinės g. 14 esančiame Vilniaus universiteto Kauno fakulteto IV korpuso, vadinamojo Napoleono namo, vestibiulyje skvarbus, visažinis Donelaičio žvilgsnis pasitinka įeinančius, o fakultetas ruošiasi 60-ajam veiklos jubiliejui.

„Simboliška, kad šie metai prasideda nuo Kristijono Donelaičio gimimo metinių. Tai puikus priminimas, kaip paskui vienus didžius darbus eina kiti, o šviesa, kuria dalijamės, neblėsta“, – sako VU Kauno fakulteto dekanas doc. dr. Giedrius Romeika. Pasak jo, maloniai stebina ir skulptūros novatoriškumas – ji pagaminta iš stiklo pluošto audinio. Tuomet tai buvo labai populiari technologija skulptūroje, nusižiūrėta nuo laivadirbių, tokiu būdu gaminančių laivų korpusus ir dabar. Tai ne kas kita, o tarpdisciplininio mąstymo pavyzdys.

Skelbiame informaciją apie laisvas valstybės finansuojamas vietas.

Bakalauro studijos:

Magistrantūros studijos: Nėra laisvų vf vietų.

Laisvas vietas užima geriausi (pagal pažangumo eilę) tos pačios formos toje pačioje studijų kryptyje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantys studentai, pateikę prašymą dekanui iki 2024-08-26 dienos. Prašymai teikiami per VU eStudento darbo vietą--> ePrašymai--> dėl studijų ir finansavimo formos keitimo.

Studentai, turintys akademinių skolų, negali pretenduoti į laisvą valstybės finansuojamą vietą.

Studentų perkėlimą iš valstybės nefinansuojamos vietos į valstybės finansuojamą vietą apibrėžia VU laikinasis studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašas

Studijų skyrius,
2024 03 19

1895 m. gruodžio 28 d. Paryžiaus kavinėje „Salon Indien du Grand Café“ įvyko pirmoji vieša ir mokama brolių Auguste’o ir Louis Lumière’ų „sinematografo“ demonstracija. Nuo tada ši diena minima kaip Tarptautinė kino diena. Tą dieną 2021 m. šalia kino teatro „Romuva“ buvo pastatyta skulptūra „Pirmasis kinas“, skirta kino teatre „Forum“ (dabar Laisvės al. 46A) rodytos nespalvotos nebyliosios komedijos „Onytė ir Jonelis“ (arba „Nelįsk kur nereikia“) premjeros 90-mečiui paminėti. Šis meno kūrinys vaizduoja du smalsius berniukus, žvelgiančius pro operatoriaus kameros akutę, besistengiančius suprasti iki tol nematytos dėžės ant trijų kojų stebuklą.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytojos prof. Danguolė Satkauskaitė ir doc. Jurgita Astrauskienė prisipažįsta, kad jau nebegali tiesiog mėgautis kinu, nes, kaip ir jų studentai, „serga profesine liga“ – nejučiomis vertina filmų vertimo kokybę, stebi, kaip laikomasi dubliavimui, subtitravimui ar užklotiniam vertimui taikomų reikalavimų. „Daugumai ilgi žiemos vakarai ir šventinis laikotarpis – puikus metas geram filmui“, – sako mokslininkės. Jos linki visiems magiškų švenčių potyrių su įvairiuose pasaulio kampeliuose sukurtomis „kalbamosiomis filmomis“ ir dalijasi keliais gyvenimo aistra tapusių kino tyrinėjimų atradimais.